Grindinio šildymo įrengimas: išsamus vadovas

Grindinis šildymas tampa vis populiaresnis dėl savo komforto, energijos efektyvumo ir estetikos. Svarbu tinkamai pasirinkti betono sluoksnio storį, kad šildymo sistema veiktų efektyviai ir patikimai. Šiame straipsnyje aptarsime betono storio svarbą grindiniam šildymui, įvairius aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip įrengti kokybišką sistemą.

Grindinio šildymo privalumai

Patalpose įrengus grindinį šildymą pasiekiamos labai geros komforto sąlygos - prie grindų temperatūra aukštesnė, o galvos lygyje žemesnė. Tai sukuria malonesnį ir tolygesnį šilumos pasiskirstymą patalpoje.

Grindinis šildymas gali būti įrengiamas keliais būdais:

• Elektriniais kabeliais
• Grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą
• Grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo

Plačiausiai pritaikytas šildymas vandeniu. Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymėdamas geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šils vienodai.

Betono sluoksnio storio svarba

Betono sluoksnio storis virš šildymo vamzdelių yra labai svarbus grindinio šildymo efektyvumui ir patikimumui. Jei sluoksnis per plonas, vamzdeliai gali perkaisti, sukurdami "karštus" ruožus grindų paviršiuje. Jei betono sluoksnis per storas, didės energijos sąnaudos, nes nemažas šilumos kiekis bus akumuliuojamas betono masėje, ir kils problemų dėl grindų temperatūrinio režimo valdymo.

Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro apie 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio - apie 4,5 cm.

Veiksniai, įtakojantys betono storį

Renkantis betono sluoksnio storį grindiniam šildymui, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• Vamzdelių skersmuo ir išdėstymas: Gyvenamosioms patalpoms dažniausiai naudojami 16-20 mm skersmens vamzdžiai, o didelėms patalpoms - 25 mm vamzdžiai. Atstumas tarp vamzdelių taip pat svarbus - jis paprastai svyruoja nuo 10 iki 30 cm. Prie didelių langų vamzdeliai turi būti montuojami tankiau, kad būtų išvengta šaltų oro srovių.
• Betono rūšis: Naudojamas betonas turi būti tinkamai pritaikytas grindų šildymo sistemoms. Į betono masę, prieš jį liejant, dedami plastifikuojantys priedai. Plastifikatorių paskirtis: padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinti skilinėjimo tikimybę.
• Paskirtis ir apkrova: Jei grindys bus naudojamos patalpose, kuriose bus didelės apkrovos, pavyzdžiui, garažuose ar sandėliuose, betono sluoksnis turi būti storesnis - 7-10 cm.
• Šilumos izoliacija: Po betonu būtinai turi būti įrengtas tinkamas izoliacinis sluoksnis, kuris padės nukreipti šilumą į viršų ir sumažins šilumos nuostolius. Grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio klojama šilumos izoliacija. Ypač svarbu parinkti teisingą izoliacijos storį, kad būtų sumažintas šilumos perdavimas į apačioje esančias patalpas arba gruntą.
• Grindų danga: Šildomų grindų viršutinis sluoksnis taip pat turi įtakos šildymo efektui. Geriausiai šilumą praleidžia didelį tankį turinčios dangos medžiagos: plytelės, marmuras, akmuo. Šilumos atidavimą mažina įvairios kiliminės dangos. Atskira tema yra medinė grindų danga.

Betono sluoksnio storio rekomendacijos

Vandeniu šildomos grindys: Dažniausiai rekomenduojamas betono sluoksnio storis virš šildymo vamzdžių yra 3-5 cm. Tačiau, atsižvelgiant į vamzdelio užimamą vietą, bendras betono sluoksnio storis virš izoliacijos turėtų būti didesnis nei 6,5 cm.

Alternatyvūs sprendimai: UAB "Martbera" siūlo smėlbetonio priedą Retanol XTREME, kuris leidžia virš šildomų grindų vamzdelių dengti vos 30 mm betono. Šis priedas sustiprina grindis, padidina surišimą ir paspartina džiūvimą.

