Senų namų grindų betonavimas - vienas svarbiausių žingsnių, kai siekiama užtikrinti tvirtą, lygų ir šiltą pagrindą. Nuo to, kaip bus įrengtos grindys, priklauso viso pastato šiluminis komfortas, drėgmės kontrolė ir apdailos ilgaamžiškumas. Jeigu ant grindų ar sienų apatinių dalių atsiranda tamsių dėmių, jaučiamas pelėsio kvapas ar kaupiasi drėgmė, tai rodo, kad senoji hidroizoliacija yra pažeista. Tokiu atveju reikia ne tik naujo betono sluoksnio, bet ir pilnai atnaujinti drėgmės barjerą. Betonuotos grindys, kurios neturi tinkamos izoliacijos, praranda daug šilumos, todėl namai tampa šalti, o šildymo išlaidos - didelės.
Ne visada būtina viską ardyti iki grunto. Jei senos grindys nėra sutrūkusios, bet turi tik nedidelius nelygumus, užtenka išlyginamojo sluoksnio (vadinamojo betono lygintuvo). Jis leidžia atnaujinti paviršių, paruošiant jį naujai dangai, pavyzdžiui, plytelėms ar vinilui. Senų namų grindys dažnai būna išlinkusios, nusėdusios ar suskilusios. Tai aiškus ženklas, kad laikui bėgant nusilpo pagrindo sluoksnis arba deformavosi medinės konstrukcijos. Tokiais atvejais paprastas išlyginamasis sluoksnis nepadės - būtina iš naujo lieti betoną.
Pagrindinių darbų etapai
Pirmasis žingsnis prieš betonavimą - visiškai pašalinti seną grindų dangą. Tai gali būti medinės lentos, senas betonas ar molinis pagrindas. Svarbu išvalyti visus likučius iki tvirto, stabilaus sluoksnio - dažniausiai tai gruntas arba sutankintas žvyro pagrindas. Jei namas labai senas, po grindimis gali būti oro tarpai arba senas apšiltinimas, kuris prarado savybes. Tokiais atvejais jį būtina pašalinti ir užpildyti nauju žvyro sluoksniu.
Prieš klojant bet kokias medžiagas, reikia įvertinti grunto būklę ir drėgmės lygį. Jei pagrindas yra molingas arba linkęs sugerti vandenį, būtina įrengti drenažą. Vanduo - pagrindinis betono priešas. Rekomenduojama naudoti specialų grunto drėgmės testą arba tiesiog pakloti polietileno plėvelę 1-2 dienoms: jei po ja susikaupia kondensatas, pagrindas dar per drėgnas.
Tvirtas pagrindas - svarbiausia ilgaamžių grindų sąlyga. Po senų grindų išėmimo būtina grunto dalį gerai sutankinti. Tam naudojamas vibroplokštė arba rankinė tankinimo įranga. Profesionalai pabrėžia, kad būtent šiame etape daromos dažniausios klaidos - per silpnas tankinimas ar netolygus sluoksnis lemia vėlesnius grindų sėdimus ir įtrūkimus.
Net jei namas atrodo sausas, senos konstrukcijos dažnai leidžia drėgmei kilti iš grunto. Be tinkamos hidroizoliacijos betonas sugeria vandenį, o laikui bėgant pradeda trūkinėti ir šalti. Drėgmė taip pat gali patekti į apdailos sluoksnius - ypa jei planuojamos medinės grindys ar laminatas. Todėl hidroizoliacijos sluoksnis yra ne priedas, o būtinybė. Labai svarbu sukloti medžiagas be tarpų - su užleidimu bent 15-20 cm ir suklijuotais sujungimais.
Po hidroizoliacijos klojamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Jis padeda išlaikyti šilumą žiemą ir apsaugo nuo šalčio skverbimosi per grindis. Sename name verta rinktis tankesnes, 100-150 kPa stiprio izoliacines plokštes, kurios atlaiko apkrovas. Plokštės turi būti klotos sandariai, su perstumtais siūlėmis. Didžiausia klaida - hidroizoliacijos ir šiltinimo sluoksnių atskyrimas ar pažeidimas darbų metu. Net maži plyšiai gali tapti drėgmės keliu. Taip pat dažnai pamirštama apie kampų sandarinimą - būtent ten kaupiasi kondensatas. Kitas dažnas trūkumas - netinkamai parinktas putplasčio storis.
