Šilumos laidumo koeficientas yra fizikinė medžiagos savybė, kuri apibūdina, kaip gerai ji praleidžia šilumą. Kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas, tuo geresnė medžiagos šilumos izoliacija. Šis rodiklis yra itin svarbus renkantis statybines medžiagas, siekiant užtikrinti pastato energinį efektyvumą ir sumažinti šilumos nuostolius.
U koeficientas ir jo reikšmė
U koeficientas yra pagrindinis kriterijus, naudojamas vertinant pastato šiluminę izoliaciją. Pagal jį nustatomas šilumos kiekis, kuris gali prasiskverbti per pastato atitvarą (sieną, stogą, langą). Kuo mažesnis U koeficientas, tuo geriau pastatas izoliuotas ir tuo mažiau energijos reikia jo šildymui.
Šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti iki 35%, o per stogą - mažiausiai 25%. Tinkamai suprojektuotas ir pastatytas pastatas gali gerokai sumažinti vėlesnes jo priežiūros kainas.
Šilumos laidumo koeficientas (λ) ir šiluminė varža (R)
Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra medžiagos savybė, nepriklausanti nuo jos storio. Deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas (λd) yra nustatomas kontroliuojamomis sąlygomis, dažniausiai esant +10 °C temperatūrai. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į apskaičiuotą lambdą, kuri nustatoma esant realioms eksploatacinėms sąlygoms, tiek žemoje, tiek aukštoje temperatūroje. Tai svarbu, nes medžiagos šilumos izoliacijos savybės gali keistis priklausomai nuo aplinkos temperatūros.
Šiluminė varža (R) priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo šiltesnė yra atitvara, t. y. tuo geresnė jos izoliacija. Šiluminė varža apskaičiuojama pagal formulę: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λ (W/mK).
Apskaičiuojant sienos šiluminę varžą, reikia sudėti visų medžiagų šilumines varžas, išskyrus medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: vidaus tinko šiluminė varža R=0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13.
Medžiagų pasirinkimas ir jų savybės
Įmonė EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi naujai statomiems pastatams. Taip pat įmonė sukūrė produktus termomodernizacijai jau egzistuojantiems objektams. Apskaičiuojant koeficientą U jau esamo pastato, galima nustatyti, kaip sumažinti šilumos nuostolius per papildomą išorinių sienų ir stogų apšiltinimą.
Medienos šilumos laidumo koeficientas (λ) siekia 0,12-0,18 W/(m.K). Taigi, 15 cm storio rąstas turi apie 1 m²•K/W varžą. Šiltinant namus, siekiama, kad sienos varža būtų ne mažesnė kaip 6 m²•K/W.
Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra 0,048 W/m.K. Norint užtikrinti sienos šiluminę varžą bent 6 m²•K/W, ekovatos storis turėtų būti apie 24 cm. Ekovata yra natūrali, ekologiška šiltinimo medžiaga, turinti tas pačias savybes kaip ir medis - ji nekaupia drėgmės, o perleidžia ją į aplinką. Apšiltinus iš lauko 10 cm storio ekovatos sluoksniu, namas taps pakankamai šiltas - sienų varža bus R=3,39 m²•K/W. Jis išliks kvėpuojantis, o antiseptikas, esantis ekovatos sudėtyje, apsaugos medieną nuo puvimo ir grybelio.
Polistireninis putplastis (EPS) yra populiari, ekonomiška ir šiluminiu požiūriu efektyvi konstrukcija, dažnai naudojama kartu su dekoratyviniu tinku. FF-EPS yra pilkasis polistireninis putplastis su pagerintomis šilumos savybėmis (λD = 0,030 W/mK), kurios apie 25% geresnės nei balto polistireno. Tai leidžia sumažinti reikalingą storį ir CO2 emisijas.
FF-PIR poliizociunerato plokščių šilumos laidumas λD yra 0,022 W/mK, todėl jų reikės iki 2 kartų mažiau nei tradicinių medžiagų.
Apšiltinimo konstrukcijos ir apdailos pasirinkimas
Renkantis šiltinimo sistemą, svarbu atsižvelgti į sienos estetinį vaizdą ir pasirinktą apdailą, nes skirtingoms apdailoms reikalingos skirtingos konstrukcijos ir medžiagos.
- Dekoratyvinis tinkas: plačiai paplitusi, ekonomiška apdaila, turinti daug spalvų ir faktūrų. Ji gan paprasta įrengti, šilumos tilteliai minimalūs, tačiau svarbu kokybiškas įrengimas ir vėlesnis fasado atnaujinimas.