Grindų konstrukcijos sluoksniai

Įrengiant grindų šildymo sistemą, svarbu tinkamai suformuoti visus sluoksnius:

1. Žvyro sluoksnis: Dažniausiai užtenka nuimti paviršinį gruntą, sutankinti ir ant jo papildomai užpilti 10-15 cm skaldos ar žvyro. Žvyro sluoksnio storis priklauso nuo grunto sudėties. Lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 50-60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 10-15 cm žvyro.
2. Geotekstilė arba hidroizoliuojanti plėvelė: Ant sutankinto žvyro klojama geotekstilė arba hidroizoliuojanti plėvelė, apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama stabilizuota 200 mikronų storio polietileno plėvelė.
3. Šilumos izoliacija: Polistireninis putplastis - efektyvi ir tvirta termoizoliacinė medžiaga, atlaikanti dideles apkrovas, ilgaamžė, neįgerianti drėgmės, nekeičianti savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį. Putplastis grindims šiltinti parenkamas pagal numatomas apkrovas. EPS 70 tinkamas esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv.m, o EPS 100 - iki 3000 kg/kv.m. Rekomenduojamas minimalus putų polistirolo sluoksnis - ne mažesnis kaip 10 cm.
4. Armatūros tinklas: Ant šiltinimo klojamas armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai. Vietoj tinklo taip pat gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio plokštės.
5. Betono sluoksnis: Vamzdžiai užbetonuojami skiediniu, kurio storis virš šiluminės izoliacijos - ne mažesnis kaip 6 cm, o virš vamzdžių - ne mažesnis kaip 4 cm.
6. Grindų danga: Šiuo metu yra didelis grindų dangų pasirinkimas, kurios tinka šildomoms grindims. Dažniausiai pasirenkamos keraminės plytelės, tačiau gali puikiai tikti ir parketas, parketlentės, kiliminė danga ar laminatas.

Grindų betonavimo ypatumai

Grindų betonavimas yra paprasčiausias būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką.

Paviršiaus paruošimas:

Tinkamas pagrindo betoninėms grindims paruošimas užims netgi daugiau laiko nei pats betonavimas. Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis grintas pašalinamas, pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo.

Aukščio nustatymas:

Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose. Aukščiui pažymėti naudojami vandens gulsčiukai, o dar dažniau lazeriniai nivelyrai, leidžiantys horizontalią plokštumą perkelti aplink visą patalpos perimetrą.

Atskyrimo juosta:

Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų.

Betono liejimas ir lyginimas:

Betonas pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas pagal pažymėtus aukščius. Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į jau suformuotas kraštines zonas.

Tankinimas ir užtrynimas:

Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas. Tankinimas atliekamas naudojant specialius betonavimo batus ir plienines trintuves. Betoninių grindų užtrynimas leidžia idealiai išlyginti paviršių.

Temperatūrinės siūlės

Betonas šildomas plečiasi, todėl atsiranda vidiniai įtempimai. Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles. Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose. Temperatūrinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją.

Šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės negali būti didesnis kaip 30 m². Jei vienas patalpos matmenų yra didesnis kaip 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę.

Šildymo sistemos paleidimas

Pradėjus eksploatuoti šildomas grindis, būtina laikytis tam tikrų taisyklių:

• Patalpos turi būti apsaugotos nuo lauko oro sąlygų.
• Jeigu grindys nelygios, panaudoti savaime išsilyginančius skiedinius.
• Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau kaip po 21 d.
• Grindys pradedamos šildyti 25 °C temperatūros vandeniu.

Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Grindys aušinamos atvirkščia kaitinimui tvarka.

Šiluminio - techninio skaičiavimo tikslas

Pagrindinis šiluminio - techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstytų vamzdelių. Įvairiuose projektuose vandens temperatūrą vamzdeliuose galima sutikti 35 - 55 °C ribose. Atstumas tarp vamzdelių svyruoja 10 - 30 cm ribose. Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių (langų, vitrinų ir pan.) vamzdelius grindyse būtina kloti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m.

Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio yra apie 4,5 cm.

