Asbestas yra natūralus gamtinis mineralas, plačiai naudotas statybinėse medžiagose, ypač stogams dengti dėl savo atsparumo ir mažos kainos. Nors asbestas buvo populiari statybinė medžiaga, jis kelia didelį pavojų žmonių sveikatai. Jo plaušeliai (skaidulos), patekę į aplinkos orą iš asbesto produktų, gali sukelti rimtų kvėpavimo takų ligų. Į plaučius patekusių asbesto skaidulų sukeltos ligos apima asbestozę (plaučių audinio randėjimą), plaučių ir pleuros vėžį. Nustatyta, kad dėl asbesto Europoje kasmet miršta apie 30 000 žmonių. Nuo 2005 metų asbestas uždraustas naudoti statybose visoje Europos Sąjungoje, tačiau senesniuose pastatuose jo vis dar gausu, ir pagal Europos Sąjungos direktyvas Lietuva, kaip ir kitos bendrijos šalys, privalo visiškai pašalinti asbestą iki 2032 metų.
Siekiant padėti gyventojams atsikratyti šios pavojingos medžiagos ir atnaujinti savo būstus, kaimuose, miesteliuose gyvenantys žmonės gali pasikeisti šiferio (asbestocementinę) stogo dangą į kitas - šiuolaikiškas, nekenksmingas dangas. Jiems suteikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Skubančių bei užsiėmusių Lietuvos piliečių patogumui paraiškas paramai galima teikti ir elektroniniu būdu.
Paramos galimybės ir sąlygos
Nuo 2025 metų valstybės parama asbestinių stogų dangos keitimui, deja, nebebus teikiama nacionaliniu lygiu pagal ankstesnes programas. Pagal naują 2023-2027 metų strateginį planą, kurį patvirtino Žemės ūkio ministerija, lėšos asbesto šalinimui nebeišskiriamos. Prioritetas skiriamas kitoms sritims, tokioms kaip žemės ūkio konkurencingumo didinimas, klimato kaitos švelninimas, atsinaujinančios energijos skatinimas. Nors nacionalinė parama nutraukta, kai kurios savivaldybės vis dar siūlo pagalbą. Taip pat 2025 metais Lietuvos gyventojai daugiausia gali pasinaudoti vietinėmis savivaldybių programomis bei baigiamąja Kaimo plėtros programos (KPP) parama. Galima pretenduoti į kitas priemones per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), kurios tikslas - skatinti pastatų energinį naudingumą ir atsinaujinančios energetikos sprendimus.
Anksčiau galiojusi parama buvo populiari. Prieš kelerius metus šia parama pasinaudojo ir Sudeikių miestelyje (Utenos r.) gyvenanti Vilma Petrulienė, kuri sakė, kad vien savo lėšomis pasikeisti stogo dangos tuo metu būtų neįstengusi. Moteris tvirtino, kad, kai tik sužinojo apie galimybę gauti paramą, iškart ja pasinaudojo. Jos gyvenamojo namo senas stogas ne tik buvo dengtas asbesto turinčiu šiferiu, bet ir atrodė nepatraukliai, kai kuriose vietose buvo kiauras. „Aš planavau keisti stogo dangą, nes tai buvo būtinybė, - sakė V. Petrulienė. Pašnekovė pasakojo, kad jai tuo metu buvo kompensuota pusė stogo dangos ir asbesto šalinimo kainos, o tai gerokai sumažino išlaidas.