Armatūra - tai grindų tvirtumo „skeletas“. Ji padeda betonui išlaikyti formą, neleidžia jam trūkinėti ir paskirsto apkrovas tolygiai. Dažniausiai naudojamas plieninis tinklas, kurio vielos skersmuo siekia 4-6 mm. Tokio tipo armatūra tinka gyvenamiesiems pastatams, kur apkrovos nėra itin didelės. Sunkesnėms konstrukcijoms, pavyzdžiui, garažui ar dirbtuvėms, gali prireikti 8 mm ar net 10 mm storio tinklo. Armatūrinis tinklas turi būti įrengtas ne grindų apačioje, o maždaug trečdaliu nuo apačios - apie 3-5 cm aukštyje nuo šilumos izoliacijos. Tam naudojami specialūs plastikiniai arba metaliniai atrėmai („kėdutės“). Kai plotas didelis, tinklai jungiami su 10-15 cm užleidimu.
Atskyrimo sluoksnis naudojamas tuomet, kai grindys pilamos ant šiltinimo arba kai reikia sukurti „plaukiojantį“ betono sluoksnį. Tai gali būti plona polietileno plėvelė, klojama tarp izoliacijos ir betono. Tokiu būdu išvengiama įtrūkimų ir įtampos tarp sluoksnių. Be tradicinės plieninės armatūros, galima naudoti ir plastikinius arba stiklo pluošto tinklus, kurie yra lengvesni, nerūdija ir tinka mažesniems plotams. Kai kurie meistrai renkasi fibros priedus - smulkius pluoštus, maišomus į betoną.
Betono mišinio paruošimas ir liejimas
Tinkamas betono mišinys - pagrindinis kokybiškų grindų garantas. Senų namų atveju dažniausiai naudojamas betonas C20/25 klasės, kuris pasižymi geru stiprumo ir apdirbamumo balansu. Vandens kiekis - viena dažniausių klaidų. Per daug vandens pagerina paskleidimą, bet susilpnina galutinį rezultatą: grindys tampa porėtos, linkusios dulkėti ir trūkinėti. Tinkamas santykis - apie 0,45-0,55 vandens ir cemento proporcija.
Pirmiausia palei sienas ir patalpos perimetrą klojama kompensacinė juosta (paprastai iš polietileno ar poliuretano), kuri leidžia betonui plėstis nesuskeldėjant. Betonas pilamas nuo tolimiausio kampo link išėjimo, sluoksnis turi būti tolygus - dažniausiai 7-10 cm storio. Mišinys paskirstomas kastuvu ar mentele ir sutankinamas vibraciniu grąžtu arba paviršiaus vibroline. Kai betonas paskirstytas, jis turi būti išlygintas pagal vedimo gaires. Tam naudojama aliuminio taisyklė arba lazerinis nivelyras.
Jei planuojamas grindinis šildymas, betonas turi tolygiai apgaubti vamzdžius ir nesudaryti oro ertmių.
Betono džiūvimas ir jo trukmė
Betonas turi džiūti tolygiai, todėl pirmąsias 3-5 dienas jį būtina drėkinti - purkšti vandeniu arba uždengti plėvele. Tai neleidžia paviršiui per greitai išgarinti drėgmės ir apsaugo nuo įtrūkimų. Visas džiūvimo procesas trunka nuo 3 iki 4 savaičių, priklausomai nuo sluoksnio storio ir temperatūros. Tik po to galima kloti grindų dangą.
Po betonavimo darbų grindys turi džiūti natūraliai, be skubos. Vidutiniškai vienam betono centimetrui reikia maždaug savaitės džiūvimo, jei aplinkos temperatūra yra apie 18-20 °C. Tačiau tai - tik orientacinis rodiklis. Džiūvimo greitį lemia oro drėgmė, ventiliacija ir net patalpos orientacija saulės atžvilgiu.