Į betono masę, prieš juo užliejant grindis, dedamas plastifikatorius. Jo paskirtis - padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinant skilinėjimo tikimybę. Grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio turi būti dedama šilumos izoliacija. Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros yra vienodos, įrengiamos šilumos izoliacijos storį siūloma priimti 3,2 ÷ 3,5 cm, jei naudojamas polistirolis. Jei tarp patalpų oro temperatūrų skirtumas 5 °C, izoliacijos storis skaičiuojamas priimant, kad šilumos izoliacijos reikalaujama šiluminė varža turi būti ne mažesnė 1,25 m²K/W, jei skirtumas 10 °C - ne mažesnė 2,62 m²K/W. Gali būti, kad šildomos grindys montuojamos ant grunto, tuomet izoliacijos sluoksnio šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W. Šis storis taip pat turi būti naudojamas, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų viršija 10 °C.

Mišrios šildymo sistemos

Jeigu grindimis šildoma tik dalis pastate esančių patalpų, o kitos šildomos įprastu būdu - radiatoriais, būtina, kad šildymo sistemoje cirkuliuotų dviejų temperatūrų vanduo. Priklausomai nuo lauko oro temperatūros pokyčių keičiasi ir paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūra, kuri šalčiausiu šildymo periodo metu gali siekti 90 ÷ 95 °C, kai tuo tarpu paduodamo į šildomas grindis vandens temperatūra neturėtų viršyti 55 °C. Atsiranda būtinumas turėti galimybę ruošti atitinkamos temperatūros vandenį šildomoms grindims. Tam būtina naudoti trijų arba keturių eigų maišytuvą šildomų grindų kontūrui. Maišytuvo paskirtis yra iš šildomų grindų grįžtantį vandenį tam tikru santykiu sumaišyti su paduodamu į grindų šildymo sistemą vandeniu ir gauti reikiamos temperatūros vandenį. Maišytuvo valdymui naudojama elekromechaninė pavara, kuri valdymo signalus gauna iš valdiklio.

Turint įsirengus šildymo generatorių, kuris yra skirtas darbui žemomis temperatūromis (pvz. šilumos siurblys) arba jomis dirba efektyviau (pvz. dujinis kondensacinis katilas), radiatorius patariama parinkti atsižvelgiant į žemesnę paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūrą. Tokiu būdu užtikrinama, kad dujinis kondensacinis katilas ar šilumos siurblys dirbtų efektyviau. Tačiau yra ir trūkumų - tokiu atveju radiatoriai turi būti ženkliai didesni, dėl ko užima daugiau vietos, o taip pat ir brangesni - padidina įsirengimo kaštus.

Kai šildomų grindų plotas yra nedidelis, naudojamas ventilis su specialia termostatine galva, apribojančia grįžtamo vandens temperatūrą. Ventilis statomas ant grįžtamojo vamzdžio ir automatiškai reguliuoja vamzdeliuose cirkuliuojančio vandens kiekį, tuo užsitikrindamas užduotos grįžtamojo vandens temperatūros palaikymą. Tam, kad avarijos atveju išvengti aukštos temperatūros vandens grindų šildymo kontūre, būtina įrengti automatinį paduodamos į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvą. Patartina avarinį ribotuvą nustatyti 60 °C temperatūrai. Pasiekus tokią temperatūrą, jis automatiškai nutrauks vandens cirkuliavimą grindyse sumontuotuose vamzdeliuose, kol nebus pašalintas įvykęs gedimas.

