Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis nuo 2003 m. bendras medienos tūris išaugo nuo 453,4 mln. m3 iki 559,6 mln. m3. Didžiausias medienos tūris sukauptas pušynuose - 229,6 mln. m3. Nuo 2003 m. šiuose medynuose medienos tūris išaugo 49,8 mln. m3. Per šį laiką tūris eglynuose nuo 75,8 mln. m3 išaugo iki 101,0 mln. m3, t.y. 25,2 mln. m3. Tūris beržynuose per septyniolika metų nuo 78,8 mln. m3 padidėjo iki 87,3 mln. m3. Juodalksnynuose sukauptas medienos tūris nuo 37,7 mln. m3 padidėjo iki 56,5 mln. m3. Drebulynų tūris per septyniolika metų beveik nepasikeitė ir siekė 37,1 mln. m3. Mažai keitėsi ir baltalksnynų tūris - 24,3 mln. m3. Ąžuolynuose sukaupta 12,5 mln. m3, o uosynuose sumažėjo beveik penkis kartus - iki 2,0 mln.
Vidutinis medienos tūris visuose miškuose nuo 226 m3/ha 2003 m. padidėjo iki 264 m3/ha 2020 m. III-IV miškų grupių brandžiuose medynuose sukauptas medienos tūris per septyniolika metų nuo 109,9 mln. m3 išaugo iki 160,7 mln. m3, t.y. beveik po 3,0 mln. m3 kasmet. Bendras metinis medienos tūrio prieaugis visuose medynuose nuo 16,0 mln. m3 išaugo iki 20,2 mln. m3 ir sudaro 9,5 m3/ha. 2020 m. sausio 1 d. miško žemės plotai, priklausantys I-IV miškų grupėms, rodo skirtingą rezervatų, apsauginių ir ūkinės paskirties žemės pasiskirstymą.
Medynų rūšinė sudėtis ir jų našumas
Pušynai užima didžiausią plotą (684 tūkst. ha) ir yra netolygiai išsidėstę Pietų ir Pietryčių Lietuvoje. Vidutinis pušynų tūris - 266 m3/ha, vidutinis amžius - 61 metai. Augavietėse su našumo indeksu H100 > 30 m pušynai pasiekia 9,7 m3/ha našumą, o žemesnėse našumas mažėja iki 3,4-7,0 m3/ha priklausomai nuo H100. Eglynai užima 353 tūkst. ha, vidutinis jų tūris - 217 m3/ha, vidutinis amžius - 49 metai. Augavietėse su H100 > 30 m eglynai gali pasiekti apie 9,4 m3/ha našumą, žemesniuose indeksuose - 4,5-6,5 m3/ha. Beržynai užima 399 tūkst. ha plotą, vidutinis tūris - 201 m3/ha, vidutinis amžius - 45 metai. Beržynų našumas svyruoja nuo 5,0 iki 9,9 m3/ha priklausomai nuo H70. Juodalksnynai užima 178 tūkst. ha, vidutinis tūris - 213 m3/ha, vidutinis amžius - 42 metai. Jų našumas verta įvertinti pagal H70 indelius: nuo 4,8 iki 9,8 m3/ha.
Baltalksnynai užima 138 tūkst. ha, vidutinis tūris - 157 m3/ha, vidutinis amžius - 30 metų. Baltalksnių našumas skirtingose augavietėse svyruoja nuo 7,0 iki 10,8 m3/ha. Ąžuolynai auga 49 tūkst. ha, vidutinis tūris - 226 m3/ha, vidutinis augavietės našumo indeksas H100 = 27 m, D100 = 51 cm, prieauglis 5,9 m3/ha. Uosynai užima 49 tūkst. ha, vidutinis tūris 190 m3/ha, amžius 53 metai. Netolygi amžiaus struktūra ypač išryškėja tarp brandžių ir pribręstančių uosynų.
