Gyvenamojo pastato raidą labiausiai lemia pasirinktos medžiagos bei karta iš kartos perduoda patirtis. Besikeičiančias tendencijas bei geografinius skirtumus geriausiai atspindi stogų dangų ir konstrukcijų pokyčiai. Išskyrus primityvius urvus, kuriems įrengti nereikėjo didelių pastangų, visais laikais žmogaus gyvenamąjį būstą, pradedant nuo paprasčiausių lūšnelių ir baigiant šiuolaikiniais išradingos konstrukcijos gyvenamaisiais namais, sudarė sienos ir stogas.
Pirmųjų žmonijos būstų stogai buvo padengti iš natūralios arba minimaliai apdorotos organinės medžiagos - palmės lapų, bambuko, šiaudų, įvairių rūšių meldų. Tobulėjant technologijoms, žmonės pradėjo naudoti įvairius medienos apdorojimo būdus - tapo populiarūs į kartis besiremiantys stogai iš velėnos, tošimi, drožlėmis, gontais ir kitaip dengti stogai. Nemiškinguose regionuose ir tose vietovėse, kur didelio medienos kiekio apdorojimas buvo sudėtingas ir brangus amatas, žmonės naudojo neorganines gamtines medžiagas - dažniausiai įvairias akmenines plyteles. Stogų dangai ypač tiko tos akmeninės uolienos, kurias buvo galima atskelti plytelėmis, t. y. klintys ir įvairūs skalūnai. Akmeninėmis plytelėmis dengtas stogas buvo žymiai tvirtesnis už organinės kilmės stogo dangą, tačiau stogo dengimo šiomis plytelėmis darbai buvo fiziškai sunkesni ir reikalavo specialių įgūdžių.
Vėliau, įvaldžius degimo technologiją, buvo sukurtos šiandien gerai žinomos čerpės iš degto molio. Ši natūraliu būdu išgauta medžiaga leido formuoti įvairaus pavidalo čerpes. Betoninės čerpės pirmą kartą panaudotos Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje. Tikėtina, kad įvairūs statybose naudojami betoniniai elementai buvo žinomi ir Senovės Romoje.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, lietuviui artimiausia čerpių dangos raida yra susijusi su Viduržemio jūros regionu. Šilto klimato teritorijose (kur neužšaldavo drėgnos medžiagos ir nereikėdavo jų atitirpinti) ir tose zonose, kur atšiauri žiema būdavo retenybė, naudojant degtą molį stogams dengti nekildavo jokių problemų. Šiaurėje čerpės ilgą laiką buvo palyginti brangios ir neįperkamos statybinės medžiagos. Tai lėmė kelios priežastys: meistrų, turinčių patirties čerpių apdorojimo, jų degimo ir dengimo srityse, stygius, taip pat pernelyg didelė čerpių kaina dėl jų svorio transportuojant. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos čerpės daugiausia naudotos didesniuose centruose bei augančiuose miestuose, kur buvo tikslinga statyti atitinkamas gamyklas. Kaimuose ilgą laiką pagrindinėmis statybinėmis medžiagomis išliko šiaudai, meldai ir mediena.
Nepaisant technikos pažangos, sumažėjusių gamybos sąnaudų bei pašalintų esminių kliūčių gaminant čerpes ir jomis dengiant stogus, vis dėlto jų transportavimo išlaidos ir toliau tebebuvo gana didelės. Ši situacija netrukus pasikeitė, išradus garo mašiną bei pradėjus plačiai naudotis geležinkelio transportu. Taigi čerpės, kaip stogo danga pradėtos plačiai naudoti tik prieš paskutiniuosius 150 metų. Kiek yra žinoma, molinės plytos Lietuvoje buvo degamos daug kur, kaimuose, miesteliuose ir dvaruose. Daugelyje šių vietų buvo gaminamos ir čerpės. Tiesa, šie darbai čia nevykdavo nuolat: čerpes degdavo tik tuomet, kai jų prireikdavo kaimyniniams dvarams.
Dažniausi mitai apie čerpių stogus
Per visą čerpių gyvavimo istoriją susiformavo nemažai mitų. UAB „Monier“, atstovaujanti vieną iš didžiausių stogo dangų tiekėjų pasaulyje, aptaria keletą iš jų.