Norint įsitikinti, kad betonas tikrai sausas, galima atlikti drėgmės testą: ant paviršiaus užkloti plastikinę plėvelę 24 valandoms. Pirmosiomis dienomis po betonavimo grindys yra itin jautrios. Dėl greito vandens garavimo paviršius gali susitraukti ir sutrūkinėti. Kad betonas būtų atsparesnis trinčiai, galima naudoti paviršiaus kietintojus (angl. hardener). Jie tepami arba įtrinami į šviežią paviršių po 2-4 valandų nuo liejimo. Šios medžiagos pagerina viršutinio sluoksnio tankį ir ilgaamžiškumą, sumažina dulkinimą.
Grindų dangą (pvz., laminatą, plyteles ar vinilą) galima kloti tik tuomet, kai betono drėgmė neviršija 2 % (matavus CM metodu). Prieš klodami apdailą, paviršių būtina kruopščiai išvalyti ir nugruntuoti.
Norint pasiekti geriausią rezultatą, verta vesti betonavimo dienoraštį - jame žymėti liejimo datą, temperatūrą, drėkinimo dienas. Toks paprastas įprotis leidžia tiksliai stebėti procesą ir laiku pastebėti, ar džiūvimas vyksta per greitai ar per lėtai.
Viena iš dažniausių klaidų - per plonas betono sluoksnis. Grindys, kurių storis mažesnis nei 5-6 cm, dažnai neatlaiko apkrovų ir greitai suskyla. Kita klaida - netolygus storis visoje patalpoje. Nors vizualiai skirtumas gali atrodyti minimalus, vos keli milimetrai lemia įtrūkimus ir „bangavimus“.
Norint palengvinti liejimą, dažnai į betoną pridedama per daug vandens. Iš pradžių tai atrodo patogu - mišinys lengvai paskirstomas, tačiau po džiūvimo grindys praranda stiprumą. Jei reikia geresnio paskirstymo, naudokite plastifikatorių - tai specialus priedas, kuris suteikia betonui elastingumo nekeičiant vandens ir cemento santykio.
Kita dažna klaida - betonas tiesiog „užpilamas“, bet nepakankamai sutankinamas. Tarp betono ir armatūros lieka oro kišenės, kurios virsta silpnomis vietomis. Tam naudojamas giluminis vibratorius arba vibroline.
Skubėjimas džiovinimo metu - viena klaidų, kurios rezultatas pasimato tik po kelių savaičių. Jei betoną paliekama džiūti be drėkinimo, jo paviršius išdžiūsta greičiau nei vidus. Pirmą savaitę po betonavimo būtina palaikyti drėgmę: kasdien lengvai purkšti vandeniu arba uždengti plėvele.
Dažnai armatūrinis tinklas guli tiesiai ant izoliacijos, nors turėtų būti pakeltas 3-5 cm. Tokiu atveju jis neatlieka savo funkcijos - neapsaugo nuo įtrūkimų.
Išlyginamieji ir savaime išsilyginantys mišiniai
Lyginamieji, remontiniai ir savaime išsilyginantys mišiniai - tai skirtingi sprendimai grindų pagrindui paruošti. Savaime išsilyginantis mišinys labai takus - subėga į mažiausius tarpelius ir susiformuoja visiškai lygus paviršius. Jis yra plonasluoksnis ir labai pagreitina grindų paviršiaus išlyginimą, suformuojamas idealiai lygus paviršius, tinkantis praktiškai visoms grindų dangoms.
Savaime išsilyginančių mišinių yra įvairių, skirtų gyvenamosioms ir komercinėms bei pramoninėms patalpoms, taip pat yra vadinamųjų dizaino ar spalvotų mišinių, kurie gali būti galutine grindų danga. Taip pat reiktų žinoti, kad savaime išsilyginantys grindų mišiniai veikia kaip sistema - sąveikoje su atitinkamais pagalbiniais produktais: su rekomenduojamu gruntu, impregnantu, garso izoliacijos kilimėliais ir pan.
Lyginamieji mišiniai - tai tradiciniai betono arba smėlbetonio mišiniai, skirti grindų pagrindui suformuoti, jais galima išlyginti didelius grindų nelygumus, formuoti nuolydius, perkritimus ir panašiai. Dažniausiai tai cementiniai mišiniai, priklausomai nuo paskirties ir naudojimo aplinkos, turintys įvairių priedų: vidui-laukui, šildomoms grindims.
