Saugomos teritorijos sudaro 18 % Lietuvos ploto. Saugomose teritorijose auga trečdalis Lietuvos miškų, tačiau 60 proc. šių miškų ir naudojami ne gamtos ar kraštovaizdžio apsaugai, o medienos gavybai. Saugomos teritorijos apima ne tik nacionalinius ir regioninius parkus ar draustinius. Didžiausią pavojų Lietuvos miškams kelia masiškai vykdomi išplyninantys kirtimai. Plynes be medžių miškuose palieka ne tik plynieji kirtimai.
Miškų grupės ir jų vaidmuo
Ar miškas galės būti išplynintas, t.y. ■ Miškui priskirta miško grupė, nuo kurios priklauso pagrindinė funkcinė paskirtis ir ūkininkavimo režimai. Miško grupė lemia, ar miškas yra laikomas ūkiniu, t.y. skirtu auginti medieną, ar ne. ■ Rezervatiniai miškai (I grupė) yra skirti sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. ■ Specialiosios paskirties miškai (II grupė) apima ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus. Pirmieji yra skirti išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas, o antrieji - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.
Kirtimų tipai ir jų paskirtis
Šie miškuose Miškų įstatymas draudžia plynais vadinamus kirtimus, bet jie vis tiek gali būti iškirsti plynai per du kartus supaprastintais atvejiniais kirtimais arba sanitariniais kirtimais. Ūkiniuose ir apsauginiuose miškuose kirtimų ribojimai skiriasi nežymiai. Pagrindiniai kirtimai - tai brandžių ir bręstančių medynų kirtimai, siekiant panaudoti medieną ir sudaryti sąlygas naujiems, atspariems medynams. Specialieji kirtimai apima kraštovaizdžio formavimo kirtimus, miško pertvarkymą, augmenijos valymo, ribinių linijų ir apsaugos zonų tvarkymą. Sanitariniai kirtimai skirti pašalinti sergančius ar kenkėjėmis pažeistus medžius, kad būtų sustabdytas plitimas. Ugdomieji kirtimai - kryptingai formuoti jaunuolynus ir vyresnius medynus, siekiant pagerinti medyno sudėtį ir kokybę.
Kirtimų tikslai ir įtaka aplinkai
Kodėl vykdomi miško kirtimai? Miškininkystė kasmet kuria naudą piliečiams: medienos poreikiai mūsų kasdienybėje, statybose ir šilumos gamyboje yra nuolatiniai. Taip pat VMU kuria interaktyvų kirtimų žemėlapį, siekdamas skaidrumo - gyventojai gali matyti kur, kokie kirtimai planuojami ar atliekami. Pagrindiniai tikslai yra platus supratimas: kirtimai turi būti vykdomi laikantis teisės aktų, o po jų miškai atkuriami per trejus metus, parenkant naujų miško želdinių sudėtį, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir klimato kaitai atsparias miško formavimo priemones.
- Pagrindiniai kirtimai - eksploatuojami brandžių medynų pašalinimui, kur siekiama atkurti atsparius, našius medynus.
- Specialieji kirtimai - kraštovaizdžio formavimas, pertvarkymas, biologinės įvairovės palaikymas, pavojingų vietų tvarkymas ir kt.
- Sanitariniai kirtimai - pašalinti kenkėjų ar ligų pažeistus medžius, stabdant jų plitimą.
- Ugdomieji kirtimai - formuoti jaunuolynus, pagerinti sudėtį ir kokybę nes kaštuoju nei medienai.