1. Stogo danga ir turi būti pakankamai sunki, kad jos nenupūstų vėjas.
Tačiau stogo nesudaro vien tik danga. Skarda sveria apie 5 kg/m², čerpės apie 45 kg/m², tačiau tikroji apkrova, įskaitant gegnių, sijų ir laikančiųjų pastato konstrukcijų svorį, yra gerokai didesnė. Pavyzdžiui, remiantis sovietiniais metais galiojusiais standartais, apsnigto stogo apkrova siekė iki 140 kg/m². Dabar dokumentuose nurodyta sniego apkrova yra didesnė - 160 kg/m² ir daugiau. Be to, įskaičiuojamas ir pačios konstrukcijos svoris, vėjo stiprumas ir apkrova vaikščiojant ant stogo. Tad dangos svoris nėra pernelyg didelis ir jis neatsispindi nurodytuose laikančiųjų konstrukcijų parametruose. Senųjų pastatų laikančiosios konstrukcijos ištisus dešimtmečius patikimai saugojo namus nuo smarkių vėtrų, sunkaus šlapio sniego poveikio ir kitų nepalankų oro sąlygų, tad keliais kilogramais padidinant svorį, mes tikrai nepadarysime stebuklo žvelgiant į šias solidaus amžiaus konstrukcijas. Žinoma, visada esama išimčių: abejotinais atvejais galima kreiptis į ekspertizės centrą, kuris atliks įvertinimą ir nustatys, ar nėra pavojinga atitinkamą statinį dengti čerpėmis.
2. Čerpių stogo dengimas yra sudėtingas darbas.
Anksčiau, savaime suprantama, tai buvo sudėtingas darbas, tačiau laikai pasikeitė. Tiesą sakant, norint uždengti stogą betoninėmis čerpėmis, kitaip nei kurios nors kitos rūšies danga, nereikia specialių įgūdžių ar ypatingų instrumentų. Šiam darbui atlikti pakanka kopėčių, ruletės, plaktuko ir vinių. Svarbu paisyti instrukcijų; tai bene vienintelis reikalavimas, kurio laikydamasis sudėti čerpes galės beveik kiekvienas, mokantis rankose nulaikyti plaktuką. Paprasčiausiai reikia laikytis visų pateiktų nurodymų ir atlikti visus darbus nuosekliai. Prieš pradedant kloti čerpių dangą, pirmiausia reikia apskaičiuoti atstumą tarp grebėstų.
3. Čerpės yra per sunkios stogo konstrukcijai.
Kaip jau buvo minėta, čerpės be jokios abejonės, yra sunkesnės už skardą ir šiek tiek sunkesnės už šiferį. Tačiau šis skirtumas yra labai mažas ir nereikšmingas renkantis konstrukciją. Daugeliu atvejų kuriant naujus pastatus neturi jokios reikšmės, kokiai dangai yra suprojektuotas stogas. Iš tiesų atstumas tarp gegnių ir jų aukštis priklauso nuo šilumą izoliuojančių medžiagų. Dauguma gyvenamųjų pastatų yra apšiltinami atitinkamos rūšies akmens arba stiklo vata, parduodama rulonais arba paketais, kurių dydis mažesnis nei 600 mm (600 mm - atstumo tarp gegnių arba karkaso atramų standartas, kuriuo remiantis yra apskaičiuojamas gegnių aukštis). Be to, gegnių skerspjūvis priklauso ne tiek nuo laikančiosios konstrukcijos patvarumo, kiek nuo apšiltinimui pasirinktų medžiagų arba reikiamo jų sluoksnio storio. Jei dabar paskaičiuotume, kad atstumas tarp gegnių yra 600 mm, o skerspjūvis - 50 x 150 mm, tuomet tokios laikančiosios konstrukcijos patvarumas būtų kelis kartus didesnis už apskaičiuotą standartą, taikomą dengiant įvairias čerpes. Dar lieka grebėstai, tačiau dengiant stogą čerpėmis, atstumas tarp grebėstų yra 320- 375 mm, o jų pjūvis - 50 x 50 mm. Kaip galime pastebėti, ir šiuo atveju nėra jokio skirtumo tarp įvairios rūšies dangos medžiagų.