Žemės ūkio ministerijos (toliau - ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič anksčiau priminė, kad paraiškos šiai veiklos sričiai priimamos iki gegužės 31 dienos. Anot specialistės, šiemet priemonei skirta 3,2 mln. Šiam paraiškų teikimo etapui buvo taikomos kelios naujovės. Viena jų, kaip paaiškino pašnekovė, - priemonei taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas, įgyvendinimo taisyklėse nurodyti trys fiksuoti įkainiai stogų dangai ir (ar) stogų dangai ir statybinėms medžiagoms. Kai teikiama paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA), pasirinkus įsigyti vieną iš trijų populiariausių stogo dangų (beasbestinį šiferį, plieninę čerpių imitacijos dangą ar plieninių profiliuotų lakštų dangą) joms taikomas nustatytas fiksuotasis įkainis. Pasak J. Dokudovič, teikiant paramos paraišką pareiškėjui nebereikia pristatyti išlaidų įrodymo dokumentų, pavyzdžiui, komercinių pasiūlymų, vėliau teikiant mokėjimo prašymą nebereikia teikti išlaidų pagrindimo dokumentų. Pašnekovė pristatė ir kitą naujovę - buvo supaprastintas atsiskaitymas už asbestinių atliekų transportavimą iki šalinimo vietos, nustatytas fiksuotasis įkainis kuro sąnaudų 1 kilometrui asbestinio šiferio atliekas transportuoti iki sąvartynų, surinkimo aikštelių. Kaip minėjo J. Dokudovič, trims stogo dangų rūšims buvo taikomas fiksuotas įkainis, kitoms šešių rūšių stogo dangoms (bituminei čerpių, plieninių čerpių, keraminių čerpių, betoninių čerpių, bituminių lakštų ar plieninių valcuotų lakštų dangai) ir (ar) stogo dangoms ir statybinėms buvo nustatytos NMA 1 m2 stogo ploto su persidengimu kainos.
Anksčiau ŽŪM darbuotoja vardijo, jog šios paramos gali kreiptis kaimo gyventojai, čia deklaravę savo gyvenamąją vietą. Paraiška galėjo būti teikiama tik to namo, kuriame deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta, stogo dangai keisti. Anot specialistės, paramos galėjo kreiptis dvibučio ar daugiabučio namo gyventojai, jei jie ketino pakeisti viso gyvenamojo namo asbestinę stogo dangą. J. Dokudovič pabrėžė, kad parama neteikiama sodo bendrijose ar savivaldybių centruose, vietovėse, kuriose yra daugiau negu 6 tūkst. gyventojų.
Kaip informavo pašnekovė, pareiškėjams buvo taikomi ir tam tikri reikalavimai. J. Dokudovič pabrėžė, kad kitas svarbus reikalavimas paramos gavėjams, jog pakeitus asbestinę stogo dangą privaloma likviduoti asbesto turinčių gaminių atliekas, susidariusias keičiant stogą, tam skirtose šalinimo vietose ir NMA pateikti pažymą iš įmonės, tvarkančios asbesto atliekas, apie asbesto turinčių gaminių atliekų pašalinimą ir jų kiekį. Specialistė sakė, kad asbestinių atliekų šalinimo paslaugos finansuojamos. Nuo 1 m2 stogo ploto turėjo būti pašalinta 11 kg asbestinio šiferio ir 1,04 kg kitų asbesto elementų (jei jų yra). Specialistė informavo, kad ši priemonė buvo populiari, todėl jau tada buvo gauta nemažai paraiškų.
Nuo 2025 metų valstybės parama asbestinių stogų keitimui, deja, nebus teikiama. Tačiau, jei jums reikia parengti energinio naudingumo sertifikatą, pažymą APVA paramai ar tiesiog pasikonsultuoti dėl namo atnaujinimo galimybių, verta kreiptis į specialistus. Nors tiesioginė parama asbestui nenumatyta, 2025 m. galima pretenduoti į kitas priemones per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Jos tikslas - skatinti pastatų energinį naudingumą ir atsinaujinančios energetikos sprendimus.
