Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W, t. y. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą (kažkurios pagaminimo medžiagos) ir apšiltinimo medžiagą (ar tai būtų putų polistirolas, mineralinė vata, ar kita). Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.
Pastatuose naudojama skirtingų medžiagų blokelių ir apšiltinimo kombinacija siekiant maksimaliai efektyvios izoliacijos. Kiekvienas atitvaros sluoksnis turi savo šilumos laidumo koeficientą λds, o visVeiksnių įtaka įvertinama per šiluminę varžą R ir šilumos perdavimo koeficientą U. Šio proceso tikslas - sumažinti šilumos nuostolius ir siekti reikalavimų pagal STR ir LST standartus. Atitvaroms vertinamos U vertės, kurios priklauso nuo Rt (atitvaros visuminės šiluminės varžos) ir papildomų pataisų dėl šilumos nutekėjimo per šilumos tiltelius.
Termoizoliacinio sluoksnio storis priklauso nuo atitvaros rūšies, pastato paskirties, naudojamos medžiagos rūšies, deklaruojamojo šilumos laidumo koeficiento λ. Atliekant skaičiavimus vadovaujamasi STR 2.01.02:2016, LST EN ISO 6946:2008, LST EN 10456:2008 ir kitais reglamentais. Šilumos perdavimo koeficientas U kiekybiškai nusako, kiek šilumos praeina per 1 m² atitvaros esant 1 K temperatūros skirtumui. Kuo U mažesnis, tuo geriau atitvara sulaiko šilumą.
Šiluminė varža (R) ir jos dalys
Šiluminė varža R priklauso nuo kiekvieno atitvarą sudarančio sluoksnio storio d ir šio sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento λds. Kiekvieno sluoksnio R rodo temperatūrų skirtumą tarp priešingų paviršių, kai per sluoksną praeina šilumos srautas. R išreiškiama kaip m2·K/W. Visoms atitvaroms R didesnė verčia gerums šilumą izoliuotos.
Atskiro sluoksnio šiluminė varža R = d / λds. O atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža Rs apskaičiuojama kaip Rs = R1 + R2 + ... + Rn + Rq, kur Rq - plono sluoksnio šiluminė varža iš STR 2.01.02:2016 2.2 lentelės. Po to Rt = Rsi + Rs + Rse, kur Rsi - vidinio paviršiaus, o Rse - išorinio paviršiaus šiluminės varžos (STR 2.01.02:2016 2.3 lentelės).
Šilumos laidumo koeficientas (λ) ir jo tipai
Šilumos laidumo koeficientas λ apibūdina, kiek šilumos praleidžia medžiaga per storą vienalytę plokštumą. λ gali būti apskaičiuojamas (λsk), laboratorinis λ10 ir deklaruojamasis λD. Deklaruojamoms vertėms naudojami laboratoriniai λ10, o projektinis λds apima papildomą pataisą dėl įdrėkimo, priklausomai nuo atitvaros konstrukcijos. Jei neturima konkrečių λds, naudojamos STR 2.01.02:2016 3.6-3.8 lentelėse nurodytos projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės.
Šio teksto tikslas - parodyti, kaip skirtingų medžiagų blokeliai ir apšiltinimo medžiagos keičia šiluminę varžą ir U koeficientą bei kaip tai įtakoja energinę klasę. Dėl to atitvarų konstrukcijų planavimas ir jų išilginis bei kampinis šilumos nuotėkio paskaičiavimas yra esminiai žingsniai siekiant A klasės namo sienos šiluminės varžos 8,33 m²·K/W.