4. Betoninės čerpės yra trapios ir greitai dūžta.
Tai klaidingas mitas, nes atvirkščiai, betoninės čerpės yra viena tvirčiausių stogo dangų. Pagrindinis tai nulemiantis veiksnys - betonas, kurio patvarumas laikui bėgant tik didėja. Ko, beje, nepasakysi apie kitas medžiagas. Juo senesnės betoninės čerpės, tuo jos patvaresnės. Visos betoninės čerpės gaminamos pagal vieną standartą ir yra identiškos formos. Todėl tokias čerpes sudėti nėra sudėtinga. Tereikia atidžiai stebėti, kad tarp griovelių ir užlaidų neliktų šiukšlių. Betoninių čerpių nereikia derinti pagal dydį.
5. Seną čerpių stogą būtina keisti nauju.
Prieš tai aptartos klaidingos nuomonės dėl čerpių dangos svorio ir jos konstrukcijos. Jei anksčiau pastatas buvo pastatytas atsižvelgiant į tai, kad jis pajėgtų išlaikyti čerpėmis dengtą stogą, tuomet pakeitus senąsias čerpes naujomis tikrai neturėtų kilti jokių problemų. Žinoma, bet kuriuo atveju būtina patikrinti esamas konstrukcijas ir įvertinti jų būklę bei galimybę atlaikyti apkrovą. Kalbant apie autentiškumo išsaugojimą, pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio, reikėtų paminėti, jog beveik visi šimtus metų stūksančių pastatų stogai yra dengti degto molio čerpėmis. Vertėtų priminti, jog betonas, kaip statybinė medžiaga yra gerokai senesnis net už senąjį Vilniaus miestą, na o betonines čerpes iš išorės atskirti nuo keraminių čerpių galėtų tik specialistas.
6. Čerpinis stogas reikalauja daug priežiūros.
Tokį mitą labai paprasta paneigti, nes laikas akivaizdžiausiai įrodo įvairių stogų dangų patvarumą. Nepriklausomo tyrimo rezultatai parodė, kad betoninei čerpių dangai reikia minimalios priežiūros. Tiesą sakant, jos apskritai nereikia. Pavyzdžiui, betoninių čerpių nereikia dažyti. Jei kuri nors čerpė, dėl kokios nors priežasties suiro, tokiu atveju galima pakeisti tik tą vieną čerpę, nepažeidžiant kitų. Toliau dar bus kalbama apie šios dangos priežiūrą bei atsparumą.
7. Samana ant čerpių - didelė problema.
Betoninės čerpės, gaminamos pagal šiuolaikinę sauso tankinimo technologiją, yra labai tvirtos- į jas negali prasiskverbti net drėgmė, o ką jau kalbėti apie samanas. Tad stogo apsamanojimas - tik vizualinė problema. O gal tai yra privalumas? Toks apsamanojęs stogas suartina mus su gamta ir susilieja su jį supančiu aplinkos koloritu.
8. Čerpių spalva laikui bėgant nublunka.
Naudojant šiuolaikines technologijas, betonines čerpes gaminamos iš pigmentais dažytos betono masės, vėliau jas padengiant akriliniais dažais vandens pagrindu. Iš tiesų viršutinis dažų sluoksnis dėl kritulių ir saulės poveikio šiek tiek nublunka, tačiau dažai, kuriais yra prisotinta visa medžiaga, saugo čerpės atspalvį ištisus dešimtmečius. Todėl galima nebijoti, jog laikui bėgant dažai pradės šerpetoti ir atsilupinėti. Betoninių čerpių nereikia perdažyti - ši danga sensta solidžiai, išlaikydama stilių.
9. Po čerpių danga nereikalinga plėvelė.
Po čerpių danga reikia pakloti stogo plėvelę, tačiau ji yra reikalinga po visomis šiuolaikinėmis stogo dangomis. Plėvelė yra dedama norint apšiltinti pastatą šiuolaikinėmis šilumą izoliuojančiomis medžiagomis. Tokia praktika anksčiau nebuvo taikoma. Plėvelę būtina dėti dėl stogo ventiliacijos ir vandens garų pašalinimo iš pastato vidaus. Ji taip pat reikalinga, kaip apsauga nuo kondensato susidarymo. Kitaip tariant, stogo plėvelė atlieka tris pagrindines funkcijas: hidroizoliacijos, vėjo izoliacijos ir stogo konstrukcijos vėdinimo.
10. Čerpių stogas yra brangus.
