Stiklas, plokštės ir darbų eiga: st2104555837.01 2013 m. atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Plačiai naudojama, universali ir ekonomiška šiltinimo medžiaga polistirenas puikiai tiks fasado šiltinimo, smūgio garso ar vandens izoliavimo darbams. Kadangi polistirenas atsparus gniuždymui, tempimui, lenkimui ir kitokiam mechaniniam poveikiui, jį galėsite plačiai naudoti įvairiose erdvėse. Tai porėta, lengva medžiaga, kuri pasižymi geromis šilumos bei garso izoliacinėmis savybėmis. Termoizoliacinė medžiaga - putų polistirenas gali būti naudojamas visoms pastatų dalims (sienoms, stogams, grindims) šiltinti.

Polistireną įprastai sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. stireno. Lankavos statybinių medžiagų bazėje galima rasti įvairių rūšių polistiroeno, tad prieš rinkdamiesi išsiaiškinkite, kuris variantas jums bus tinkamiausias. Plėtrusis putų polistirenas (EPS) - lengvas, atsparus drėgmei ir labai gerai izoliuoja šilumą, todėl jis yra viena iš dažniausiai naudojamų polistirolo rūšių. Ši termoizoliacinė medžiaga vadinama keletu pavadinimų: polistireninis putplastis, polistirenas ar polistirolas.

EPS galite naudoti fasadų šiltinimui - taip užtikrinsite pastato energinį efektyvumą ir sumažinsite šildymo išlaidas. Jį taip pat galite naudoti ir stogų šiltinimui, kaip efektyvią priemonę - apsaugą nuo šilumos nuostolių ir nepageidaujamo vandens nubėgimo susidarymo. EPS šiltinant pamatus pagerinsite šilumos komfortą patalpose, o taip pat apsaugosite nuo drėgmės ir šalčio.

Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS) - tvirtesnė ir tankesnė rūšis nei EPS, kuri pasižymi labai geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis ir atsparumu vandeniui. XPS ypatingai tiks šiltinti pamatus, o norint užtikrinti patikimą hidroizoliaciją XPS galite naudoti ir plokščių stogų šiltinimui. XPS beveik neįgeria vandens ir atlaiko didesnes apkrovas nei EPS, todėl tinka naudoti vietose, kur veikia didelis slėgis. Mažina šilumos nuostolius ir taupo energiją, todėl yra geras šilumos izoliatorius. Lengvai transportuojamas ir montuojamas, todėl neapsunkina konstrukcijų. Pasižymi ypatingai mažu vandens įgeriamumu, todėl yra atsparus drėgmei. Dėl savo sudėties yra saugus naudoti ir gyvenamuosiuose pastatuose.

XPS atitinka ekonomiškumo kriterijus ir 100 % perdirbamas. Atliekant šiltinimo darbus svarbu tinkamai pasirinkti medžiagos storį, nes nuo to priklausys ne tik pastato energinis efektyvumas, bet ir šildymo išlaidos. Jei patalpose ketinate naudoti efektyvią šildymo sistemą, galite naudoti ir plonesnį sluoksnį. EPS70 dažniausiai naudojamas fasadams šiltinti. EPS70 pakankamai atsparus išorinėms apkrovoms, todėl puikiai tiks namo fasadui. EPS80 - geras pasirinkimas grindų ir stogų šiltinimui. EPS80 galėsite apšiltinti mažas apkrovas turinčias gyvenamųjų patalpų grindis, garažų, pavėsinių ir kitų nešildomų patalpų stogus. EPS100 taip pat puikus pasirinkimas, kuris tinka konstrukcijoms, veikiamoms didelių apkrovų. XPS gali būti naudojamas ne tik pamatų, bet ir grindų, fasadų, stogų šiltinimui.

Parduotuvėje Lankava galite rasti ne tik balto, bet ir pilko polistirolo, kuris vadinamas neoporu ir žymimas N arba NEO. Pilkas polistireno putplastis yra EPS atmaina, kurio sudėtyje yra grafito. Grafito dalelės absorbuoja ir atspindi infraraudonuosius spindulius ir taip sumažina ne tik medžiagos šiluminį laidumą, bet ir šiluminio spinduliavimo sukeliamus energijos praradimus. Pilkasis polistirenas yra apie 20% efektyvesnis nei EPS, taip pat ir šiek tiek brangesnis nei įprastas baltas polistirenas.

