Lietuvoje plečiantis žaliosios energetikos projektams, ypač atsiranda naujų gamyklų, kuriančių žaliojo vandenilio ir e.metanolio gamybos pajėgumus. Vienas iš tokių projektų, svarstomas Akmenės rajone, kelia diskusijas dėl galimo poveikio aplinkai ir vietos bendruomenėms. Šis projektas, kuriame numatoma investuoti apie 400 mln. eurų, turėtų pradėti veikti 2028 metais.
Viena iš svarstomų vietų naujajai gamyklai yra buvęs mazuto ūkis „Akmenės cemento“ teritorijoje. Savivaldybė ir gyventojai kelia klausimus dėl potencialaus poveikio vandens telkiniams, ypač dėl techninio vandens, nuolat pumpuojamo iš karjero į Dabikinės upelį, panaudojimo ir galimos taršos. Dėl šių priežasčių rajono valdžia planuoja kreiptis į Geologijos tarnybą išsamesniems paaiškinimams gauti.
Naujosios Akmenės bendruomenės atstovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimos taršos, prašydami aiškiai apibrėžti, kur bus nukreipiami 83 tūkst. kubinių metrų taršos. Nors susitikimų metu buvo užsiminta, kad tai tiesiog labiau mineralizuotas vanduo, vis dar neaišku, ar jis bus nukreipiamas į miesto kanalizaciją, ar kitur.
„European Energy“ atstovai pabrėžia, kad galutinis sprendimas dėl gamyklos vietos bus priimtas atlikus poveikio aplinkai vertinimus (PAV). „Visų pirma, reikia atlikti visus reikalingus vertinimus: kaip ta gamykla paveiktų vietinę aplinką, ekologinę pusiausvyrą. Tik atlikus vertinimus galima spręsti, ar ta vieta vis dėlto buvo pasirinkta tinkamai, ar reikėtų ieškoti alternatyvų“, - teigė „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis.
Viena iš gyventojų keliamų sąlygų yra gamyklos perkėlimas į Akmenės laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Pasak Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo, tokia alternatyva yra svarstoma ir nebuvo atmesta. „Buvo išsakytas mūsų noras per susitikimą (...), kad vis dėlto viena iš alternatyvų, jeigu ir būtų noras rinktis Akmenės rajoną, vis dėlto tai būtų daroma mūsų pramoniniame LEZ'e, Menčių kaime“, - teigė jis.
Tuo tarpu kitoje savivaldybėje, Kretingos rajone, taip pat planuojama žaliojo kuro gamyklos statyba. Šie planai sukėlė dalies gyventojų protestus ir siūlymus prijungti teritoriją prie Palangos, nes Kretingos strateginis planas orientuotas į rekreaciją ir turizmą, o chemijos pramonės atsiradimas neatitinka šių vizijų.
Nors naujoji gamykla kelia susirūpinimą dėl aplinkosauginių klausimų, svarbu pažymėti, kad „European Energy“ skelbia siekianti prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros Lietuvoje. Įmonė jau vysto pirmąją pasaulyje didelio masto e. metanolio gamyklą Danijoje.
Kalbant apie pramonę Akmenės rajone, svarbu paminėti ir AB „Akmenės cementas“ veiklą. Bendrovė, siekdama mažinti taršą ir efektyvinti gamybos procesus, modernizuoja alternatyvaus kuro sistemą. Šiuo metu pagrindinis naudojamas kuras yra akmens anglis, tačiau bendrovė siekia atsisakyti apie 80% jos, pakeičiant alternatyviaisiais degalais, tokiais kaip transporto padangos, plastiko atliekos ir nuotekų dumblas. Tikimasi, kad tai leis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į aplinką apie 30%.
Įmonė taip pat plečia savo produkcijos spektrą, gamindama naują hidraulinį kelių rišiklį HRB E4, atitinkantį standarto LST EN 13282-1:2013 reikalavimus, ir prisideda prie diskusijų apie betoninių kelių dangų Lietuvoje naudą.
„Akmenės cementas“ per metus pagamina apie 1,1 mln. tonų cemento, didžioji dalis eksportuojama, nes Lietuvos rinka sunaudoja tik 800-900 tūkst. tonų. Bendrovė aktyviai ieško naujų rinkų ir bendradarbiauja su kelininkais.
Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) taip pat planuojamas plastiko atliekų ir kietojo atgautojo kuro (KAK) perdirbimo kompleksas. Bendrovė „Ekobazė“ tikisi gauti apie 10 mln. Eur ES finansavimą šiam projektui, kurio vertė sieks apie 12 mln. Eur. Tikimasi, kad kompleksas pradės veikti 2027 m. pradžioje. Šis projektas numato gaminti antrinį kurą energijos poreikiams ir perdirbtą plastiką naujam panaudojimui. „Matome didelę sinergiją su vietos „Akmenės cementu“, kuriam planuojame tiekti jiems reikalingą kietąjį atgautąjį kurą, pagamintą iš nebetinkamo perdirbti plastiko atliekų ir kuriuo bus galima pakeisti įmonėje tebenaudojamą anglį.
Šis kompleksas, iškilęs daugiau kaip 3 ha sklype Akmenės LEZ teritorijoje, statybas planuojama pradėti 2025 m. pabaigoje, o gamybą - 2027 m.
Ateities miestai suprantami ne tik kaip moderniausių technologijų megapoliai, bet pirmiausia kaip tvarūs, taupūs ir aplinkai draugiški miestai. Betono gaminiai irgi gali būti draugiški aplinkai, teigia įmonės generalinis direktorius Romas Venckus. „Pakeitus gaminio receptūras, gaminant betono produktus išskiriama 12 proc. mažiau anglies dvideginio (CO2). Siekiame ateityje išskiriamą CO2 sumažinti dar ženkliau. Stengiamės sumažinti nereikalingo plastiko naudojimą, tad pakuotėms naudojamas minimalus jo kiekis. Pakuotėms skirtos juostos taip pat gaminamos iš perdirbto plastiko“, - gaminiams pritaikytus ekologiškus sprendimus vardija R.
Įvairios betono gaminių technologijos, tokios kaip „Plaza“, „Eco Line“, „Eco Domino“, „Kuba 8B“, „Astra“, „Tech Set“, „Tavr“, yra pritaikomos įvairiems projektams, nuo aikščių ir viešųjų erdvių iki industrinių zonų ir parkingų, siekiant užtikrinti ilgaamžiškumą ir atsparumą apkrovoms.
AB „Akmenės cementas“ 2006 metais žengė inovacinį žingsnį, nuspręsdama statyti naują 4500 tpd sauso būdo klinkerio gamybos liniją. Projekto vertė siekia 350 mln. eurų. Šis projektas, leidžiantis gaminti cementą sausu būdu, buvo įgyvendinamas bendradarbiaujant su Šveicarijos kompanija PEG S.A. ir Vokietijos bei Italijos įmonėmis, tiekusios technologinę įrangą.
Galutinis sprendimas dėl naujos e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklos vietos bus priimtas atlikus visus būtinus aplinkosauginius vertinimus.