Solidžiai atrodanti danga jokiu būdu negali būti pagaminta iš netinkamų medžiagų. Iš tiesų tokia stogo danga nėra brangesnė už dangą, pagamintą iš kitų medžiagų. Paradoksalu, bet ji gali būti netgi pigesnė už nebrangias imitacijas. Naudojant įvairios rūšies medžiagas, niekada negalima lyginti jų kainų, nes skiriasi ir gamybos sąnaudos. Tai pasakytina ir apie dangos medžiagas. Pavyzdžiui, jei mes dengiame sudėtingos konfigūracijos stogo dangą iš daug atskirų dalių, tokiu atveju papildomų medžiagų, pavyzdžiui, didelių plokščių, bus sunaudojama gerokai daugiau, o išlaidos padidės trečdaliu, lyginant su nustatyta norma. Kita vertus, čerpių kiekis konkrečiam plotui padengti iš esmės nepriklauso nuo stogo konstrukcijos sudėtingumo. Tad lyginant kainas būtina atsižvelgti ir į galimas išlaidas bei įvairių tvirtinimo detalių būtinybę.
Galima drąsiai tvirtinti, kad toks namas Jums tarnaus šimtą metų, ypač jeigu jūs rūpinsitės jo „sveikata“, kaip jis rūpinasi jūsų - vėdinsite, šiltinsite, laiku antiseptikuosite. Žinoma, tiek pat metų turi tarnauti ir stogas. Būtent dėl to specialistai pataria mediniams namams naudoti „sunkius“ stogus. Kad tarnautų ilgai, atrodytų efektingai ir leistų namui greičiau susėsti. O kas geriau tam tinka jeigu ne čerpės. Čerpių stogas be abejonės geriausias sprendimas, pasižymintis senomis tradicijomis. Lietuvoje iki šiol sutinkami daugiau kaip 100 metų senumo molio ir betono čerpių stogai. Kadangi medžiagos, iš kurių gaminamos čerpės, ir toliau lieka tos pačios, nėra priežasčių baimintis, kad naujosios dangos galėtų tarnauti trumpiau. Aišku, nendrinis stogas irgi sunkus, tačiau toks stogas ne visur tinka, o kaina ne visiems įkandama. Visada atsiras tvirtinančių, kad sunkus stogas tai didelė apkrova stogo konstrukcijai, kad dėl to naudojama daugiau medžiagų, brangsta pats stogas. Tačiau montuojant bet kurį stogą atsižvelgiama ne tik į pačios dangos svorį, kas beje čerpiniame stoge sudaro tik 13% visos skaičiuotinos apkrovos, bei į kitas daug didesnes apkrovas: vėjus (17%), sniego svorį (60%). Čerpinis kilimas padengia namą puošniu šarvu, sunkiu ir kartu elastingu, kurio nereikia dažyti ar remontuoti, juk kokybiškos čerpės tarnauja iki 150 metų (gamintojai duoda garantiją 30 ir daugiau metų). Dėl to, kad čerpės dengia namą kaip žvynai, jos lengvai praleidžia orą. Dėl savo mažų matmenų jas lengva pritaikyti prie įvairiausių stogo formų. Jos nedegios, nekaupia statinės elektros, tvirtos jeigu ant stogo kartais reikia užlipti, ekologiškai švarios. Palyginus su kitomis stogų dangomis, jos karštu metų laiku neįkaista, vasarą po tokiu stogu vėsu, o žiemą šilta. Jeigu atkreipti dėmesį į tai, kad čerpinis stogas puikiai sugeria triukšmą lietaus ar net krušos metu, tai pasidaro aišku, kad toks stogas puikiai tinka namams su mansardomis. Galu gale galima pakalbėti ir apie estetinę pusę. Tai gražu, elegantiška, prestižiška, puikiai tinka prie gamtinio kraštovaizdžio, pagyvina namo išvaizdą. Čerpių stogas tinka visiems namams - mažiausias leistinas stogo nuolydis yra 11 laipsnių, o didžiausias - 90 laipsnių. Čerpių stogui dengti nereikia specialių instrumentų, be to, betoninės čerpės užmaskuoja apatinės stogo konstrukcijos trūkumus, atsiradusius statybos metu. Stogui labai svarbu viską atlikti kokybiškai ir panaudojant kokybiškas medžiagas. Dažniausiai pasitaikančios gyvenamųjų šlaitinių stogų konstrukcijos - medinės gegnės, medinės santvaros su metalinių plokštelių jungtimis. Teisingai įrengus stogo konstrukciją, telieka dengti stogą čerpėmis, tačiau ir šį darbą reikėtų patikėti atlikti patyrusiems specialistams. Na o kokias čerpes pasirinkti, spręskite patys. Tiek molinės, tiek betoninės čerpės turi savus privalumus. Natūralios molinės čerpės sendamos gražėja, jos savaime keičia spalvą. Molinės čerpės tai solidu ir elegantiška tuo pačiu metu, jos tiks jeigu norite pasistatyti namą iš geriausių medžiagų. Mes nenorime įrodyti, kad tai pati tinkamiausia danga jūsų stogui. Mes tik norėjome pasidalinti savo mintimis namo „kepurę“, apie naujas tendencijas, apie tai, kad jūsų namas atrodytų ne tik puikiai, bet ir padidėtų jo vertė.