Drebulynai užima 125 tūkst. ha plotą, drebulės vidutinis tūris - 274 m3/ha, amžius - 44 metai. DreBulės našumo indeksas H60 = 29 m, D60 = 35 cm. Juodalksnynų dalis augančių su kitomis rūšimis rodo, kad mišrios sudėtys yra paplitusios, o drebulynuose dažnai dominuoja drebulė ir kiti minkštieji lapuočiai.
Vidutinis medienos tūris ir augavietės bonitetas
Boniteto klasės rodo skirtingo derlingumo augavietes: 1A, 1, 2, 3, 4, 5 ir 5A. Pirmųjų boniteto klasių medynai auga geriausiai, o 5 ir 5A - prastiausiai. Medynų aukštis ir skersmuo tarnauja kaip paprastas boniteto požymis, nes augavietės derlingumas lemia išaugantį aukštį ir tūrio prieaugį. Vidutinis visų medynų tūris Lietuvoje per laikotarpį pagerėjo nuo 226 m3/ha (2003) iki 264 m3/ha (2020), o 2014 m. - 249 m3/ha.
Medynų tūrio prieaugis dažnai siekia 5-7 m3/ha per metus, tačiau priklauso nuo amžiaus, rūšies ir boniteto. Jaunesniuose medynuose prieaugis didesnis, senstant jis mažėja. Dažnai apie 25% prieaugių natūraliai prarandama, apie 25% iškertama tarpiniais kirtimais ir apie 50% sukaupiama pagrindiniam medienos kirtimui.
Miškų teritorijų kilmė ir tarptautinė šklaida
Lietuvos miškai užima apie trečdalį teritorijos (33,5%), dauguma jų spygliuočiai (pušynai 34,6%, eglynai 20,9%) ir lapuočiai (beržynai 22,2%, juodalksnynai 7,6%). 2017 m. sausio 1 d. miško žemės plotas siekė 2189,6 tūkst. ha, t.y. 33,5% teritorijos, o miškingumas - 2,2% augimo per paskutinius metus. Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose miškai kertami saikingai, apie 1,5% metų intensyvumo, palyginus su Portugalija ar Indija, kur kirtimai yra daug intensyvesni.
Šalyje yra 42 miško urėdijos, o Miškų departamento vadovavimą atlieka Aplinkos ministerija. Lietuvos miškų inventorizacijos duomenys rodo, kad 2003-2014 m. medienos tūrio augimas buvo reikšmingas - nuo 453,4 mln. m3 iki 521,3 mln. m3. 2014 m. pradžioje visų miškų vidutinis tūris siekė 249 m3/ha, o III-IV grupių brandžiuose medynuose - 139,9 mln. m3 per 11 metų. 2014-2020 m. laikotarpiu kiti rodikliai išliko panašūs, tačiau didėjo bendras tūrio prieaugis ir miškų plotai.
Vartotojo įžvalgos ir ateities kryptys
Miškų veisimas vyksta laikantis kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir aplinkos kokybės apsaugos principų. Daug dėmesio skiriama mišrioms želdinių rūšims, kurios labiau įsijaučia į dirvos galimybes, turi didesnį atsparumo stichinėms nelaimėms potencialą ir didina biologinę įvairovę. Vienas svarbiausių iššūkių - padidinti ąžuolynų plotus nuo 40 tūkst. ha iki apie 120 tūkst. ha bei apželdinti atsisakytus žemės plotus, kurios sudaro apie 170 tūkst. ha. Tokiu atveju Lietuvos miškingumas gali pasiekti apie 36 proc.
Lietuvoje naudojama taksacinio sklypo sistema leidžia tiksliai įvertinti medynus ir jų būtinumą ūkinėms veikloms. Sėkloms ir sodmenims keliamas didelis dėmesys: Lietuvoje auginami tik kilmės selekciniai sodmenys, o sėklos renkamos specialiose sėklinėse plantacijose. Taip pat plėtojami mišrūs želdiniai, nes jie išnaudoja dirvos galimybes ir yra atsparūs ligoms bei kenkėjams.