Energijos vartojimo etiketėje (arba ES etiketėje) nuo 1996 m. pateikiama informacija apie mažus energijos ir vandens suvartojimo duomenis svarbiausiems buitiniams prietaisams. Laikui bėgant buitiniai prietaisai tapo taupesni ir ekonomiškesni. Nuo 2021 m. Tai iš tikrųjų gana paprasta: įprastos „Plius“ klasės, tokios kaip A+++, A++, A+, keičiamos vienoda energijos suvartojimo skale nuo A iki G. Išlieka septynių pakopų spalvų skalė. Dėl pasikeitusių matavimo metodų neįmanoma pakeisti senos etiketės į naują. Kol kas pakeitimai neturės įtakos džiovyklėms, orkaitėms ir garų rinktuvams. Tikimasi, kad jie bus peržiūrėti nuo 2022 m.
Europos gamintojų asociacija (APPLIA) paaiškina peržiūros aplinkybes, galutinius terminus, gamintojų ir mažmenininkų įsipareigojimus, naujus ekologinio projektavimo reikalavimus, susijusius su išteklių efektyvumu, ir nauja energijos vartojimo efektyvumo etikete. Naująsias etiketes vartotojai matys tik nuo 2021 m. Vertės galioja skalbiant ketvirtį, pusę ir pilną apkrovą. QR kodas energijos vartojimo efektyvumo klasė, energijos sąnaudos kWh/100, Eko programos ciklų skaičius, vandens sunaudojimas litrais/Eko programoje, „Eko“ ciklo trukmė, skleidžiamas triukšmas dB re 1 pW ir skleidžiamo triukšmo klasė, bei QR kodas įrašyti į etiketę.
Energijos vartojimo efektyvumo klasė - svarbus rodiklis, atskleidžiantis, kiek efektyvus yra statinys. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02 2016 nurodo, kad pastatai pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. E klasės statiniai turi gana mažai reikalavimų; D ir E - vidutinio, o A++, A+ - aukščiausios energetinės savybės. Tačiau pastatų energinio naudingumo reikalavimai nuolat tobulinami, ir nuo 2021 m. privaloma siekti A++ energinės klasės naujiesiems pastatams.
Nuo 2021 m. įsigaliojus naujai tvarkai, A+++ klasė buvo palaipsniui išimta iš gamybos žymėjimo; liko A, B, C, D, E, F ir G. Taip skatinama kurti dar efektyvesnius prietaisus ir sudaryti vienodesnę žymėjimo sistemą. Tačiau dėl naujų matavimo metodų kai kuriose kategorijose nevisi įmonių gaminiai turi A klasę iš karto. Kairėje - sena energinio efektyvumo etiketė, dešinėje - nauja. Poreikis aiškinti, ką reiškia energinė klasė, išlieka: ji rodo, kiek elektros ar kitos energijos sunaudoja veikiantis prietaisas.
Pavyzdžiui, A+ klasės šaldytuvas vidutiniškai sunaudoja apie 240 kWh elektros energijos per metus, o A+++, pagal senąją sistema, sudarydavo apie 60 proc. mažiau. Tačiau su nauja skale beveik visiems prietaisams taikoma EKO klasė nuo A iki G, ir A++/A+++ gali neatitikti naujų skaičiavimų. Dažnai A ir aukštesnės klasės pastatai šildymo sąnaudų prasme skiriasi labiau nei seniau.
Kai kuriose srityse naujovės atneša aiškesnį palyginimą tarp gamintojų: prievolė žymėti visus ES šalių prietaisus energijos vartojimo klasės žymėjimu, EPREL registras ir kiti reglamentai užtikrina, kad ne ES gaminiai taip pat turi teisingą informaciją. A klasė - mažiausiai energijos naudojantis prietaisas, G - daugiausiai. Nuo 2021 m. šilumos siurblių ir vėdinimo įrangos energinio efektyvumo klasės žymimos A+, A++, A+++ ir bus pereita prie naujosios skalės A-G.
Energinė prietaiso klasė rodo, kiek elektros ar kitos energijos naudoja veikiantis prietaisas. Tai padeda vartotojams mažinti namų ūkio energijos sąskaitas ir prisidėti prie šiltnamio efekto dujų mažinimo. Pavyzdžiui, A+ šaldytuvas sunaudoja apie 240 kWh per metus, o A+ klasės šaldytuvas palyginimui gali būti 60 proc. efektyvesnis. Tačiau prietaisų klasifikavimo pokyčiai paveikė ir kai kurių prietaisų galimybes: kai kurių žemos energinės klasės prietaisų, pavyzdžiui, šaldytuvų, gali būti ribojama ar perkeliama į aukštesnes klases.
Nuo 2021 m. šilumos siurblių, vėdinimo įrangos energinio efektyvumo klasės turi būti rodomos A+, A++, A+++ klasėmis, tačiau palaipsniui bus pereita prie A-G klasės. Pavyzdžiui, A+++ energijos vartojimo klasė gali virsti B ar žemesne, jei keičiasi skaičiavimo metodika. Taip siekiama suvienodinti ženklinimą ir paskatinti kurti dar efektyvesnius prietaisus.