Cerpiu montavimas 03
Čerpių tipai ir jų savybės
Čerpių stogas gali būti labai status, gali būti išlenktas, apvalus. Tipinis Škotijos salų namas. Baltos sienos, juodo skalūno stogas - tradicinė namų apdaila paplitusi Vakarų Europoje. Juodų čerpių stogai itin dera kalvotose vietovėse. Pažįstamas vaizdas? Pasirodo, lėkiai, vaizduojantis žirgų galvas ir valminis stogas nėra lietuviška autentika. Natūralaus skalūno plokštelės (čerpelės) - tai nuosėdinės molio uolienos, turinčios daug anglies. Jomis dengiamos sienos ir stogai. Šiuolaikinės čerpės gaminamos itin tikslių matmenų, visos vienodos. Tai padeda įrengti čerpinį stogą greitai, net ir turint pakankamai nedidelę patirtį. Mažos bangos simetrinio klojimo čerpės. Čerpių kojelės skirtos užkabinimui už grebėstų. Kraiginė čerpė dengia stogo šlaitų jungtį, o kraigo pradžios čerpė su dangteliu. Lenkta stogo kraigo čerpė skirta perėjimui į nuolydį. Čerpių uždėjimas ant stogo yra atsakingas darbas. Tačiau, jei grebėstai sudėti teisingai, sukloti čerpes nebus sudėtinga. Daugiausiai laiko trunka parengti stogą dengimui. Aš pats gegnėms naudojau gegnes, išpjautas S. Danieliaus ir Ko gamykloje. Džiovinta ir kalibruota mediena leidžia stogą įrengti labai tiksliai. Kompiuterizuotomis staklėmis supjautos gegnės susideda visu ilgiu milimetro tikslumu. Tikslius atstumus užtikrina tarpgegninės lentos. Stogą galima šiltinti dedant vatą iš viršaus. Apačioje vatą prilaiko uždėta plėvelė arba zigzagais išvedžiota virvelė. Toks šiltinimas, mano nuomone, užima ne daugiau laiko, bet gerokai komfortiškiau dirbti, kai vatą tenka kloti ne virš galvos. Vienas trūkumas, kad negalima dirbti, jei lyja. Klojama vėjo izoliacinė - difuzinė stogo plėvelė. Čia neturi likti jokių skylių, nes pažeistas sandarumas - tai šilumos praradimai. Jungimo vietoje plėvelė perkerpama ir "sparnai" priklijuojami bei pritvirtinami kabėmis prie gegnių šonų. Dar juos pritvirtinsiu tašeliais. Apatinis jungimas yra pats problematiškiausias. Jį verta užtepti garo izoliacine mastika, skirta darbams lauke. Stogui geriausiai tinka nerūdijančio plieno vinys. Taip pat galima prisukti medvaržčiais. Prieš kalant ar sukant verta padaryti mažesnio skersmens nukreipiančiąją skylutę.
