Pastaraisiais metais įsitvirtinant dimensiniam asmenybės patologijos diagnostikos modeliui, pagrindiniu asmenybės sutrikimo kriterijumi tampa asmenybės funkcionavimo lygis, apibrėžiamas kaip savasties ir tarpasmeninių procesų funkcionavimas nuo adaptyvaus iki sutrikusio. Pripažinant, kad ankstyva intervencija yra labai svarbi asmenybės sutrikimui, patikimi ir validūs diagnostikos metodai yra būtini asmenybės patologijos rizikos nustatymui paauglystėje. Pusiau struktūruotas interviu asmenybės funkcionavimo vertinimui (STiP-5.1) suaugusiųjų imtyse parodė geras psichometrines savybes, tačiau jis mažai tyrinėtas tarp paauglių. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti STiP-5.1 lietuviškosios versijos psichometrines savybes paauglių, gaunančių psichikos sveikatos paslaugas, ir tipiškos (normatyvinės) raidos imtyse.
Tyrime dalyvavo 178 paaugliai (11-18 metų; klinikinė (n = 104) ir tipiškos raidos (n = 74) grupės). Greta STiP-5.1 buvo taikomi savistata grindžiami metodai įvertinti asmenybės funkcionavimo lygį, ribinės asmenybės ir neadaptyvius asmenybės bruožus, taip pat psichopatologinių simptomų, tokių kaip internalūs ir eksternalūs sunkumai, lygį. Rezultatai atskleidžia vieno faktoriaus, t. y. viendimensę, STiP-5.1 struktūrą bendroje tiriamųjų imtyje. Nustatytas bendros STiP-5.1 skalės didelis vidinis patikimumas ir geras vertintojų tarpusavio suderintumas. Rezultatai atskleidžia stiprius ryšius tarp STiP-5.1 ir kitų asmenybės patologijos riziką matuojančių kintamųjų, o tai pagrindžia konstrukto validumą. Skalė patikimai diferencijuoja normatyvinės raidos ir klinikinės paauglių grupių asmenybės funkcionavimo lygį ir šis skirtumas pasižymi dideliu efekto dydžiu.
TLK-11 sistema asmenybės sutrikimo sunkumo lygio kriterijų vertina kaip savasties ir (arba) tarpasmeninio funkcionavimo problemas, kurios pasireiškia neadaptyviais kognityviniais, emociniais ir elgesio modeliais. Visa tai žymi svarbų asmenybės sutrikimų sampratos pokytį: savasties ir tarpasmeninė funkcija ne tik vertinama nuo adaptyvios funkcijos iki disfunkcijos, bet ir pagrindinis dėmesys nuo elgesio modelių perkeliamas į intrapsichinį lygmenį ir asmenybės pajėgumą savęs supratimui ir santykiui „aš - kitas“.
Nors paauglystė laikoma jautriu periodu formuotis ir atsiskleisti asmenybės sutrikimui, ribinio asmenybės sutrikimo paplitimas tarp paauglių yra laikomas didelis klininėje terpėje, o tarp bendroje populiacijoje - apie 3 %. Lietuvoje asmenybės sutrikimas paaugliams yra itin retai priskiriama diagnozė. Šios aplinkybės skatina dimensinio modelio plėtrą Lietuvoje ir įtraukti paauglius į ankstyvosios intervencijos schemas. Dauguma paauglystėje naudojamų asmenybės funkcionavimo lygių vertinimo metodų yra savistatos klausimynai, kaip antai LoPF-Q 12-18, kurio lietuviška versija sukurta ir standartizuota 2020 metais.
Pasaulyje yra tik du interviu metodais grįsti instrumentai asmenybės funkcionavimo lygio įvertimui: SCID-5 AMPD-I ir STiP-5.1. Iš jų tik STiP-5.1 (pusiau struktūruotas interviu) yra pritaikytas paaugliams. Be interviu, STiP-5.1 turi pranašumų - trumpą atlikimo trukmę, žemą mokymosi reikalavimą ir plačią prieinamumą. Originali STiP-5.1 versija turi geras psichometrines savybes suaugusiesiems ir paaugliams, o šio tyrimo tikslas - įvertinti lietuviškosios STiP-5.1 versijos psichometrines savybes paaugliai.
Remiantis kitų tyrimų rezultatais, numatoma, kad lietuviškoji STiP-5.1 versija paauglių imtyje parodys aukštą vidinį suderintumą ir gerą vertintojų tarpusavio sutariamumą, stiprius ryšius su kitais asmenybės sutrikimo požymiais matuojančiais kintamaisiais bei patikimai diferencijuos normatyvinę ir klinikinę paauglių grupes. Tyrimas vyko su 178 paaugliais: klinikinė grupė (n = 104) ir normatyvinė grupė (n = 74). Normatyvinės grupės paaugliai buvo atrenkami per mokyklas, o klinikinė - per įvairias psichikos sveikatos paslaugas teikiančias institucijas. Vidutinis normatyvinės grupės amžius - 14,70 metų; klinikinės grupės - 15,03 metų.
Šio tyrimo kontekste išryškėja svarba: Lietuvoje vaiko ir paauglio psichikos sveikata bei asmenybės sutrikimų rizika gali būti ankstyvai identifikuojama naudojant STiP-5.1 kartu su kitais matavimais. Tyrėjų komanda siekė įvertinti lietuviškos STiP-5.1 versijos turinį, vidinį suderintumą, tarpdomeninį sutariamumą, konvergentinį validumą ir klinikinį naudingumą, palyginant klinikinės ir normatyvinės imties duomenis. Taip pat pateikti hipotezės, kad lietuviškoji versija parodys aukštą vidinį suderintumą, stiprius ryšius su kitais rizikos kintamaisiais ir gebės gerai diferenciškai atskirti grupes.