- Lakštinės medžiagos: siūlo didesnį medžiagų ir spalvų pasirinkimą (medinės, plastikinės dailylentės, fibrocementinės, HPL, aliuminio kompozito plokštės ir kt.). Plokščių tvirtinimui reikalingas karkasas, kuris energetiniu požiūriu yra didelis šilumos tiltelis.
- Apdailinės plytos: taikoma trisluoksnio mūro konstrukcija, kai šilumos izoliacijos sluoksnis yra tarp laikančiosios sienos ir apdailinių plytų.
Rąstinio namo apšiltinimas naudojant tinkuojamas sistemas yra sudėtingas ir naudojamas retai. Tam reikalingas tvirtas, lygus pagrindas izoliacijos tvirtinimui. Dažniausiai rąstinių namų papildomam šiltinimui naudojama vėdinama sistema su medinių lentelių ar kita lakštine apdaila.
Norint tinkuoti namą, apšiltintą ekovata, po ekovatos išdžiūvimo (iki 10 dienų) ant viršaus tvirtinamos impregnuotos medžio plaušo plokštės (25 mm storio), kurias galima nutinkuoti laidžiu garams tinku. Konstrukcija turėtų būti tokia: kalamas karkasas, tvirtinama difuzinė plėvelė, į ertmę sausu būdu aplikuojama ekovata, tarp plėvelės ir fasado plokštės paliekamas vėdinimo tarpelis, tvirtinama fasado plokštė, ant jos tinkuojama.
Šilumos tilteliai ir sandarumas
Šilumos tilteliai yra vietos pastato konstrukcijoje, per kurias šiluma greičiau pasišalina. Tai gali būti tvirtinimo elementai, karkasas, sujungimai. Teisingai įrengtame fasade tvirtinimo elementai yra vieninteliai šilumos tilteliai, kertantys izoliacinį sluoksnį. Jų kiekį reikia mažinti, o pačius elementus rinktis iš šilumai mažiau laidžių medžiagų.
Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, per jį gali būti prarandama daugiau nei 20% visos šilumos. Tai kompensuojama papildomai storinant izoliacinę medžiagą.
Pastato sandarumas yra būtinas šilto vidaus oro išlaikymui patalpose ir šalto oro nepatekimo į vidų. Sandarumui užtikrinti reikia kruopščiai užsandarinti sujungimus, ertmes ir užtikrinti, kad pati sienos plokštuma būtų sandari. Medžiagų sandarumą apibūdina vandens garų varžos faktorius (μ) - kuo jis didesnis, tuo medžiaga sandaresnė.
FF-PIR plokštės yra sandarios, todėl padeda užtikrinti ir viso pastato sandarumą. Jos atsparios atmosferos drėgmei, nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių.
Langai ir jų įtaka energinio efektyvumo
Langai yra ne tik pastato estetikos dalis, bet ir vienas svarbiausių elementų, lemiančių namo energinį efektyvumą. Jie yra viena pagrindinių vietų, per kurias pastatas praranda šilumą - skaičiuojama, kad net 25-35% visų šilumos nuostolių patiriama būtent per juos.
Raidė U reiškia šilumos perdavimo koeficientą. Jis parodo, kiek šilumos praeina per tam tikrą konstrukcijos plotą, kai abiejose pusėse yra 1 °C temperatūros skirtumas. Matavimo vienetas - W/(m²·K). Svarbu atskirti U (Uw) - viso lango šilumos laidumo koeficientą, ir Ug - tik stiklo paketo šilumos laidumo koeficientą. Pastarasis (Uw) yra svarbiausias, nes parodo realią lango izoliacinę savybę sumontavus pastate.
Renkantis naujus langus, verta atkreipti dėmesį į visus parametrus: stiklų skaičių, tarpų užpildą (inertinėmis dujomis, pvz., argonu), stiklo dangas.
Dažnai pasitaikanti klaida mūro šilumos izoliacijos savybių skaičiavimuose - eksploatacinių savybių deklaracijose pateikto sauso bloko šilumos laidumo koeficiento (λ10 (dry)) naudojimas. Vertinant mūro sienos iš akyto betono blokelių šilumos izoliacines savybes, svarbu vertinti jų projektinius dydžius, t.y., įvertinti drėgmės poveikio ir skiedinio siūlių įtaką.
tags: #apdailos #silumos #koeficientas