Ar šiltinimas brangus? Šiltinimas yra ne toks brangus, kaip dauguma žmonių galvoja. Daugeliu atvejų jūs susigrąžinsite tai, ką išleisite šiltinimui, vien tik apšiltinus perdangą - jau per du metus sumažinsite energijos sąnaudas. Kuo didesnė bus šiluminė varža, tuo labiau sumažės šilumos nuostoliai. Tinkamai atlikti šiltinimo darbai - geriausia ir efektyviausia priemonė sutaupyti lėšas, skiriamas namo šildymui.
Kokį šiltinimo sluoksnio storį pasirinkti?
Norminiuose dokumentuose yra nurodoma, koks reikalingas šiluminės energijos kiekis pastatų šildymui, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius. Tačiau neturi būti didesnis nei reikiamas, turi atitikti higienos normų pastatams bei pastato patalpų paskirties reikalavimus. Įstatymuose yra nustatyti reikalavimai sienų šiluminei varžai, nes didelė dalis šildymui naudojamos energijos prarandama per pastato atitvaras. Remiantis šiais reikalavimais parenkamas šiltinimo sluoksnio storis. Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m2K/W, bei stogo 0,10 m2K/W, o jau nuo 2018 metų sienų 0,11 m2K/W, bei stogo 0,09 m2K/W, kad tenkintų Europos Sąjungos šalims keliamus reikalavimus naujų pastatų ir jų dalių statybai.
Tarkim, A+ energinės klasės pastatams sienas šiltinti reikėtų uždarų porų poliuretanu (λ=0,021) apie 23,1 cm storio, o jau mineraline vata (λ=0,039) sienas šiltinti reikėtų 42,9 cm storio.
Kas svarbiau: sandarumas ar šiluminė varža?
Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš namų. Šilto oro tankis mažesnis, todėl kildamas „išbėga“ iš patalpų pro nesandarumus, o tuo tarpu šaltas oras užpildo jo paliktą erdvę. Pasiekti kuo geresnį sandarumą, reikia idealiai sujungti bei priklijuoti vėjo ir garo plėveles, kad nebūtų plyšių sandūrose. Taip pat užsandarinti langus ir durų montavimo siūles, izoliuoti sienų, grindų, įvairių konstrukcijų sandūras, užsandarinti vamzdžių ir kabelių įvadus, aplink rozetes ir jungiklius.
Kaip prekės siūlomos mūsų parduotuvėje: kokybiškų ISOCELL ar SIGA sandarinimo juostų.
Kuo pastato atitvarų šiluminė varža geresnė, tuo ilgiau išsilaiko šiluma. Šiluminės varžos efektyvumas priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ) bei šiltinamo sluoksnio storio. Kuo šilumos laidumo koeficientas mažesnis, tuo geresnės izoliacinės savybės. Tokiu atveju reikės mažesnio šiltinimo sluoksnio. Žinoma, svarbu pačios medžiagos sandarumas bei jos pritvirtinimas, šiuo metu viena sandariausių šiltinimo medžiagų yra poliuretano putos, jos puikiai prikimba prie įvairių paviršių.
Išvada: negalima išskirti kažkurio vieno esminio faktoriaus, svarbu tiek namo sandarumas, tiek efektyvus šiltinimo sluoksnis, siekiant šiltų namų ir mažesnių išlaidų šildymui.
Kokios pagrindinės namo vietos (konstrukcijos) turi būti apšiltintos?
Pradėti rekomenduojama nuo perdangos apšiltinimo, nes beveik pusė šilumos energijos iškeliauja per perdangą. Jei palėpė yra negyvenama ir nešildoma, svarbiausia šiltinti perdangą, esančią virš kambario. Jei palėpė yra šildoma, svarbu apšiltinti stogą. Kai apšiltintas stogas ar perdanga, šiltas oras kaupiasi name ir sukuria slėgį į kitas konstrukcijas bei bando „išeiti“ pro plyšius. Toliau svarbu patikrinti ar name yra oro tarpas, jei yra, patariama jį izoliuoti. Apšiltinus oro tarpą galima atlikti kitus šiltinimo darbus. Jei sienos, langai, durys pakankamai sandarūs ir apšiltinti, galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų.
Sekantis žingsnis - pamatai ir grindys. Norint prarasti kuo mažiau šilumos, rekomenduojama apšiltinti grindis ir pamatus. Gan sudėtinga renovuoti grindis ar pamatus, nes tokiu atveju grindis reikėtų išardyti apšiltinimui. Jei grindų danga gerai išsilaikiusi galima šiltinti elastingomis medžiagomis, kaip termoputa (aminoplasto puta), išgręžiant skyles. Pamatų šiltinimui reikėtų atkasti gruntą.
Kokia suteikiama garantija medžiagoms ir darbams?
Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, 41 straipsnyje yra numatyta statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, rangovo, statytojo (užsakovo), statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir nekilnojamojo turto vystytojo prievolės per garantinį terminą, o garantiniai terminai numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, 6.698 straipsnyje: „Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:1) penkerius metus;2) dešimt metų - esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);3) dvidešimt metų - esant tyčia paslėptų defektų.Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).”
