Profesionalus stogo dengimas skarda - efektyvus ir ilgaamžis sprendimas Jūsų namams. Skardinius stogus lietuviai dažnai renkasi gyvenamiesiems namams ir sodyboms. Nesunku atspėti, kad tokį šios stogo dangos populiarumą iš esmės lemia jos universalumas - skarda puikiai tinka įvairios paskirties ir tipų pastatams įvairiose lokacijose. Skardiniai stogai yra atsparūs bet kokioms oro sąlygoms - lietui, sniegui, šalčiui, karščiui ir vėjui. Kokybiškai sumontuoti ir prižiūrimi skardos stogai gali tarnauti nuo 30 iki 50 metų.
Skardinių stogų kaina palyginti nedidelė, o kvalifikuoti specialistai ją gali sumontuoti gan greitai. Skardinių stogų priežiūra - visai nesudėtinga užduotis. Skardos stogai yra lengvi, todėl jie pernelyg neapkrauna namo konstrukcijos. Skardinio stogo dengimo kaina pirmiausia priklauso nuo to, ar danga montuojama statant naują namą, ar keičiama sena stogo danga. Keičiant senąją, visų pirma reikia ją pašalinti. Tik tuomet galima įvertinti, ar stogo konstrukcija nepažeista. Esant pažeidimams, būtina juos pašalinti ar sumontuoti naują konstrukciją.
Apskritai paėmus, skarda yra gan ekonomiškas sprendimas. Vis dėlto, kiekvienas projektas yra unikalus, todėl darbo kainos sąmatą mūsų ekspertai galės apskaičiuoti tik išklausę jūsų poreikių ir įvertinę projektą. Mūsų ekspertai atidžiai išklauso jūsų pageidavimų ir pataria, kokia stogo konstrukcija tinkamiausia atsižvelgiant į jūsų poreikius, architektūros ypatumus, vietos klimatą ir kitus svarbius aspektus. Skardiniai stogai pasižymi plačiu medžiagų, spalvų ir formų pasirinkimu. Jie gali būti pagaminti iš plieno, vario, titancinko ar aliuminio. Įvertinę stogo charakteristiką bei parinkę tinkamiausias medžiagas, montuojame skardinį stogą. Esant poreikiui stogą apšiltiname. Sumontavę skardinį stogą atliekame apdailos darbus. Įrengiamos lietaus nuvedimo sistemos, stogo pakalimai, atliekami kiti stogo skardinimo darbai.
Stogo dengimo skarda trukmė gali skirtis priklausomai nuo stogo dydžio ir konstrukcijos sudėtingumo. Skardos stogas yra universalus sprendimas, tinkantis tiek gyvenamiesiems namams, tiek komerciniams ir pramoniniams pastatams. Dauguma šiuolaikinių skardos stogų yra padengti poliesterio ar poliuretano sluoksniu, kuris ilgai išsaugo spalvą ir yra atsparus aplinkos veiksniams. Taip, saulės kolektoriai gali būti sumontuoti ant skardos stogo, tačiau tai turėtų atlikti kvalifikuoti specialistai, kad užtikrintų tinkamą montavimą ir išvengtų galimų stogo pažeidimų.
Skardiniai stogai yra atsparūs šalčiui ir puikiai tinka Lietuvos klimatui. Dauguma skardos stogų jau yra padengti aukštos kokybės dažais ar dangomis, todėl jie nereikalauja papildomo dažymo. Dirbame su visų konstrukcijų projektais. Mūsų tikslas - jūsų idėją paversti realybe. Profesionalumas - tai daugiau nei kokybiškai atlikti darbai. Gebame prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų bei tarptautinių statybų standartų. Naudojame tik aukštos kokybės, laiko patikrintas medžiagas.
Esminiai reikalavimai stogo skardai ir paruošimas montavimui
Visų pirma, atptariant skardinės stogo dangos ypatumus, verta paminėti esminius kriterijus, kuriuos ji turi atitikti. Aktualiausias iš jų - stogo nuolydis. Būtina atsiminti, jog stogo nuolydis, norint montuoti skardinę stogo dangą, turi būti ne mažesnis, nei 7 laipsniai. Mažesnio nei 7 laipsnių nuolydžio stogams, dažniausiai naudojami aukštesnės bangos tarpeciniai profiliai. Standartiškai dažniausiai, pasirenkamas yra čerpes imituojantis plieninės stogo dangos profilis. Renkantis skardinės stogo dangos spalvą, nepamirškite atkreipti dėmesio į stogo orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Natūralu, jog pietinėje pusėje, ryškios stogo dangos spalvos yra linkę greičiau blukti.