Grindų dangos šiluminė varža
Viena iš svarbių rekomendacijų - grindų dangos šiluminė varža neturėtų viršyti 0,15 m²K/W. Esant didesnei varžai, reikia rinktis kitą dangą arba atsisakyti šildomų grindų. Skaičiuojant plokščių dangų šiluminę varžą, įtraukiami visi sluoksniai, įskaitant dangos ir pakloto varžas. Pateikiami pavyzdžiai: vinilinės dangos 0,008 m²K/W, natūralus linoleumas 0,012 m²K/W, keraminės plytelės 0,012 m²K/W, laminatas 0,048 m²K/W, daugiasluoksnis parketas 0,140 m²K/W, medžio lenta 0,860 m²K/W. Iš to matyti, kad plytelės ir PVC dangos turi geresnes šilumines savybes nei kai kurios kitos medžiagos, o storesnio parketo šiluminė varža gali būti arti leistinų ribų.
Praktiniai sprendimai ir programos
EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi naujai statomuose pastatuose. Esant energijos taupymo tikslams, skaičiuojant U koeficientą jau esamame pastate, galima nustatyti galimybes sumažinti šilumos nuostolius papildomu išorinių sienų ir stogų apšiltinimu. Svarbu įvertinti, kad išorinės sienos šilumos nuostoliai gali siekti iki 35%, o stogo - mažiausiai 25%.
Skaičiuojant atitvarų U koeficientus, galima sukurti savo konstrukciją iš skirtingų sluoksnių arba naudotis plataus sąrašo medžiagomis pagal STR. Skaičiuoklės leidžia įtraukti savo medžiagas, parodyti vertes Rt ir patikrinti kondensacijos riziką. Skaičiavimai atliekami pagal LST EN ISO 6946 ir LST EN ISO 13788 versijas.
U koeficientas ir pastatų reikalavimai
Pastatų atitvarų U koeficientas yra pagrindinis kriterijus įvertinant pastato šiluminę izoliaciją. STR 2.01.02:2016 nustato energinio naudingumo klasių reikalavimus ir naudotinų atitvarų U vertes. Atitvaroms, priklausomai nuo paskirties ir rūšies, keliami specifiniai reikalavimai dėl šilumos nuostolių ir šilumos mainų su aplinka.
Pastato išorinių atitvarų šilumos nuostoliai, šilumos mainų ir drėgmės dinamikos įvertinimas yra būtinas norint užtikrinti komfortą ir efektyvų energijos naudojimą. Šie procesai apima ne tik sluoksnių šilumos laidumo koeficientų ir varžų skaičiavimus, bet ir jų drėgmės būsenas bei kondensacijos rizikas viduje.
Tendencijos ir praktiniai patarimai
Siekiant maksimalaus šildymo komforto ir minimalaus kuro sunaudojimo, būtina laikytis išsamiai išvardytų reikalavimų, įskaitant grindų dangų šiluminės varžos ribas, tinkamą šilumos laidumo koeficiento pasirinkimą ir atitvarų visuminės šiluminės varžos Rt apskaičiavimą. Naudojant skaičiuokles galima greitai įvertinti pasirinktų medžiagų derinimą ir numatyti kondensacijos rizikas.
- Rinktis aukščiausios kokybės šilumą izoliuojančias medžiagas su atitinkamu λD ir λ10;
- Apskaičiuoti Rt ir U visoms atitvaroms (stogams, sienoms, grindims) ir atsižvelgti į šilumos tiltelius;
- Nustatyti grindų dangos šiluminę varžą neviršijant 0,15 m²K/W;
- Įtraukti papildomą išorinių sienų ir stogo apšiltinimą siekiant sumažinti vartojamą energiją;
- Patikrinti kondensacijos rizikas naudojant STR 2.01.02:2016 ir LST EN ISO 13788 reikalavimus.
Santrauka
Šiluminė varža (R) ir šilumos laidumo koeficientas (λ) - pagrindiniai parametrai, nustatantys pastato šiluminį našumą. Apskaičiuojant Rt ir U, svarbu įtraukti visus sluoksnius ir galimus šilumos tiltelius, pagal STR ir EN standartus. Tiksliai suprojektuotos sienos, grindys ir kitos atitvaros užtikrina mažesnę šilumos nuostolių dalį ir atitinka energinio naudingumo reikalavimus.