Rezultatai rodo, kad STiP-5.1 turi vieno faktoriaus (viendimensio) struktūrą visoje imtyje, bei aukštą vidinį patikimumą ir gerą tarpusavio sutariamumą vertintojų tarpe. Be to, instrumentas demonstruoja konvergentinį validumą su kitais asmenybės sutrikimo rizikos žymenimis, ir didelį efekto dydį diferencijuojant normatyvinę ir klinikinę paauglių grupes. Tokie duomenys stiprina konstrukto validumą ir rodo, kad STiP-5.1 gali būti naudingas paauglių diagnostikai Lietuvoje.
- LPF kaip pagrindinis diagnostinis kriterijus remiantis DSM-5 AMPD ir TLK-11.
- Savasties ir tarpasmeninės (dis)funkcijos dimensija - pagrindiniai nagrinėjami constructai.
- STiP-5.1 yra vienas florasų įrankių, tinkamas paaugliams dėl trumpesnio laikotarpio ir viešos prieigos.
Remiantis tyrimų literatūra, paauglystė yra kritinis laikotarpis, kai ribinio asmenybės sutrikimo rizika yra reikšminga, todėl ankstyva diagnostika ir intervencija yra ypač svarbi. Lietuvoje reikia plėsti dimensinio modelio diegimą ir sukurti patikimus kultūrinius įrankius, kurie leistų paaugliams anksti atpažinti asmenybės disfunkciją, siekiant gerinti gydymo rezultatus ir psichosocialinį funkcionavimą. Pagrindiniai iššūkiai apima kultūrinės adaptacijos užtikrinimą ir klinikinių metodų prieinamumo didinimą įvairiose Lietuvos vietovėse.
Metodai ir dalyvių charakteristika
Tyrime dalyvavo 178 paaugliai: normatyvinė grupė (n = 74, amžius 12-17 metų) ir klinikinė grupė (n = 104, amžius 11-18 metų). Normatyvinė grupė buvo atrinkta per mokyklas, tyrimą atliko Vilniaus universiteto magistrantai, laikantis informuoto sutikimo ir konfidencialumo principų. Klinikinėje grupėje dalyvavo paaugliai, gaunantys psichikos sveikatos paslaugas, reikalavimai atitiko etiką, o tyrimą finansavo Vyriausybės fondai.
Be STiP-5.1, buvo naudojami kiti saviįvertinimo metodai įvertinti asmenybės funkcionavimo lygį, ribinės asmenybės ir neadaptyvius asmenybės bruožus, taip pat psichopatologinių simptomų lygį (internalūs ir eksternalūs sunkumai). Tyrimo duomenys rodo, kad lietuviškoji STiP-5.1 turi didelį vidinį suderintumą ir patikimą tarpusavio suderinamumą vertintojų tarpe. Taip pat pasiekti įrodymai apie konvergentinį validumą su kitais asmenybės patologijos indikatoriais ir gebėjimą diferencijuoti normatyvinę bei klinikinę paauglių imtis.
Rezultatų apibendrinimas
- STiP-5.1 struktūra - vieno faktoriaus (viendimensios) konstrukcija visoje imtyje.
- Didelis vidinis patikimumas ir aukštas inter-rater reliability.
- Stiprūs ryšiai su kitais asmenybės patologijos rizikos kintamaisiais; konstrukto validumas patvirtinamas.
- Instrumentas efektyviai diferencijuoja normatyvinę ir klinikinę paauglių grupes bei pasižymi dideliu efektu dydžiu.
Taikymo rekomendacijos Lietuvoje: STiP-5.1 gali būti naudinga praktikuojantiems psichologams ir psichiatrams kaip trumpalaikė, prieinama priemonė paauglių asmenybės funkcionavimo įvertinimui; derinant ją su torpiniu (savistatos) klausimynu LoPF-Q 12-18 bei kitais diagnostiniais įrankiais, galima gauti išsamesnį paauglių asmenybės sutrikimo profilią ir tiksliau planuoti ankstyvas intervencijas.
Patikimumas ir kliūtys taikyti
Šio tyrimo duomenys rodo stiprią visos ES standarto atitikties konvergenciją tarp naujų diagnostikos metodų ir tradicinių klinikinių procesų. Svarbu užtikrinti, kad Lietuvoje būtų plėtojamas kultūriškai jautrus vertinimas ir užtikrintas Teigiamas diagnostinis naudingumas tiek klinikiniams, tiek moksliniams tikslams.
Žymūs terminais ir jų reikšmė
Savasties dimensija apima tapatumą ir apsisprendimą; tarpasmeninės (dis)funkcijos dimensija apima empatiją ir artimumo gylį tarpasmeniniuose santykiuose. DSM-5 AMPD ir TLK-11 geba apibrėžti šias sritis kaip pagrindinį asmenybės sutrikimų sunkumo ir disfunkcijos lygį. Paauglystė - jautrus laikotarpis, kai asmenybės sutrikimas gali formuotis, todėl tinkamai parengti įrankiai yra būtini prevencijai ir intervencijai.
Tarpdisciplininis požiūris į asmenybės funkcionavimo lygį
Paauglystėje svarbu derinti interviu metodus su savęs įsitraukimu į savistatos priemones, nes taip užtikrinamas diagnostinis validumas ir klinikinis naudingumas. Lietuvoje svarbu plėsti šių įrankių taikymą, siekiant ankstyvosios intervencijos tikslų ir užtikrinti paauglių psichinės sveikatos gerovę.