Ekosistemos ir biologinė įvairovė
Atnaujinta 2025 m. gegužę: CO2 sugėrimas Lietuvos miškų ekosistemose nuo 2011 m. palaipsniui mažėja. Anglies užrakinimas medienos gaminiuose, taip pat palaipsniui mažėjo, tačiau nuo 2021 m. ši tendencija pasikeitė ir 2022 m. pasiekta 1,47 mln. t. CO2 reikšmė. Neramina, kad augantis anglies užrakinimas medienos gaminiuose nėra lydimas tolygiai augančio CO2 sugėrimo miškų ekosistemose. Tai rodo, kad vykdoma miškininkystė yra netvari, o medienos pramonė pernelyg naudoja žaliavinę medieną. Biologinei įvairovei svarbi išlikti buveinių įvairovė: daugiau nei pusė Lietuvos biologinės įvairovės yra miškų ekosistemose, o jų būklės blogėjimas - grėsmė gamtai. 2019 m. vertinimu miškininkystė kėlė grėsmę 74 % EB svarbos buveinių tipų ir 64 % EB svarbos rūšių.
Ekosistemų apsaugai svarbios II grupės miškai (ekosistemų apsauga) ir IIA/IIB grupių pokyčiai: nors iš pradžių jie skirti apsaugai ir rekreacijai, šiuo metu daug jų priskirta ūkinėms reikmėms. 2015 m. miškų įstatymo pataisos pakeitė regionų paskirtį: iki 2016 m. IIA/IIB buvo daugiau ekologiškai saugantys miškai, o 2024 m. pradžioje šių grupių plotai sumažėjo. Biologinės įvairovės būklei gerinti reikalinga darnesnė miškų valdymo sistema, apimanti platesnį suinteresuotųjų šalių įsitraukimą ir integruotus planus.
Miškų plėtra ir CO2 poveikis
Miškų plotas Lietuvoje auga, tačiau medynų išnaudojimo modeliai kelia iššūkių klimatui. Lietuva siekia padidinti miškingumą iki 35 % iki 2025 m., 36 % iki 2030 m. ir 38 % iki 2050 m. - tai reiškia didesnį miškų plotą, bet būtina užtikrinti darnų jų naudojimą, kad CO2 sugėrimas ir biologinė įvairovė būtų apsaugoti. Tyrimai rodo, kad miškų plėtra dažnai vyksta pievose ar intensyviuose ūkininkavimo plotuose, o tai gali prarasti ekologinę vertę, kurios būtina išsaugoti ES biologinės įvairovės strategijai. CO2 sugėrimas miškuose šiuo metu didėja mažėjantį į ekologinę įvairovę, todėl svarbu balansuoti miškų plėtrą su išsaugojimu.
Alternatyvios priemonės, tokios kaip gamtai artima miškininkystė ir atitinkami kirtimų planai, padeda mažinti poveikį. Tačiau nuskurdinta prieiga prie skaidrių duomenų ir ribotas įsitraukimas į ES platformas pristato iššūkių. IIA/IIB grupių mažėjimas bei didėjantis III grupės ploto dalies svarbumas rodo, kad reikia plataus reorganizavimo planų, kad išsaugotume ekosistemų apsaugą, o medienos ruošai - tvarią alternatyvą.
Tvarumo aspektai ir atsakomybė įmonėms
ISO 14001 - tarptautinis aplinkosaugos vadybos standartas, padedantis organizacijoms identifikuoti ir valdyti aplinkosaugos aspektus, įvertinti poveikį ir nustatyti tikslus. Miškų sektorius Lietuvos ūkio kontekste yra svarbus ir perspektyvus, tačiau reikalauja politinės valios bei teisinės sistemos pokyčių, kad užtikrintų tvarią plėtrą, apsaugotų ekosistemas ir užkirstų kelią plynų kirtimų ir nelegalių miškų veiklai.
Gerinti skaidrumą ir įtraukti visuomenę į miškų valdymą planuojama per interaktyvų VMU žemėlapį bei platesnį dialogą su suinteresuotomis šalimis. Tačiau reikia tolesnių reformų: sisteminių sprendimų, galinčių užkirsti kelią ne tik šalių pirkėjų, bet ir didžiųjų tarptautinių įmonių įtakai, įtvirtinti tvarų miškų naudojimą Lietuvoje.
tags: #sibiro #mediena #kirtimuose