Kokiems papildomiems skardinės stogo dangos elementams įsigyti ir montuoti skirtų finansinių išteklių geriau netaupyti? Žinoma, tai yra stogo kopėčios, gera lietvamzdžių sistema, tilteliai sniego sulaikymui. Nepamirškite, nors tai - tik skardinio stogo elementai, visgi, jiems reikalinga priežiūra. Atminkite, jog rudens likotarpiu, iš lietaus sistemos latakų, būtina pašalinti sukritusius lapus ar kitas šiukšles. Skardinis stogas - pakankamai slidus, juo gerai čiuožia sniegas. Taigi, savaime suprantama, jog norėdami išvengti sniego kritimo, privalote pasirūpinti sniego sulaikymo sistema. Iš tiesų ji - labai paprasta. Tai nedideli specialūs dantyti tilteliai, tvirtinami ant stogo. Ties jais užsilaikęs sniegas tirpsta ir išteka per lietaus nuvedimo sistemą.
Abejojantiems, ar toks sniego, o kartu ir drėgmės, vandens užsilaikymas ant stogo nekenkia stogo dangai, galima atsakyti: tikrai ne. Skardinei stogo dangai, kurios montavimo metu buvo laikomasi visų reikalavimų, nekenkia nei užsilaikantis sniegas, nei tekantis lietaus vanduo. Trapecinė skarda - tai danga, paprastai naudojama dengiant namų, garažų ir pramoninių pastatų stogus. Dėl paprasto montavimo daugelis žmonių nusprendžia patys montuoti stogo dangą.
Kad straipsnis būtų išsamus, jį padalijome į dvi dalis. Prieš montuojant trapecijos lakštą, reikia atlikti parengiamuosius darbus, kurie apima lakštų iškrovimą ir gabenimą. Priimdami prekes įsitikinkite, kad jos buvo pristatytos pagal visas rekomendacijas. Apie visus trūkumus ar gabenimo metu atsiradusius pažeidimus reikia pažymėti važtaraštyje ir nedelsiant pranešti apie tai Hanbud sp.z o.o. Iškrovimui rekomenduojame naudoti šakinį krautuvą, rankinį palečių vežimėlį ar kitą įrenginį, kuriame įrengtos padėklų šakės turi ne mažesnis kaip 1500 mm atstumą. Jei neįmanoma iškrauti mechaniškai, galima iškrauti rankiniu būdu. Šiuo atveju atkreipkite ypatingą dėmesį į saugos priemones. Lakštai negali būti traukiami vienas per kitą, kad nebūtų pažeista dažų danga. Tokiam iškrovimui turėtų būti skirtas atitinkamas žmonių skaičius, pagal rekomendacijas kiekvienam bėginiam metrui turėtų būti atitinkamai 1 žmogus. Stogo konstrukcija turėtų būti pagaminta remiantis konstrukcijos projektu ir montavimo darbai atlikti specializuotų meistrų.