Persidengiančios prancūziško (Marselio) tipo čerpės. Joms reikalingas atstumas tarp grebėstų - 28 cm. Čerpės montuojamos iš dešinės į kairę. Patogiausia eilėje kloti po 3 - 4 čerpes: tiek, kiek patogu pasiekti ranka. Prie kaminų ar langų čerpės klojamos po skarda. Skarda turi uždengti mažiausiai vieną bangą. Galima dėti ant skardos. Plokštelių tipo čerpės dengiamos iš apačios į viršų. Apatinė plokštelė yra po visu viršutiniu tarpu, pro kurį prabėgs vanduo. Šiuolaikiniai betoninių čerpių stogai jau ne viena dešimtmetį įrodo, kad puikiai tinka šiaurės šalyse. Daugiametė patirtis ir šiuolaikinės gamybos technologijos garantuoja aukštą čerpių kokybę, atitinkančią Europos normas ir bandymus, nurodytus EN490 ir EN491 standartuose. Tvirtos betoninės čerpės didina namo vertę, joms nereikalinga jokia papildoma priežiūra. Retkarčiais galima nuplauti čerpes stipria vandens srove ir ilgus metus stogas atrodys puikiai. Instrukcijoje aprašomi visi čerpių stogo montavimo etapai. Instrukcija tinka ne tik naujai įrengiamiems stogams, bet ir renovuojamiems stogams. Būtina nepamiršti darbų saugos reikalavimų!
Rekomenduojamas nuolydis ir tvirtinimas
Stogo plokštumų lūžio vietose (nuožulnūs kraigai, stogloviai ir sąlajos) iš pradžių sudedamos sveikos čerpės ir pažymima pjovimo linija (pavyzdžiui, žymėjimo virvute). Nerekomenduojama pjauti čerpių ant stogo, nes bus sunku nuvalyti pjovimo dulkes, kurios aplink pjovimo vietą nubalins stogo čerpių spalvą. Ant apatinių grebėstų klojama pirmoji čerpių eilė, patikrinama, ar vienodo pločio už namo sienų išleisti stogo kraštai. Pirmoji eilė tvirtinama stogo čerpių laikikliais arba medvaržčiais 4,2 x 75 mm. Tada iš apatinio dešiniojo kampo į viršų klojama 1-2 čerpių eilės, o kampas tarp jų ir apatinės eilės čerpių turi būti status.
Čerpių tvirtinimas
Stogo čerpes rekomenduojama tvirtinti 70 mm ilgio čerpių laikikliais, jie yra patogūs, nes esant reikalui leidžia čerpę pastumti į viršų ar žemyn. Tvirtinant čerpes vinimis, reikia pragręžti čerpėse skylutes 5 mm grąžtu. Tvirtinimas atliekamas klojant čerpes. Tvirtinti būtina visas stogo plokštumos kraštinių eilių (apačioje, viršuje ir kraštuose) čerpes, taip pat visas čerpes aplink stoglovius, nuožulnius kraigus ir pralaidas. Ypatingos vietos - karnizas. Ant pirmojo grebėsto dedamas papildomas tašelis 15-25 mm, kad pirmosios čerpių eilės nuolydis būtų lygus kitų čerpių eilių nuolydžiui. Pirmosios eilės čerpės turi būti išsikišusios apie 60 mm už karnizinės lentos, o pati čerpė turi tvirtintis laikikliu arba 75 mm ilgio medvaržčiu.
Patikimas, solidus, ilgaamžis - šiais būdvardžiais stogdengiai paprastai apibūdina čerpinį stogą. Nepaisant to, kad tai tradicinė šimtmečius naudota danga, šiuolaikiniai gamintojai nuolat randa ką pagerinti, o vertinant pagal ilgaamžiškumo kriterijus, čerpe dengtas stogas išlieka ilgiausiai tarnaujančiu. Kiekvienas žmogus, pasirinkdamas stogo dangą, turi savus kriterijus. Vienam svarbiausia stogo išvaizda, kitam - kaina, trečiam svarbu ilgaamžiškumas, tačiau dauguma stengiasi surasti kompromisą, bei renkasi stogą, kuris būtų ir estetiškas, ir ekonomiškas, bei ilgaamžis. Vis dėlto, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į jūsų stogo nuolydį. Jeigu minimalus nuolydis yra ne mažesnis nei 14-16 laipsnių, tuomet galite drąsiai rinktis čerpes, priklausomai nuo profilio - skirtingų formų čerpės turi skirtingus minimalius nuolydžius. Čerpės skiriasi tiek savo gamybos