Norimos kambario temperatūros palaikymas

Norint palaikyti patalpoje norimą oro temperatūrą, būtina reguliuoti šildomų grindų atiduodamos į patalpą šilumos srauto kiekį. Tuo tikslu ant vidinės sienos maždaug 1,5 m aukštyje montuojamas kambario temperatūros reguliatorius. Juo nustatoma norima palaikyti patalpos oro temperatūra. Šis reguliatorius ne tik matuoja oro temperatūrą, bet ir reguliuoja šilumos kiekį, patenkantį į šildomų grindų vamzdyną. Tam tikslui ant grindų šildymo kolektoriaus atšakų montuojamos elektroterminės pavaros, arba jeigu kolektoriaus nėra, ant vamzdelių į patalpą atšakos dedamas ventilis su elektrotermine pavara, kuriuo kambario temperatūros reguliatorius reguliuoja šilumos pralaidumą. Taip pat galima naudoti ir programuojamą savaitinį kambario temperatūros reguliatorių. Jo pagalba galima užprogramuoti temperatūros pokyčius ne tik vienai parai, bet ir visai savaitei. Jei būnate darbe ar išvykstate savaitgaliui, patartina pažeminti patalpos temperatūrą.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Opia problema iki šiol išlieka teisingas grindinio šildymo projektavimas ir montavimas. Teisinga darbų eiga būtų sekanti: baigus grindų betonavimo darbus, grindys pradedamos šildyti ne anksčiau nei po 21 dienos, į grindinio šildymo sistemą tiekiant 25 °C temperatūros vandenį. Vandens temperatūra turi būti pakeliama ne daugiau 5 °C per parą. Pasiekus maksimalią leistiną vandens temperatūrą (55 °C), ji turi būti išlaikoma 4 dienas, o po to atvirkštine tvarka žeminama iki pradinės.

Įrenginėjant šildomas grindis reikia žiūrėti, kad betoninis pagrindas, ant kurio klojamos grindys, būtų ne tik sukietėjęs, bet ir visiškai išdžiūvęs, antraip džiūdamas jis skeldės ir gadins grindų dangą. Nepaprastai svarbu pasirinkti tinkamą dangą. Ji turi gerai praleisti šilumą, o įšilusi neturėtų skleisti jokių nuodingų medžiagų. Grindys įšyla ir atvėsta labai lėtai, todėl šildant didesnį plotą būtina jį padalinti į mažesnes zonas, kurių temperatūrą būtų galima reguliuoti atskirai. Nors šilumos reguliavimo prietaisai ir automatika kainuoja nepigiai, tačiau taupyti šioje vietoje tikrai nevertėtų.

Šildomos grindys vasaros metu gali atlikti patalpų aušinimo funkciją. Tai įgyvendinama vasaros metu vamzdžiais leidžiant tekėti šaltą vandenį.

Grindinio šildymo trūkumai

Dedant šildomas grindis reikėtų žinoti keletą dalykų, kuriuos kartais nutyli šildymo įrangos pardavėjai. Reklamuojant grindinį šildymą pabrėžiama, kad toks šildymas pagerina patalpų mikroklimatą, nes šiluma laikosi patalpų apačioje, o ne palubėje, kaip būna šildant radiatoriais. Tai tiesa, bet nereikėtų pamiršti, jog šildomos grindys labai džiovina orą. Jei patalpose nėra drėgna, sausas oras džiovina nosies bei gerklės gleivines ir mažina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms. Šiuo metu Vokietijos šildymo ir vėdinimo specialistai rekomenduoja šildomas grindis įrenginėti tik sanitariniuose mazguose, skalbyklose, holuose ir virtuvėse. Kitos paskirties patalpose tokį šildymą reikėtų derinti su oro drėkinimo sistemomis. Taip pat dėl didelio grindų inertiškumo praktiškai neįmanoma reguliuoti patalpų temperatūros pagal pageidavimą. Grindų įšilimo ir ataušimo laikas yra ženkliai ilgas, ir reguliavimo efektas jaučiamas tik po keletos valandų.

Grindų betonavimas

Grindų betonavimas - svarbus ir atsakingas statybos darbų etapas. Kuo geriau išbetonuojamos grindys, tuo patvaresniu tampa viso namo pagrindas. Betonavimas - nebrangi technologija, ilgaamžė ir atspari temperatūrų svyravimams, tad tinka tiek patalpų viduje, tiek lauke dengti.

Didžiausias betoninių grindų privalumas yra tas, kad jos išliejamos greitai, tad visus kitus statybos ar remonto darbus galima susiplanuoti ir jų laikytis numatytų terminų. Bene pagrindinė sąlyga išlieti betoną - profesionalūs meistrai. Todėl gerai atlikus betonavimo darbus, galima tikėtis kokybiško grindų dangos kloji.