Prieš pradedant dengti stogą, reikia išmatuoti jo pasvirimo kampą ir įstrižainės. Trapecijos formos lakštams mažiausias stogo nuolydis yra 7 laipsniai. Naudojant virvę matuojame stogo paviršių tarp pirmosios ir paskutinės gegnės, taip patikriname, ar stogas yra lygus. Tą pačią operaciją reikia pakartoti virš mūrtašio ir virš stogo sijos. Tada išmatuokite stogo įstrižaines, kurios turėtų būti lygios stačiakampio ar kvadrato formos kraštinėms. Mes galėsime kompensuoti nedidelius 2-3 cm nuokrypius vėlesniuose stogo dangos etapuose. Surinkimą pradedame prisukdami karnizo lentą prie gegnių, prie kurių montuojame skardos lankstinius ir latakų kablius. Kitas žingsnis ruošiant stogą būtų stogo plėvelės dengimas. Jos montavimas turėtų būti atliekamas pagal gaminio gamintojo rekomendacijas. Tada išilgai gegnių prisukite išilginius grebėstus, kurių matmenys turėtų būti ne mažesni kaip 25 mm x 50 mm. Medinės grebėstai yra elementas, prie kurio bus tvirtinami plieno lakštai. Rekomenduojamas ir labiausiai paplitęs grebėstų dydis yra 40 mm x 50 mm. Pradėkite tvirtinti grebėstus nuo karnizo lentjuostės judėdami link stogo sijos. Atstumas tarp gregėstų, kurį rekomenduoja „Hanbud“, turėtų būti 25-35 cm. Kai reikia išilgai sujungti lakštus, nepamirškite, kad lakštų sukeitimas turėtų būti 15 - 30 cm. Lakštams tvirtinti reikėtų naudoti 4,8×35 mm cinkuotus savisriegio varžtus. Juos galima išsirinkti pagal Jūsų stogo spalvą. Laštakio ir sijos dalyse, bei lakštų sujungimuose varžtas turėtų būti įsuktas į kiekvieną apatinę trapecijos bangą, o kraštinėje dalyje - į kiekvieną grebėstą. Visus stogo apdailai reikalingus elementus rasite mūsų gaminių kataloge. Lakštai turėtų būti pjaustomi naudojant specializuotus įrankius, tokius kaip elektrinės ar rankinės skardos žirklės. Plieno lakštams pjauti draudžiama naudoti elektrinį kampinį šlifuoklį ar kitus aukštą temperatūrą generuojančius įtaisus. Stogo lakštai neturėtų būti pjaustomi ant stogo konstrukcijos. Metalo drožlės, atsiradusios montuojant lakštus, turi būti nedelsiant nuvalytos nuo plieno dangos paviršiaus!
Stogus „AUDKESTA“ dengia jau 10-us metus, tad turėdami praktikos bagažą, savo Užsakovų reikmėms gamybiniame ceche patys gaminame visus stogo uždengimui reikalingus elementus, naudodami kokybišką vokišką, itališką skardą. Dažniausiu atveju siūlome aukštos kokybės skardą, kuri yra gaminama Vokietijos, Italijos plieno gamyklose sistemingai, nuolatos atnaujinant ir tobulinant gamybą, pasiklaiujama „State-of-the-art“ technologijomis. V. Lygios skardos metalinės stogo dangos dažniausiu atveju, Kliento pasirinkimu montuojamos „AUDKESTA“ meistrų. Toks pasirinkimas sąlygojamas keleto priežasčių ir dažnai pasiteisina kokybės ir kainos santykiu. Gamyba ir montavimas - vientisas procesas, užtikrinantis savalaikį darbų atlikimą. „AUDKESTA“ stogo dengimo gaminiai atsparūs blukimui, minimaliai jautrūs spalvos praradimui, net ir per ilgą laikotarpį veikiant UV spinduliams. Dažniausiai naudojame Puralo padengimą, kadangi, lyginant juos su kitais padengimais jis pats patvariausias, labiausiai tinka Lietuvos klimatinėms sąlygoms.
Kur yra sienos, bus ir stogas. O jei yra stogas, jam galioja ir pagrindiniai konstrukcijų įrengimo, sandarumo, šiltinimo bei dangos montavimo principai. Beje, stogo dangos tipas nustatomas dar rengiant namo projektą, tad idealu būtų jį uždengti tokia, kokia buvo numatyta. Jei statybos metu persigalvosite, gali atsitikti taip, kad stogo konstrukcija ne itin derės su jo danga. Gegnės Visų šlaitinių stogų montavimas prasideda nuo gegnių. Gegnynas skirtas tam, kad į laikančiąsias sienas tolygiai nukreiptų paties stogo, ant jo krentančių kritulių ir jį plėšiančio vėjo apkrovas. Daugiausia stogą spaudžia ne kas kita kaip žiemą iškritęs sniegas. UAB „Danstemos statyba“ duomenimis, sniego svoris gali sudaryti 60 proc. viso stogo konstrukcijai tenkančio krūvio.