būdu, tiek medžiagomis. Egzistuoja dvi pagrindinės rūšys - betoninės ir keraminės čerpės. „Dėl gamybos principų, ir gamybai naudojamų medžiagų betonines čerpes yra paprasčiau pagaminti. Jų nereikia degti, dėl to jos yra pigesnės. Jeigu kalbėtume apie keramiką, tokių čerpių gamybos technologija leidžia padaryti daugiau formų, paviršių, kurie gali būti matiniai, pusiau blizgūs ir labai blizgūs. Tiek vienoms, tiek kitoms čerpėms suteikiama trišdešimties metų garantija. Pagal reikalavimus, čerpės turi atlaikyti 150 šalčio ciklų, tačiau gamintojai tikrina ir keliskart didesnį šalčio ciklų skaičių, todėl kokybiškų čerpių gamintojai yra ramūs dėl savo dangų“, - sako UAB „Monier“, vadovas Eduardas Jurevičius. Vienas svarbiausių rodiklių, kalbant apie čerpių dangą, yra pastarosios ilgaamžiškumas ir jo santykis su kaina. Čerpių kaina priklauso nuo jų rūšies, o tarnavimo laikas pagal garantiją siekia nuo 30 metų, tačiau realiai jis būna kur kas ilgesnis. „Gamintojai atlieka bandymus, kurie užtikrina, kad tarnavimo laikas būtų kur kas ilgesnis, nei suteikta garantija. Vidutiniškai čerpių dangos svoris yra 40 kg kvadariniam metrui. Esminių skirtumų tarp betoninių ir keraminių čerpių svorio nėra, skiriasi tik medžiagos, svoris išlieka daugmaž tas pats. Tiesa, kai kuriais atvejais, keraminės čerpės gali būti sunkesnės už betonines, ir siekti iki 50 kg kvadratiniam metrui. Nors tai yra sunkiausia iš tradicinių dangų, stogdengiai sutinka, jog dangos svoris stogo konstrukcijai įtakos praktiškai nedaro. „Jei statote rąstinį namą, čerpių svoris yra būtina sąlyga ir privalumas, nes stogo danga iš čerpės vienodai suslegia rąstus ir pagreitina susėdimą. Kitu atveju tai įtakos neturėtų turėti - nėra taip, kad žmogus renkasi gegnes pagal stogo dangą. Pagrindinė konstrukcija skaičiuojama pagal patvirtintas europines taisykles - vienas kvadratinis stogo metras turi atlaikyti 160 kg sniego, o jei stogas mažo nuolydžio - sniego apkrovos dar padidėja. Prie to pridėjus dar ir vėjo, pačios konstrukcijos svorį, pamatysite, kad skirtumas tarp dangų, kiek, pavyzdžiui, turi atlaikyti stogas su skarda arba čerpėm, yra minimalus. Stogo dangos svoris nedaro įtakos konstrukcijoms. Svoris yra tik privalumas - kilus audrai, čerpių stogas, tikėtina, atlaikys, kai lengvesnė danga bus nuplėšta greičiau“, - sako E. Keraminės čerpės gali būti natūralios spalvos, angobuotos bei glazūruotos, betoninės paprastai būna dažomos. Galbūt po dešimtmečio keraminės čerpės kiek patamsės. Viskas priklauso nuo aplinkos - jei čerpes dėsite ant stogo senamiestyje, jos po kurio laiko apdulkės. Jeigu dangą uždėsite ant namo pamiškėje ir jei sąlygos samanoms augti yra tinkamos - jos augs ant daugelio stogo dangų. Glazūruotos, angobuotos čerpės savo spalvos nekeičia. Dažytos betoninės čerpės, būdamos po ultravioletiniais spinduliais per laiką gali šiek tiek nublukti, bet pakitimai tokie nežymūs, kad akiai nepastebimi. Nutarę dengti stogus, galite samdyti stogdengį, arba mėginti dengti patys. Bet kokiu atveju dangos gamintojas dažniausiai pateikia instrukciją, kurioje nurodo visas su montavimu susijusias smulkmenas. Kiekvieno stogo dangų gamintojo instrukcijose kai kurie dengimo aspektai gali skirtis, todėl norint tinkamai užsidengti stogą reikia atidžiai perskaityti instrukcijas, arba šį darbą palikti profesionaliems stogdengiams - pinigine prasme tai kainuos daugiau, tačiau sutaupysite laiko ir sumažinsite riziką dėl prasto stogo įrengimo.