Aplinkos faktorių įtaka šiltinimo medžiagoms
Įvairios šiltinimo medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl ir aplinkos faktoriai gali veikti skirtingai. Nors poliuretano putos pasižymi geromis hidroizoliacinėmis savybėmis, tačiau šios savybės didėja, didėjant tankiui, o esant dideliam šalčiui putų išsipūtimas lėtėja, todėl geriausia atlikti šiltinimo darbus iki +10 °C temperatūros. Atliekant šiltinimo darbus svarbu, kad šiltinamas paviršius būtų sausas, kitaip gali suprastėti sukibimas su paviršiumi. Atmosferos slėgis ar aukšta temperatūra neturi jokio poveikio poliuretano putoms. Žinoma, atliekant darbus iš vidaus, galima šiltinti ir prie žemesnės temperatūros.
Nei šaltis, nei karštis neturi jokios įtakos mineralinės vatos savybėms, tačiau reikia vengti lietaus ir sniego. Šiltinant reikia naudoti vėjo izoliaciją (laidžią vandens garams), kad nepatektų oro į mineralinę vatą ir mineralinės vatos sluoksnis išliktų vientisas. Šiltinimas ekovata atliekamas dviem būdais. Sausu būdu šiltinama į karkasą už plėvelės, į ertmę pripučiama ekovatos, galima dirbti prie bet kokios oro temperatūros. Šlapiu būdu iš lauko šaltuoju periodu ar esant lietui šiltinti negalima. Šiuo būdu ekovata, sumaišyta su vandeniu ar klijais be formaldehidų, pučiama ant vertikalaus paviršiaus į karkasą. Šiltinimas šlapiuoju būdu atliekamas tik šiltuoju metų laiku, nes taip klijuojama ekovata turi išdžiūti, o išdžiūvusi tampa kaip plokštė, kurioje nėra siūlių.
Kokie pagrindiniai aspektai renkantis šiltinimo medžiagą?
Renkantis šiltinimo medžiagą reikia atsižvelgti į šiltinimo medžiagos laidumo koeficientą, atsparumą nusėdimui, atsparumą drėgmei bei chemikalams, atsparumą pelėsiui, taip pat akustines bei ekologines savybes, degumo klasę. Žinoma, būtina atsižvelgti į tai, kur bus šiltinama, ko siekiama šiltinimu, kokia pastato paskirtis ir kokios buvo naudotos medžiagos statyboms. Pavyzdžiui, pastatas yra gamybinės ar sandėliavimo paskirties, tokiu atveju, reikia atkreipti dėmesį į galimą apkrovą, reikės tvirtesnės šiltinimo medžiagos. Gali susidaryti didesnė garų koncentracija bei būti daug garso ir triukšmo.
Kaip pasiekti kuo didesnę šiluminę varžą šiltinant šlaitinį namo stogą? Patarimai: 1. Ant gegnių montuoti 25 mm plaušo plokštes su sujungimais (R=0.5). Nebereikės jokių difuzinių plėvelių. 2. Tarp gegnių montuoti ekologišką 20 cm Unifit 035 izoliacinę vatą (R=5.7). 3. Iš vidaus ant gegnių naudoti AIRGUARD aktyviąją garo izoliacinę plėvelę su ALU refleksu (R=0.46 arba +10%). 4. 5 arba 10 cm iš vidaus perkloti gegnes Naturboard 35 (R=1.43 arba 2,85). Tokiu atveju stogo šiltinimas bus visiškai ekologiškomis medžiagomis. Vytautas pastebi, kad šiltinant stogą reikia rinktis medžiagas su geresnėmis šilumos laidumo charakteristikomis (mažesnė λ). Taip pat svarbu įrengti oro ir garų izoliacinį sluoksnį iš vidinės pusės ir apsaugą nuo vėjo išorėje. Giedrius Gelusevičius iš Paroc patvirtina, kad šiluma kyla į viršų, todėl stogo šiltinimas gali ženkliai sumažinti šildymo sąnaudas. Įrengiant palėpę šilumos izoliacija dažnai dedama tarp gegnių. STR 2.05.01:2005 apibrėžia norminį stogų šilumos perdavimo koeficientą U - 0,16 W/m2K, kas atitinka šiluminės varžos R ne mažesnę nei 6,25 m2K/W; idealus izoliacijos storis - 25-30 cm, kad palėpė išliktų šilta vasarą ir šildymas žiemą būtų efektyvus. Dažnai pasitaiko klaidų įrengiant stogo šiltinimą, todėl svarbu ne tik storis, bet ir išdėstymas, kad gegnės nekiltų šaltosios perkrovos.
Knauf Insulation rekomenduoja dviejų sluoksnių natūralios mineralinės vatos izoliaciją, pagamintą Ecose Technology, kur pirmas sluoksnis dedamas tarp gegnių, o antras - po gegnėmis, uždengiant ir gegnes.