Vėjo apkrova sudaro apie 17 proc., o paties stogo danga - iki 13 proc., net jei tai - masyvios čerpės ar nendrės. „Apkrova stogo konstrukcijoms skaičiuojama ne mažesnė kaip 600 kg/m2, - teigia „Danstemos statybos“ direktorius Edmundas Pranculis. - Jei projektuojate masyvią stogo dangą ar statote regione, kuriame iškrenta daug sniego, galima tiesiog šiek tiek tankiau įrengti gegnes. Konstrukcija pabrangsta tik pora procentų, o tvirtumas padidėja gerokai. Standartinis atstumas tarp gegnių daromas pagal labiausiai paplitusios stogų šiltinamosios medžiagos - mineralinės vatos plotį - 60 cm“. Jei naudojama lengvesnė stogo danga - skardos lakštai, bituminės čerpės ar beasbestis šiferis, gegnes pakanka montuoti kas 90 cm.
Gegnės gaminamos iš spygliuočių medienos, mat Lietuvoje šių medžių daugiausia, jų mediena mažiausiai klaiposi ir nelinkusi pūti. Kameriniu būdu mediena džiovinama iki 18-20 proc., tada dengiama antiseptikais ir antipirenais. Dažniausi gegnių matmenys - 50 × 200 ir 60 × 200 mm, jei daromi didesni atstumai - 80 × 200 mm. Gegnės prie kraigo jungiamos varžtais, plokštelėmis arba dygiuotomis plokštelėmis - priklauso nuo stogo konstrukcijos. Tvirtinamos ir ilgasriegiais strypais, ir trapecijos formos mediniais antdėklais. Stogo apačioje gegnės remiasi į mūrtašį - horizontalų rąstą, guldomą ant sienos. Mūrtašis suvienodina apkrovą, namo sienoms perduodamą stogo konstrukciją. Dažniausiai naudojami 150 × 150, 200 × 200 arba 150 × 200 mm matmenų rąstai. Prie mūro jie priveržiami maždaug kas metrą, nepamirštant po jais pakloti hidroizoliacijos, kad tiesiogiai nesiliestų prie mūro. Ilgos gegnės gali linkti, tad šiam įlinkiui sumažinti naudojamos horizontalios stygos, sukabinančios gegnių porą didžiausio galimo jų įlinkio vietoje.
„Jei gegnės nepavyksta daryti ištisinės, ją galima sudurti. Sudūrimą geriau daryti ten, kur yra atrama, taip bus tvirčiau“, - pataria E. Pranculis. Čia būtų pravartu įsitikinti, ar stogo šlaitas stačiakampio formos. Jeigu stogas gerai paruoštas, neturėtų susidaryti didelė paklaida: stogo įstrižainių skirtumas neturėtų būti daugiau kaip 1-2 cm.
Izoliacinė plėvelėSumontavus gegnes, ant jų klojama izoliacinė plėvelė. Tai gali būti difuzinė plėvelė, jei stogas šiltinamas, arba priešvėjinė - jei šiltinama perdanga. Šiems darbams vertėtų nepagailėti pastangų ir pinigų, mat nuo izoliacinės plėvelės klojimo kokybės labai priklauso stogo konstrukcijos sandarumas, o kartu - ir namų šiluma bei šildymui išleidžiamų pinigų kiekis... Jei klojate difuzinę plėvelę, įsitikinkite, kad ji pasukta drėgmei nelaidžia puse į viršų. Plėvelės tarpusavyje jungiamos su 10-15 cm užlaida, kuri būtinai suklijuojama dvipuse lipnia juosta. Kai kurios plėvelės gaminamos jau lipniu kraštu. Pasirūpinkite, kad stogo apačioje būtų paliktas pakankamo pločio plėvelės kraštas, kuris bus įleistas į pastogėje montuojamą lietlovį. Specialisto komentaras (Ignas Baltrušaitis, UAB „Baltijos brasta“ projektų vadovas)Rinkdamiesi difuzinę plėvelę, atkreipkite dėmesį į dvi pagrindines jos charakteristikas: plėvelės storį (gramatūrą) ir jos funkcinio sluoksnio storį.Bendras plėvelės storis svarbus tik montuojant, kad stogdengiai klodami jos nepažeistų, o funkcinio sluoksnio storis - pagrindinis parametras, nusakantis, kaip gerai plėvelė atliks savo funkciją. Kiek ji bus laidi garams, bet nelaidi vėjui ir vandeniui, kaip ilgai ji nepraras savo izoliacinių savybių.Daugelio rinkoje siūlomų difuzinių plėvelių funkcinio sluoksnio storis geriausiu atveju 20-40 µm. (plauko storis 50-100 µm). Tokios plėvelės turi būti rinktinės ir patvarios, su storu funkcinio sluoksnio sluoksniu. Kad ir kelių sluoksnių būtų difuzinė stogo plėvelė, kad ir kokie žodžiai būtų išsakyti jos patvarumui bei kokybei išgirti - visuomet rinkitės tą, kurios funkcinis sluoksnis yra storesnis. Ir nepamirškite kelių esminių montavimo principų: plėvelės kloti su užlaidomis, naudoti lipnias juostas visiškam sandarumui užtikrinti ir palikti bent 5 cm vėdinimo tarpą.