Įsirengus gegnes, kurios renčiamos pagal konstruktoriaus numatytus dydžius ir apskaičiavimus, tarp jų sudedamos šiltinimo medžiagos ir tiesiama plėvelė. Difuzinė plėvelė yra dedama ten, kur stogas apšiltintas, ji kontaktuoja su vata. O jeigu palėpė yra neapšiltinta, tarkime, senuose pastatuose kaime, tuo atveju tinka antikondensacinė plėvelė. Yra dar vienas variantas, kai naudojamos abi plėvelės - galima naudoti plonesnę, dviejų trijų sluoksnių difuzinę plėvelę - ji atliks vėjo izoliacijos funkciją. Tuomet kalamas ventiliacinis tašelis, virš plėvelės suformuojant oro tarpą, dedama antikondensacinė plėvelė, ir vėl daromas oro tarpas. Tačiau būtina nepamiršti, kad izoliacinės vatos negalima palikti atviros, ji turi būti apsaugota. Ant įrengtos plėvelės horizontaliai, kryžiuojant su ventiliaciniais tašeliais, daromas grebėstas. Grebėsto žingsnis, atstumas nuo vieno tąšelio iki kito, nėra standartinis ir priklauso nuo to, kokią stogo dangą dedate. Čerpės yra nevienodos ir gamintojai kiekvienoms čerpėms nurodo atitinkamus žingsnius. Čerpių grebėstavimo žingsnis dažniausiai yra kintamas, todėl bet kurį stogo šlaitą galima sugrebėstuoti taip, kad nereikėtų pjausti čerpių. Yra mažesnių, didesnių matmenų čerpių, žingsnis gali siekti ir 16 cm, bet įprastas vidutinis čerpių žingsnis yra 35-36 centimetrai. Grebėstas šiuo atveju yra tankesnis nei įrengiant, tarkime, šiferio lakštus, jų žingsnis yra apie 50-70 cm. Čerpėms sunaudojama šiek tiek daugiau medienos, bet imant visą kiekį, priklausomai nuo stogo dydžio, jis yra nereikšmingas. Kiekvienas gamintojas gali gaminti daug čerpių rūšių. Kiekviena iš jų turi savo laikiklius, kuriais čerpės ir tvirtinamos. Stogo dangos lygumas priklauso nuo pagrindo lygumo. „Čerpės būna fiksuoto žingsnio arba nefiksuoto žingsnio. Jos turi tam tikrą užraktą, dar vadinamą falcu, jos ir įsistato viena į kitą per falcą/užraktą. Kitos čerpės, kurios neturi fiksuojančio griovelio, persidengia viena su kita. Tuomet tvirtinimas priklauso nuo nuolydžio - kuo lėkštesnis stogas, tuo čerpė daugiau persidengia. Jos viena su kita nesitvirtina, čerpės užsideda viena ant kitos ir yra pritvirtinamos prie grebėsto. Prie grebėsto jos tvirtinamos specialiais kabliukais, tačiau ne kiekviena čerpė, įprastai - kas trečia, tai irgi priklauso nuo stogo nuolydžio“, - sako pašnekovas. Dengiant gali prireikti pjauti dangą. Ją geriausia pjauti su abrazyviniu deimantiniu disku, kampiniu šlifuokliu. Pasak pašnekovo, šis darbas pakankamai nesunkus, bet spartumas priklauso nuo to, kokius įrankius turite. Pjaunant būtina naudoti akių ir kvėpavimo takų apsaugos priemones. Čerpės klojamos nuo apatinės eilės iš dešinės į kairę. Tokia tvarka, dėl konstrukcinių čerpių ypatumų leidžia greičiau ir patogiau atlikti darbą. „Padedant dešinę čerpę ir šalia dedant kairę čerpę, kairioji uždengia dešinę. Šiuo metu vis dar aktualus klausimas - seno asbestinio šiferio stogo dangos keitimas. Pašnekovas teigia, jog keisti šiferio į čerpes reikia tik noro. Jeigu tas šiferis dėtas prieš 30-40 metų, jo grebėstas netiks net keičiant šiferį į šiferį. Tikrai reikės uždėti plėvelę, problema gali būti ir kreivas stogas, jį reikės išlyginti. Reikia įvertinti ne tik turimą stogo konstrukciją, bet ir medienos būklę, gal kai kurias detales reikės tvirtinti ar pakeisti. Yra visokių niuansų, bet normaliomis sąlygomis dangos svoris nesprendžia konstrukcijų. Murlotai, gegnynas daromas vienodai, nepriklausomai nuo to, kokia bus danga. Tik pagal dangą daromi skirtingi grebėstų žingsniai.
tags: #cerpiu #stogas #technologija