Stogas yra viena iš svarbiausių pastato dalių, užtikrinanti ne tik apsaugą nuo oro sąlygų, bet ir gerą energijos efektyvumą. Laikui bėgant stogai praranda savo funkcionalumą - jie ima praleisti vandenį, šilumą, gali būti pažeisti vėjo, kritulių ar kitų gamtos veiksnių. Todėl senesniuose namuose stogo renovacija ar visiškas pakeitimas tampa ne tik estetiniu, bet ir būtinu žingsniu, siekiant užtikrinti namo ilgaamžiškumą bei sumažinti šildymo išlaidas. Be to, naujos stogo medžiagos dažnai pasižymi geresnėmis izoliacinėmis savybėmis, o tai padeda sumažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisijas.
Norint saugiai pašalinti seną stogo dangą ir ją pakeisti nauja, būtina laikytis aplinkosauginių bei darbo saugos reikalavimų. Stogas yra viena iš pagrindinių vietų, pro kurias prarandama šiluma. Todėl keičiant stogą rekomenduojama iš karto atlikti ir apšiltinimo darbus. Tokiu būdu galima ženkliai pagerinti namo energinį efektyvumą, sumažinti šildymo sąnaudas ir pasiruošti galimai APVA paramai ateityje.
Apytiksliai stogo dangos keitimo kaina svyruoja nuo 25 iki 70 €/m² su darbu. Svarbu atkreipti dėmesį, jog kovo 30 d. pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles nebeliko reikalavimo vadovautis NMA nustatytais 1 m2 stogo dangos įkainiais, reikia vadovautis tik įgyvendinimo taisyklėse nustatytais fiksuotais įkainiais.

Reikalavimai ir atrankos kriterijai
Finansuojama iki 50 proc. projekto vertės. Projektas įgyvendinamas kaimo vietovėje, t. y. kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 6000 gyventojų. Pareiškėjas yra iš savivaldybės, kuri turi patvirtintą programą, kaip nurodyta Asbesto šalinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. Nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas), į kurį investuojama, yra inventorizuotas pagal Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. Pareiškėjas kartu su paramos paraiška turi pateikti paprastojo remonto aprašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte, parengtą pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 reikalavimus, bei statybą leidžiantį dokumentą, parengtą pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.
Pareiškėjas ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paramos paraiškos pateikimo kaimo vietovėje vykdo profesinę ir (ar) ekonominę veiklą. Netaikoma, jei pareiškėjas yra sulaukęs pensijinio amžiaus arba jam pripažintas 0-55 proc. darbingumas. Pareiškėjas ir (arba) kartu gyvenantis šeimos narys, turintis negalią (pripažintas 0-55 proc. darbingumas), kuris gyvenamąją vietą deklaruoja numatomame tvarkyti gyvenamajame name.
Galima iki 25 proc. pašalinto asbestinės stogo dangos kiekio, nurodyto pažymoje apie asbesto turinčių gaminių atliekų pašalinimą, paklaida. Jeigu paramos gavėjas pašalino asbestinių atliekų daugiau, nei leidžia paklaida, viršyto kiekio transportavimo ir šalinimo paslaugų išlaidos nebus kompensuojamos.
NMA priėmus sprendimą skirti paramą, namo savininkas privalėjo projektą įgyvendinti per 12 mėnesių. Paraiška ŽŪMIS turėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 12 val. Taip pat paraiškas buvo galima pateikti NMA teritoriniuose padaliniuose bei, kaip ir anksčiau, rajonų savivaldybėse pagal iš anksto numatytą grafiką. Labai svarbu teikiant paraiškas nepamiršti pridėti visus reikiamus dokumentus, pažymas - teiktini dokumentai nurodyti paraiškos skyriuje „Pateikiami dokumentai“. Taip pat akcentuotina, kad jau su paraiška asbestinių atliekų transportavimo ir šalinimo paslaugų tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti pareiškėjas turėjo pateikti lygiaverčius ne mažiau kaip trijų skirtingų tiekėjų komercinius pasiūlymus. Gavus visus reikiamus dokumentus, ir paraiškos buvo vertinamos greičiau.