GrebėstaiTolesnis veiksmas - išilginių grebėstų („makaronų“) montavimas. Jie tvirtinami išilgai stogo ant gegnių ir yra nepakeičiami dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, grebėstai užtikrina pakankamą oro cirkuliaciją po stogo danga. Be to, grebėstais suformuotas tarpas sudaro galimybę nutekėti susidariusiam kondensatui. Taigi ar rengiate čerpinį stogą ir grebėstams naudojate tašus, ar bituminį, skardinį arba kitokį lengvų dangų stogą ir naudojate lentų ar OSB plokščių paklotą, šios kartys yra būtinos. Pagal statybos techninio reglamento reikalavimus minimalus oro tarpo dydis turi būti 20 mm, tad toks parenkamas mažiausias „makarono“ storis. Plotis nustatomas pagal gegnę ir gali būti 50-70 mm. Ant išilginių grebėstų montuojami skersiniai grebėstai, o ant jų jau klojama pati stogo danga. Iš esmės grebėstų matmenys priklauso nuo dengiamos dangos tipo, gegnių žingsnio, stogo apkrovos ir nuolydžio. Grebėstų matmenų rekomendacijos dažniausiai nurodomos dangų montavimo instrukcijose, vis dėlto kokie tinkami būtent jūsų namo stogui, geriausiai gali pasakyti stogo konstrukcijas projektuojantis ir skaičiuojantis specialistas.
Dangų įvairovėStogą dengti, atsižvelgdami į savo skonį ir turimą biudžetą, galite skarda, čerpėmis, beasbesčiu šiferiu, šiaudais, malksnomis, bituminėmis čerpelėmis... ar net akmeniu. E. Pranculis pataria, renkantis dangą, atsižvelgti į kelis esminius niuansus. Stogo dangą derinkite prie pastato tipo - juk nėra prasmės ūkinį pastatą dengti kokia ilgalaike danga. Derinkite prie architektūrinės stogo konfigūracijos: vienur labiau tinka skardos lakštai, o kitur patogiau montuoti čerpes. Derinkite stogą prie aplinkos, atkreipkite dėmesį į deklaruojamą dangos eksploatavimo laiką. Galų gale pažiūrėkite į piniginę ir blaiviai įvertinkite, kiek galite sau leisti, neprarasdami kokybės. Stogo kaina sudaro apie ketvirtadalį namo kainos, tad investicijos į jį turi būti labai kruopščiai apgalvotos. Svarbiausia - nepadaryti klaidos įsigyjant pigesnes, bet mažiau kokybiškas medžiagas. Juk nenorite būti tas šykštuolis, kuris moka du kartus?
