Kovo 8-oji, minima kaip Tarptautinė moters diena, dažnai suprantama kaip šventė, skirta pagerbti moteris. Tačiau straipsnyje keliamas klausimas, ar ši diena iš tiesų atspindi pagarbą moters vaidmeniui šeimoje ir visuomenėje, ar tai veikiau savanaudiškų motyvų išnaudojimas. Kyla abejonių dėl prasmės gimti moterimi ar vyru, jei nesukuriama šeima ir nepaliekama palikuonių, ypač akivaizdoje demografinės katastrofos Lietuvoje ir Europoje.
Nors Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, taip pat tarp dalies katalikų Lietuvoje ir Lenkijoje, minima „Moters diena“, jos kilmė siekia Sovietų Rusijos įtvirtintą tradiciją nuo 1921 m. Sovietmečiu ši šventė buvo grindžiama įvairiais įvykiais, tačiau svarbiausia ne kilmė, o jos kultūrinė esmė ir dabartinė reikšmė.
Moters vaidmuo visuomenėje: šeima ar karjera?
Istoriškai, pagrindiniai reikalavimai, už kuriuos kovojo sufražistės JAV, kur 1908 m. įvyko pirmoji demonstracija, šiandien formaliai jau yra įgyvendinti. Moterų darbo sąlygos ir atlygis formaliai nedaug skiriasi nuo vyrų. Tačiau verta susimąstyti, ar moteris, iškeitusi šeimą į darbą korporacijoje, tapo laimingesnė. Ar įsipareigojimas ir pastangos dėl šeimos turėtų būti mažiau vertinami nei darbas anoniminėje korporacijoje?
Šeimyninis gyvenimas, nors ir ne visuomet lengvas, dažnai yra vertingesnis nei korporatyvinis darbas, kuris toli gražu nėra rojus. „Melasklaida“ sukūrė išskirtinai teigiamą profesinės savirealizacijos įvaizdį, pamirštant kovą dėl valdžios, atsisakymą turėti vaikų, abortus, moterų nuovargį dėl pareigų namuose ir reikalavimą būti „stipria moterimi“.
Motinos diena - alternatyva kovo 8-ajai?
Straipsnyje teigiama, kad moters grožis yra Dievo valia, o jos nuopelnas - kai ji pagimdo palikuonis. Todėl logiškiau būtų švęsti Motinos dieną, tačiau, pasak autoriaus, masonai norėjo kitaip.
Demografinė situacija Lietuvoje kelia nerimą: 2025 metais Lietuvoje gimė tik 17 460 vaikų, kas yra katastrofa. Ši statistika dar labiau sustiprina argumentą, kad reikėtų labiau vertinti ir švęsti moters, kaip motinos, vaidmenį.
Šventojo Kazimiero pavyzdys
Straipsnyje taip pat minima šventojo Kazimiero, Lietuvos ir Lenkijos globėjo, šventė. Jo gyvenimas, nors ir trumpas, buvo kupinas atsidavimo ir pareigos jausmo. Kazimieras Jogailaitis, būdamas karalaitis, ruošėsi valdovo vaidmeniui, dalyvavo karūnos tarybos posėdžiuose ir buvo tėvo vietininkas Lenkijos Karalystėje. Jo gyvenimo pavyzdys, nors ir kitoks nei kasdienis moters gyvenimas, atskleidžia vertybes, tokias kaip atsidavimas, pareiga ir dvasingumas.
Ypač paminėtina Šv. Kazimiero užrašyta giesmė „Omni die“, kuri tapo jo malda ir gyvenimo programa. Ši giesmė, skirta Mergelei Marijai, atskleidžia gilų tikėjimą ir atsidavimą.
Maldos ir tautos išlikimo klausimai
Straipsnyje pateikiamos įvairios maldos, tarp jų ir Šv. Juozapo novena, skirta išmelsti jo užtarimo svarbiu reikalu. Kovo mėnesį, skirtą Šv. Juozapui, kviečiama karštai kreiptis į šeimų ir Bažnyčios globėją, siekiant ištaisyti demografinę padėtį Lietuvoje, kuriai gresia išnykimas. Per 35 metus gyventojų skaičius sumažėjo beveik milijonu, o per 70 metų Lietuvos gali nebelikti.
Pateikiama daug įvairių maldų, apimančių kasdienį gyvenimą, ypatingus atvejus, dėkojimą, atsiprašymą ir užtarimą. Jos atspindi ilgametę maldaknygių tradiciją ir rodo, kaip tikėjimas gali padėti susidoroti su sunkumais.
Straipsnyje taip pat cituojamos Biblijos ištraukos, kalbančios apie Dievo planą, tautų likimą, nuodėmę ir atpirkimą. Jos pabrėžia Dievo visagalybę, išmintį ir meilę, taip pat ragina žmones gyventi pagal Dievo įsakymus.
Galutinis straipsnio tikslas - ne tik kritikuoti kovo 8-osios šventės sampratą, bet ir skatinti permąstyti moters vaidmenį, pabrėžti šeimos svarbą ir tautos išlikimo aktualumą, raginant melstis ir ieškoti Dievo pagalbos.