Atrankos kriterijai:
- Investuojama į gyvenamąjį namą, kuriame gyvenamąją vietą paraiškos pateikimo dieną deklaruoja bent vienas asmuo, kuris:- turi negalią (pripažintas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis);- yra nedarbingas (pripažintas 0-55 proc. darbingumas);- yra sulaukęs pensinio amžiaus ir (arba) gauna senatvės pensiją;suteikiama 10 balų.
- Pareiškėjas turi daugiavaikę šeimą (vaikai gyvena su pareiškėju) - suteikiama 20 balų.
- Pareiškėjas turi mažametį vaiką (-ų) iki 12 metų (gyvenantį (-čių) kartu su pareiškėju) - suteikiama 10 balų.
Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos buvo atmestos.

Alternatyvūs sprendimai ir ateities perspektyvos
Nors 2025 metais valstybė tiesioginės paramos asbestinių stogų keitimui nenumato, vis dar egzistuoja alternatyvūs būdai spręsti šį klausimą. Svarbiausia - planuoti atsakingai, laikytis teisės aktų ir kreiptis į profesionalus. 2025 metais Lietuvos gyventojai ir toliau turės galimybę pasinaudoti įvairiomis paramos programomis, skirtomis stogų keitimui ir renovacijai. Tokios paramos programos išlieka itin svarbios, nes leidžia ne tik pagerinti būsto būklę, bet ir prisidėti prie aplinkosauginių tikslų - energijos taupymo ir švaresnės aplinkos kūrimo.
2025 metais papildomas dėmesys skiriamas gyventojams, esantiems kaimo vietovėse ar mažiau pasiturinčiose bendruomenėse, siūlant papildomas lengvatas ir didesnes kompensacijas už stogo atnaujinimą. Parama stogo keitimui 2025 metais išlieka prieinama tiek individualių namų savininkams, tiek daugiabučių namų gyventojams, norintiems renovuoti arba pakeisti stogą.
Individualių namų savininkai gali gauti tiesioginę finansinę paramą stogo keitimui, kuri dažniausiai padengia 30-50% visų išlaidų. Prioritetas teikiamas senų, energetiškai neefektyvių stogų renovacijai arba asbesto stogų keitimui. Daugiabučių gyventojai taip pat gali pasinaudoti šia parama, tačiau procesas reikalauja bendruomenės sutarimo ir kolektyvinio sprendimų priėmimo. Daugiabučių stogo renovacija dažnai yra dalis platesnės renovacijos programos, kuria siekiama pagerinti viso pastato energinį efektyvumą.
Reikėtų žinoti: daugelyje savivaldybių lėšos ribotos, todėl paramos gavėjus dažnai lemia paraiškų pateikimo eilė. Ši programa, finansuojama iš ES lėšų, buvo pratęsta ir lėšos gali būti naudojamos iki 2025 m. 2022-2024 m. veikė Kaimo plėtros plano pagrindu finansuojamos programos ūkininkams ir ūkiniams pastatams. Tačiau 2025 m. naujų nacionalinių kvietimų nėra.
Svarbu paminėti, kad stogo keitimo išlaidos gali labai skirtis priklausomai nuo medžiagų, stogo dydžio ir darbų apimties, todėl parama gali padengti tik dalį išlaidų. Finansuojama iki 50 proc. Stogų renovacijos ir keitimo parama dažnai finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Be to, kai kurios savivaldybės taip pat teikia papildomą paramą arba lengvatas savo gyventojams, kurie nori atnaujinti savo būstą.

Galutinis sprendimas dėl paramos priėmimo priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant projekto tinkamumą, pateiktų dokumentų išsamumą ir atitiktį nustatytiems kriterijams. Nors tiesioginė parama asbestinių stogų keitimui 2025 metais nėra numatyta, gyventojai vis tiek gali ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių ir pasinaudoti kitomis renovacijos programomis.
tags: #del #asbestiniu #stogu