Kai kuriais atvejais naujoji sistema yra išsamesnė: energetinio efektyvumo klasės rodo, kiek energijos bus sunaudojama per metus ir kokios yra patalpų energijos sąnaudos. Ant etiketės randamas ir vidutinis prietaiso energijos suvartojimas priklausomai nuo naudojimo laikotarpio. Be to, etiketėje pateikiama specifinė informacija, tokia kaip triukšmo lygis, talpa, vandens sąnaudos ir kita, priklausomai nuo prietaiso tipo.
Energetinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje yra privalomas visiems naujiems pastatams. Sertifikatas suteikiamas po to, kai įvertinami reikalingi duomenys apie statinį ir apskaičiuoti jo rodikliai. STR 2.01.02 reglamentuoja, kaip nustatomos C1 ir C2 reikšmės, kurios lemia galutinę energinę klasę. Nuo šiol pastatų energinė klasė gali būti A++, A+, A, B, C, D, E, F arba G, o sertifikatas galioja 10 metų.
Pardavant ar nuomojant namus ar kitus pastatus, privaloma pateikti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Įgyvendinant rekomendacijas galima ženkliai pagerinti pastato energinį naudingumą. Pavyzdžiai: iš esmės svarbiausia - izoliuoti grindis, stogą, sienas, įdiegti dvigubus langus, naudoti mažai energijos naudojantį apšvietimą. APVA programa gali kompensuoti renovacijos išlaidas iki 75 €/m² (iki 14 500 €).
Nuo 2021 m. naujoms pastatų statyboms būtinai turi būti atitikta A++ energinė klasė arba geresnė. Ši nauja tvarka įtvirtina griežtesnius reikalavimus pastatų sandarumui, vėdinimo ir šiluminės izoliacijos lygmeniui. Energetinio naudingumo sertifikatas suteikia ne tik įvertinimą, bet ir profesionalias rekomendacijas, kaip pagerinti pastato efektyvumą. Todėl sertifikavimo procesas yra būtinas pradedant naujų pastatų projektavimą ir įgyvendinimą, parduodant ar nuomojant, ir galioja 10 metų.
SAULĖS ELEKTRINĖ BE KAUPIKLIO - PINIGAI Į ORĄ?
Apibendrinant, Lietuvoje energinio naudingumo klasės (A++, A+, A, B, C, D, E, F, G) apibrėžia, kiek energijos naudoja pastatas, koks yra jo sandarinimas ir kaip efektyviai naudojamos ištekliai. Nuo 2021 m. įsigaliojus A++ reikalavimui naujiems pastatams, dauguma senesnių statinių patenka į žemesnes klases, o renovacijos metu galima pagerinti klasę iki A ar net A++. Energetinio naudingumo sertifikavimo procesas užtikrina skaidrumą rinkoje ir paskatina investuoti į energiją taupančias priemones, kurių derinimas su renovacijos projektais ilgainiui atsiperka.
Energetinio naudingumo klasės Lietuvoje: pagrindiniai taikymo principai
- Pastatai skirstomi į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G, priklausomai nuo C1 ir C2 rodiklių.
- A++ klasė - beveik nulinė energija; G klasė - didžiausios energijos sąnaudos.
- Nuo 2021 m. nauji pastatai privalo atitikti A ar geresnę klasę; ateityje statybose dar labiau didinamas energijos efektyvumas.
- Sertifikatas galioja 10 metų; pateikiamos rekomendacijos energijai taupyti ir būsto efektyvumui didinti.
- APVA programa suteikia finansinę pagalbą renovacijai (iki 75 €/m², iki 14 500 €).
| Klasė | C1 (šildymas, vėdinimas, šviesos) | C2 (karštas vanduo) | Pastato savybės |
|---|---|---|---|
| A++ | <0,25 | <=0,70 | labai sandarus, aukštas šilumos izoliacijos lygis |
| A+ | <0,375 | <=0,80 | puikios konstrukcijos savybės |
| A | <0,50 | <=0,85 | geros savybės, efektyvus vėdinimas |
| B | <1 | <=0,99 | efektyvus, bet netaikomi griežti reikalavimai |
| C | <1,5 | <1,0 | vidutinės energijos sąnaudos |
| D | 1,5-2,0 | 2,0-2,5 | aukštesnės sąnaudos, didesnė šilumos praraja |
| E | 2,0-2,5 | 2,0-2,5 | sudėtinga modernizacija |
| F | 2,5-3,0 | 3,0 ar daugiau | rimtos energijos sąnaudos |
| G | ≥3 | ≥3 | aiški ekonominė ir techninė neatitiktys |
Pastatų energinį naudingumą reguliuoja STR 2.01.02:2016 - energijos vartojimo efektyvumo projektavimas ir sertifikavimas. Sertifikatas rodo energijos suvartojimo lygį ir padeda įvertinti galimybes energiją taupyti renovacijos metu.
tags: #skaldos #klases #f #kategorija