Visus stoglangius, kaminus, vėdinimo kanalus ir kitas angas reikėtų numatyti taip pat dar rengiant projektą ir, kiek įmanoma, to projekto laikytis. Apskaičiuota, kad stoglangiai šviesos įleidžia 40 proc. daugiau nei sienose montuojami vertikalūs langai. Spręsdami, kiek norite įsistatyti stoglangių, nepamirškite, kad jų stiklo plotas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. patalpos grindų ploto. Šitaip patalpos bus pakankamai apšviestos. Stoglangių matmenys turėtų būti pasirenkami taip, kad per juos į patalpą patektų kuo daugiau dienos šviesos. Reikėtų atsižvelgti į stogo nuolydį ir atstumus tarp gegnių. Tarkim, kuo mažesnis nuolydis, tuo ilgesnis turėtų būti langas, o plotis paprastai parenkamas taip, kad langas tilptų tarp gegnių. Atstumas tarp gegnės krašto ir stoglangio rėmo turėtų būti po 20-30 mm iš kiekvienos pusės. Stoglangių įstatymo aukštis parenkamas pagal aplinkybes. Be to, turi būti patogu langą atidaryti ir uždaryti. Tad apatinis lango rėmas gali būti 90-110 cm nuo palėpės grindų. Viršutinis rėmas, kuriame yra atidarymo rankenėlė, galėtų būti 185-220 cm aukštyje nuo grindų. Jei stoglangio atidarymo vyriai yra lango viršuje, tai jų apatinis kraštas nuo grindų turėtų būti apie 120 cm. Jei langai projektuojami aukštai, jie atidaromi ir uždaromi specialiomis lazdelėmis ar patogiu nuotolinio valdymo pultu. Stoglangiai montuojami po to, kai stogas uždengiamas plėvele ir užkalami skersiniai grebėstai, kuriems paprastai naudojami 50 × 50 mm tašai. Langai laikosi ant šių skersinių grebėstų. Nuo gegnių stoglangis atskiriamas šilumos izoliaciniu sluoksniu. Difuzinė stogo plėvelė prapjaunama ir užlenkiama ant laikančiojo rėmo, kampai suklijuojami metalizuota lipnia juosta. Pradžioje dedamas izoliacinis rėmas, kuris tvirtinamas kampuose ant papildomų skersinių grebėstų. Ant izoliacinio rėmo dedamas rėmas, kuris laikys varčią. Montuoti langą reikėtų išėmus varčią. Tada montuojama varčia, ją subalansavus, užsandarinami kraštai tarp rėmo ir gegnės. Priklijuojama apsauginė išorinė plėvelė, sumontuojamas vandens nutekėjimo latakas. Iš vidaus angokraščiai izoliuojami kieta akmens vata. Dedama stoglangio garo izoliacija ir sujungiama su stogo garo izoliacija, tada montuojama apdaila. Kamino jungtį su stogu apskardinti yra naudinga, kadangi skardinant geriau į kaminą nesukti jokių varžtų. Pagamintas skardinis rėmas aplink kaminą užtikrina gerą trauką ir gaisro saugumą. Renovuojate? Pažeistą ir nesandarią seną stogo dangą pakeitus, įvertinkite gegnių būklę, jų tvirtumą ir kinivarpų būklę. Pažeistą gegnę sutvirtina, prie jos pritvirtinant naująją, kad ji perduotų apkrovą mūrtašiui. Sutaisyta gegne užklojama stogo plėvelė, perskeliamas grebėstai ir užklodžiama nauja danga. ŠiltinimasAr tai būtų naujas, ar kapitališkai suremontuotas stogas, tikriausiai norėsite jį apšiltinti. Jei nuspręsite šiltinti ne perdangą, o pačius stogo šlaitus, tai galima padaryti iškėlus gegnes - arba vėliau, iš vidaus. Pirmuoju atveju, kai gegnės jau sumontuotos, iš vidinės stogo pusės prie gegnių pritvirtinamas virvelių tinklas, kuris sulaikys šiltinamąją medžiagą, kad toji nenukristų žemyn. Ant virvelių tarp gegnių suklojami mineralinės vatos dembliai, ir visa ši konstrukcija iš viršaus užklojama difuzine plėvele. Jei nusprendėte šiltinti stogą vėliau, jau uždengus jį, - šiltinamąją medžiagą iš pastogės vidaus įsprauskite tarp gegnių ir užfiksuokite virvelėmis. Tada, prikalus iš vidaus skersinius grebėstus, pravartu įtaisyti ir antrąjį - plonesnį, maždaug 5 cm storio, šiltinamąjį sluoksnį. Izoliacinė medžiaga montuojama taip, kad užklotų pirmojo sluoksnio siūles ir šitaip sumažintų šilumos tiltelius. Garo izoliaciją geriausia montuoti tarp pirmojo ir antrojo šiltinamųjų sluoksnių, atidžiai užsandarinant visas sujungimo vietas, mat šitaip mažiausia tikimybė jai būti pažeistai montuojant vidaus apdailą. „Jei norite šiltinti perdangas, o ne stogą, tam geriausiai tinka biri vata, - pataria E. Pranculis. - Ji patikimai saugos šilumą, užpildys visus plyšius."