Kai kalbama apie namo apšiltinimą, paprastai pirmiausia galvojama apie pastato konstrukcijų šiluminę varžą. Varža padidėja ilgėjant šiltinimo medžiagų storį, tačiau dar svarbiau yra tinkamas namo užsandarinimas. Net 80 proc. šilumos nuostolių patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose, langų rėmuose. Todėl šiltinimo efektyvumą lemia sandarumas, o tik paskui - atitvarų varža. Jei neketinate apšiltinti patys ar prižiūrėti darbininko darbo, rinkitės kokybiškas medžiagas ir patyrusius specialistus.
Jeigu statytojui pigiau apšiltinti stogą negu sienas, jis gali padidinti stogo apšiltinimo storį ir sumažinti sienos storį, bet svarbiausia - išlaikyti bendrą pastato šilumos nuostolių balansą.
Kaip parinkti optimalią stogo šiluminę varžą?
STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika” nustato šilumos nuostolius priklausomai nuo pastato paskirties ir dydžio, o U verčių siekiamos konkrečių atitvarų normos. Panašiai STR 2.01.02:2016 nustato energinio naudingumo reikalavimus. Rinkęs pastato stogo apšiltinimą, galima pasirinkti skirtingas koeficiento vertes; pavyzdžiui, stogo šilumos perdavimo koeficientas 0,15-0,18 W/m2K atitinka 5,5-6,5 m2K/W varžą, o šlaitinio stogo 0,18-0,23 W/m2K atitinka 4,5-5,5 m2K/W varžą. Paskirtis ir konstrukcija lemia pasirinkimą.
Pasikeitus statinio konstrukcijoms, galima skaičiuoti U vertes ir drėgminę būklę. Yra įvairios skaičiavimo programos ir metodikos, įtraukiant LST EN ISO 6946 ir LST EN ISO 13788 standarto reikalavimus. Skaičiavimuose būtina įtraukti konstrukcijų šilumos nuostolius ir riziką kondensacijai. Taip pat galima modifikuoti atitvarų sluoksnius pagal pageidavimą, siekiant pasiekti reikiamą energinį naudingumą.
Apie stogo tipą: plokščiojo stogo koeficientai gali būti didesni (brangesnės medžiagos), o šlaitinio - optimalu didinti storį, kad būtų užtikrinta tinkama erdvė ir mažesni šilumos nuostoliai.
Naudojant skaičiavimo įrankius galima sukurti savo atitvarinių sluoksnių konstrukciją ir įtraukti dažniausiai naudojamas medžiagas ar gamintojų produkciją. Skaičiavimo metu programa parodo apskaičiuotą atitvaros šilumos perdavimo koeficiento vertę bei reikalingas atlikti korekcijas, jei nustatoma kondensacijos rizika.
Šlaitinio stogo ir palėpės apšiltinimas akmens vata
Į ką atsižvelgti renkantis šiltinimo medžiagą?
- Šilumos laidumo koeficientas (λ) - mažesnė reikšmė, didesnė izoliacija.
- Atsparumas drėgmei, pelėsiui, cheminėms medžiagoms.
- Garso izoliacija ir ekologinės savybės.
- Degumo klasė.
- Prieinamumas konstrukcijos vietoje, paskirtis ir apkrova.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur bus šiltinama, kokia pastato paskirtis ir kokios buvo naudotos medžiagos statyboms. Pavyzdžiui, gamybinės ar sandėliavimo paskirties pastatuose gali būti didesnė garų koncentracija bei triukšmas, todėl reikia atitinkamų medžiagų.
Praktiški patarimai stogo šiluminei varžai didinti
- Pradėti nuo perdangos šiltinimo, nes tai dažnai didžiausia šilumos nuostolių zona.
- Naudoti kokybiškas izoliacines medžiagas ir įrengimus; užtikrinti sandarumą.
- Pasirinkti storį pagal reglamentus ir konkrečios konstrukcijos savybes, prieš planuojant kitus darbus.
- Atsižvelgti į vėjo ir garų plėvelių vientisumą, kad nebūtų spragų.
Ginadami pastato sandarumo užtikrinimą
Sandarančiosios priemonės padeda sumažinti nuostolius ir pagerina bendrą įstatymų laikymąsi. Sandarumą galima užtikrinti langų ir durų siūlių užsandarinimu, garažų ir kitų jungčių užsandarinu, aplink rozetes ir jungiklius. Taip pat svarbu užsandarinti vamzdžių ir kabelių įvadas, oro tarpus ir kitus įtrūkimus.
Dažni mitai ir faktai apie šiltinimą
Šilumos varža yra svarbi, bet sandarumas dažnai yra lemiamas veiksnys pirmiausia. Todėl derinti šias savybes reikia etapais: pirmiausia pasiekti aukštą sandarumą, o tada optimizuoti atitvarų šiluminę varžą.
tags: #stogo #silumines #varzos #skaiciavimas