Taigi kainos - efektyvumo požiūriu tai yra labai naudingas pasirinkimas. Polistirolo montavimo technologijos gali skirtis priklausomai nuo to, kurią pastato dalį - sieną, stogą ar pamatą ketinate šiltinti ir kuri rūšis bus naudojama. Paviršiaus paruošimas. Paviršius turėtų būti švarus, lygus ir sausas. Polistirolo plokščių klijavimas. Mechaninis tvirtinimas. Armuojamo sluoksnio įrengimas. Dekoro apdaila.

Kokios yra sudėtinės šiltinimo galimybės

Renkantis polistirolą šiltinimui, būtina atsižvelgti į konkrečius objekto reikalavimus ir pasirinkti tinkamą polistirolo rūšį bei storį. Taip pat rekomenduojame pasitarti su statybos specialistais, kurie padės jums išsirinkti tinkamiausią variantą. Svarbu ir tai, kad polistireno montavimo darbai būtų atlikti kokybiškai ir profesionaliai - taip užtikrinsite ilgaamžiškumą. Polistireninis putplastis taikytinas visų išorinių sienų šiltinimui. Jis naudotinas tinkuojamose, vėdinamose bei kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose.

1 pav. Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios, o klijuojant polistireninio putplasčio plokštes šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti aukštesnė nei 5 laipsniai pagal Celsijų. Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokštelių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio ≥ 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. 2 pav. Išorinės sienos, šiltinamos išorėje ir dengiamos apdailos plytelėmis, schema.

• Šiltinimo plokštės klijavimas - klijai tepami vientisu sluoksniu plokščių kraštuose ir viduryje, siekiant užtikrinti 40 % plokštės dangą klijais; plytelių atveju - 60 %.
• Šilumos tiltelių vengimas - sandūrose klijų nededama; sandų užpildymas atraižomis arba montavimo putomis.
• Smeigių naudojimas - plokštės tvirtinamos smeigėmis po džiūvimo; kampuose ir prie cokolio būtina papildoma tvirtinimo sistema.
• Tinko sluoksnių armavimas - plonasluoksnis tinkas su stiklo pluošto tinklu; kampai ir briaunos bei langų angos armuojami papildomomis juostomis.
• Milimetrinis laikymasis - plokščių išsidėstymas sujungiant eilių siūles neturėtų būti vienoje vertikalioje linijoje.

Šiltinimo sistemos plonasluoksnė apdaila turi būti montuojama, kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė nei 5 laipsniai. Siekiant išvengti įtrūkimų, angų kampai ir briaunos prieš vientisą tinkavimą armuojami papildomais armavimo tinkleliais. Ilgesnį laiką atvirai laikytas polistireninis putplastis turi būti nuvalytas ir nugruntuotas. Į šviežiai užteptą tinko klijų sluoksnį įspraudžiami papildomo armavimo tinkleliai, o ant jų - armavimo juostos nuo viršaus iki apačios. Gretimos armavimo tinklelio juostos turi būti užleidžiamos vienos ant kitos ≥ 100 mm.

Pastato fasadas turi būti tinkuojamas be pertraukų. Leistinas plonasluoksnės apdailos nuokrypis 2 m ruože ≤ 2 mm. Plonasluoksniu tinku nutinkuotų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais, nes juose paviršius gali įkaisti iki 40 °C daugiau už aplinkos orą, o tai gali sukelti deformacijas ir plyšius. Tyrimai rodo šias tendencijas, todėl svarbu planuoti šias savybes iš anksto.

Vėdinamoji išorinių sienų termoizoliacinė sistema dažniausiai naudojama masyvioms ir karkasinėms išorinėms sienoms šiltinti. Ji sudaro šilumos izoliaciją, jos tvirtinimo elementus, 25-40 mm vėdinamą tarpus ir fasado apdailą su tvirtinimo bei sandarinimo elementais. Plyšiai tarp plokščių, kaip ir tinkuojamoje sistemoje, turi būti užpildomi atraižomis arba termoizoliacinėmis putomis. Apačioje ir viršuje bei angų vietose turi būti įrengtos vėdinimo-drenavimo angos ne mažesnės kaip 500 mm2 vienam horizontaliajam pjūviui.

Polistireninis putplastis yra lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro didesnės papildomos apkrovos statiniams. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechaninio stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, tempimo ir kt.; putplastis šiltinimo sistemoje nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Taip pat jis yra nekenksmingas aplinkai: Europos direktyvos laikomos, anglies dioksido išmetimas mažas, energijos sąnaudos gamyboje mažos, nėra tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ar požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų; vandens įgėrimas labai mažas (28 paras panardinus - ~3 % tūrio).