Kuomet betonas gerai išdžiūsta, galima kloti pasirinktą dangą: plyteles, parketlentes, kiliminę dangą ar laminatą. Betonavimo darbai gali būti atliekami tiek gyvenamuosiuose, tiek pramoniniuose ar komerciniuose pastatuose. Tad universalumas - išskirtinė grindų betonavimo savybė.

Grindų betonavimo ypatumai

Prieš pradedant atlikti grindų betonavimo darbus, būtina žinoti, kokia danga bus klojama, išdžiūvus betonui. Ten, kur bus klijuojamos plytelės, pvz. vonios kambaryje, teks atlikti ir paruošti nuolydius vandens nutekėjimui (ne mažiau 2%). Todėl labai svarbu numatyti tokius žingsnius, kad ateityje, tinkamai neįvertinus situacijos, netektų ardyti ir griauti betoninės dangos. O tai jau papildomos investicijos, o taip pat ir laiko sąnaudos.

Išbetonavus grindis pagrindinis reikalavimas - leisti gerai išdžiūti joms. Tikslinga uždengti jas plėvele, kad išsaugotų daugiau drėgmės. Tik po maždaug 2 dienų galima ją nuimti toliau palikti džiūvimui. Yra žinoma patirtis, kuomet, siekiant paskubinti sekančius darbus (juk jau reikėjo vakar!!…), bandoma džiovinti betonuotas grindis dirbtiniu būdu, naudojant šildytuvus. Tačiau ekspertai nepataria taip elgtis, nes vėliau grindų danga gali pradėti deformuotis.

Pastaraisiais metais A++ energetinės klasės namuose dažniausiai pasirenkamas grindinis šildymas - tai sistema, kuomet prieš grindų klojimą yra išvedžiojami specialūs vamzdeliai, kurie kaisdami skleidžia šilumą ir šildo grindis, o tuo pačiu ir patalpas. Tai nesudėtinga ir nesunkiai įrengiama šildymo sistema, kuri lengvai valdoma šilumos daviklių pagalba. Šildomas grindis galima valdyti tiek rankiniu, tiek automatiniu būdu, nustatant norimą patalpų temperatūrą.

Kaip minėjome, nors grindinio šildymo įrengimas nėra sudėtingas, visgi patariama naudotis profesionalių meistrų paslaugomis, siekiant išvengti nenumatytų problemų ateityje.

Grindinio šildymo įrengimas galimas dvejopas: pasirinkus šlapiuoju būdu - šildymo vamzdeliai bus užliejami skystu betonu, o sausuoju būdu - vamzdeliai įmontuojami specialiose konstrukcijose, tam nereikia atlikti betonavimo darbų.

Kuri grindinio šildymo įrengimo būdą pasirinkti, priklauso nuo daugelio aspektų. Pvz. mediniame name, antrojo aukšto perdanga neturėtų būti betoninė, todėl čia tiks sausuoju būdu išvedžioti šilumos vamzdeliai. Jei nenorite namų sienų aukščio sumažinti, taip par derėtų rintis sausąjį grindų šildymo būdą, nes liejant betoną, grindys pakyla maždaug 45 ir daugiau cm, o kur dar būsimų grindų dangos storis? Todėl neretai renkamasi sausąjį vamzdelių klojimo būdą, kad netektų aukštinti grindų. Jei namuose jau yra įvesta centrinė šildymo sistema, tuomet montuojami vandeniu šildomi vamzdeliai. Jei nėra centrinio šildymo, klojami elektra šildomi specialūs laidai.

Galima naudoti ir abi sistemas, pvz. kambariuose įvesti elektrinį šildymą, o vonios ar virtuvės patalpose - grindinį šildymą vandeniu, jei yra įvesta centrinė šildymo sistema.

Siekiant sumontuoti kokybišką grindų šildymo sistemą, būtina turėti šildomų grindų projektą. Jo dėka galima individualiai atsižvelgti į šeimininkų poreikius ir patalpų paskirtį, tvarkingai suskirstant zonas šildymui. Jeigu tiksliai žinoma, kur stovės baldai ar bus laiptai, tose vietose galima iš vis nevedžioti šildymo sistemos, taip sutaupant energijos sąnaudas.

tags: #grindu #betonavimas #grindiniam #sildymui