Kita grindų mišinių grupė - tai remontiniai mišiniai. Remontiniai grindų mišiniai skirti greitam pagrindo defektų ištaisymui, mikro įtrūkių eliminavimui prieš dengiant grindų dangą. Jie itin pasiteisina tais atvejais, kai reikalingas universalus ir greitai stingstantis mišinys.
Savaime išsilyginantys mišiniai dažniausiai yra plonasluoksniai (1-50 mm storio), greitai sukietėja ir tampa sluoksniu, kuris yra lengvas, turi geras garso ir šilumos izoliacines savybes, atsparus, netrupa ir nedulka. Savaime išsilyginantys mišiniai, lyginant su betonu, greičiau sustingsta. Priklausomai nuo mišinio ir sluoksnio storio lengva apkrova galima po 24 valandų, ant kai kurių mišinių sluoksnio jau po 24 valandų galima kloti grindų dangą, storesni sluoksniai visiškai išdžiūsta per 2-4 savaites.
Savaime išsilyginančiu grindų mišiniu negalima suformuoti nuolydžių, išlyginti labai didelių aukščio skirtumų, bet jis tam ir neskirtas, nes būtų tiesiog neekonomiškas. Tam tikslui yra lyginamieji grindų mišiniai.
Pagrindas savaime išsilyginančiam mišiniui gali būti bet kuri statybinė konstrukcija - betonas, gelžbetonis, smėlbetonis, OSB, mineralinė vata, putplastis, senos medinės grindys, plytelės ir pan. Svarbiausia paruošti pagrindą taip, kad būtų užtikrintas geras sukibimas su išlyginamuoju skiediniu ir teisingai pasirinkti mišinį. Priklausomai nuo pagrindo, jį gali tekti glaistyti, šlifuoti. Jeigu grindyse yra didesnių įtrūkių, ertmių, skylučių, kur gali subėgti išlyginamasis skiedinys, jos užtaisomos remontiniu skiediniu. Pagrindas nušluojamas, nusiurbiamos dulkės, jis turi būti švarus ir sausas. Gruntavimui naudojamas specialus gruntas.
Savaime išsilyginantis mišinys liejamas esant ne mažesnei kaip + 10 laipsnių C aplinkos temperatūrai. Žema pagrindo, aplinkos temperatūra bei didelė santykinė drėgmė ilgina mišinio džiūvimo laiką. Sausas mišinys pilamas į švarų vandenį. Būtina laikytis gamintojo nurodytų vandens ir mišinio proporcijų, vienam liejimui mišinio reiktų pasiruošti tiek, kiek galima sunaudoti maždaug per 20 minučių. Supiltas į vandenį mišinys apie minutę laiko maišomas elektriniu sraigtiniu maišytuvu, po to dar palaukiama apie porą minučių, kol skiedinys subręs.
Kada galima kloti grindų dangą?
Grindų dangą (pvz., laminatą, plyteles ar vinilą) galima kloti tik tuomet, kai betono drėgmė neviršija 2 % (matavus CM metodu). Prieš klodami apdailą, paviršių būtina kruopščiai išvalyti ir nugruntuoti.
Betono grindys džiūsta vidutiniškai 1 savaitę kiekvienam 1 cm storio. Tai reiškia, kad 8 cm storio sluoksniui reikia maždaug 7-8 savaičių. Grindinį šildymą galima įjungti tik po 28 dienų, kai betonas pilnai sukietėja.
Galutinis atsakymas į klausimą, kiek laiko džiūsta išlyginamasis grindų sluoksnis, priklauso nuo daugelio veiksnių: sluoksnio storio, aplinkos temperatūros, drėgmės ir vėdinimo patalpoje. Paprastai tariant, cementiniai mišiniai gali džiūti 1-2 savaites, priklausomai nuo sluoksnio storio, o savaime išsilyginantys - vos 24-48 val. Svarbu atsiminti, kad tai yra orientacinis laikas, ir prieš klojant dangą visada rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus.
tags: #kiek #dziusta #islyginamasis #grindu #sluoksnis