Polistirenas priskiriamas E degumo klasei, tačiau konstrukcijose jis nėra atviras testavimo metu; kompozitinės termoizoliacinės sistemos iš polistirolo pagal degumą priskiriamos toms pačioms klasėms kaip ir kitos plačiai naudojamos termoizoliacinės medžiagos. Polistireno pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.

Paruošimas senoms fasadoms ir praktiški patarimai

Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jei pagrindo sluoksniai irŽū, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindą. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti naudojant specialias priemones.

Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio. Sienose neturi būti perteklinės drėgmės; drėgmė mažina klijų įsigėrimą. Pagrindo paviršius turi būti kuo lygesnis, o kai kurios faktūros reikalauja dengti gruntą. Prieš šiltinant išorines stambiaaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti siūles, kad patalpų drėgmė nepatektų į šiltinimo sistemą.

Klijai plokštėms tepami 8 mm dantyta mentele, užtikrinant, kad plokštė būtų padengta ne mažiau kaip 40 % paviršiaus. Jei fasadas bus dengiamos plytelėmis - 60 % paviršiaus. Sandūros užsandarinamos, o gumos bei kitos atsaiisdavimo priemonės vartojamos tik ten, kur būtina. Gręžimas smeigėms turi būti atliekamas tik grunto sugręžimo metu; kampuose patartina naudoti kampuočius su tinklų juosta, siekiant apsaugoti nuo įtrūkimų.

Šiltinant pamatus, svarbu naudoti hidroizoliaciją ir tam tikras plokštes (ETNA EPS 100 ar 150) su papildomomis hidroizoliacinėmis plėvelėmis. Plokščių klijavimą būtina atlikti iš apačios į viršų, tarsi statant sieną, kad išvengti vertikalių siūlių įtrūkimų. Pirmasis sluoksnis turi būti maždaug 2 mm storio, o tinklinis ar armavimo darbas atliekamas po to, kai plokštės prilimpa. Kampuočiai ir profiliuočiai priklijuojami iš apačios į viršų su tinkline juosta, užleista bent 100 mm tarp juostų.

Armuotojo sluoksnis turi būti įrengtas ne vėliau kaip po 24 valandų nuo plokščių klijavimo. Ant šviežio tinko sluoksnio įspaudžiami papildomi armavimo tinkleliai kampų kampuose. Tvirtinimo proceso metu svarbu laikytis tinklo įdėjimo ir glaisto džiūvimo laiko ribų, kad paviršius būtų lygus ir tvirtas.

Atliekant pamatų šiltinimą, būtina naudoti hidroizoliaciją ir papildomą apsaugą nuo mechaninių pažeidimų bei drėgmės. Šiltinimo medžiaga turi būti atspari gruntiniam vandeniui ir drėgmei, o plokščių klijavimas ir tvirtinimas turi būti atliktas laikantis rekomendacijų. Šiltinimo plokštės turi būti išdėstytos taip, kad nesusidarytų šilumos tiltelių, o kampai ir briaunos - papildomai armuojami.

Projektavime yra svarbu laikytis šių principų: naudoti tinkamiausią storį, pasirinkti tinkamą polistireno rūšį, laikytis gamintojo instrukcijų, užtikrinti sandarumą ir ilgaamžiškumą. Taip pat būtina pasikonsultuoti su profesionalais ir laikytis kokybės standartų. Polištireninio putplasčio pagrindu šiltinimo sistemos atitinka degumo reikalavimus ir yra patikimas sprendimas daugelio pastatų energetinei efektyvumui.

Dar papildomi praktiniai patarimai

1 pav. Scherimiškos šiltinimo plokščių išdėstymo schema - atskirų eilėmis siūlių nesusidaryti vienoje vertikalėje. 2 pav. Plytelių dėjimas prie plokščių su klijais. Daugiau informacijos - „Klijuojančios putos, polistirinio putplasčio klijai“.

Тekstui užbaigti: plonasluoksnė apdaila ir tinkavimas dažnai rekomenduojami tirtiems fasadams, o tamsių fasadų atveju reikia atsižvelgti į jų įkaitimo poveikį. Vėdinamos izoliacijos sistemos taikymas yra populiarus masyvioms ir karkasinėms sienoms, teikiantis patikimą drenažą ir apsaugą nuo užteršimo.

tags: #st2124555837.01 #2013 #atitvaru #siltinimas #polistireniniu #putplasciu