Dolomitmilčiai stabdo dirvos rūgštėjimą, neleidžia susidaryti dideliam aliuminio kiekiui ir gerina tiek fizines, tiek chemines dirvos ypatybes bei struktūrą. Jie skatina efektyvesnį organinių ir mineralinių trąšų įsisavinimą, dauginimąsi mikroorganizmų ir augalams naudingų mineralų pasisavinimą, papildydami dirvą kalciu bei magniu, kurie aktyvina fotosintezę ir augalų šaknų sistemą.
Kaip veikia dolomitmilčiai ir jų poveikis augalams
Naudojimo poveikis: dauguma kultūrinių augalų normaliai auga ir dera tik nerūgščioje dirvoje, todėl dirvožemį, kurio pH mažesnis nei 5, reikia kalkinti. Kalkinant augalų šaknys lengviau įsisavina mitybines medžiagas, pagerinama mikroorganizmų veikla, o dirvožemyje esant mažam pH beveik nėra atmosferos azotą fiksuojančių bakterijų. Rūgščiame dirvožemyje mažiau ir kitų bakterijų, lėčiau skaidomos augalų liekanos, todėl pablogėja augalų mityba.
Dolomitmilčiai yra natūralus mineralų šaltinis: jie suteikia augalams magnio ir kalcio, kurie yra lemiami augalų sveikatai ir dirvožemio pusiausvyrai. Kalcis stabilizuoja dirvožemio pH, o magnis yra svarbus fotosintezei. Paskleidus dolomito miltus, karbonatinės medžiagos sureaguoja su dirvoje esančiomis rūgštimis, neutralizuodamos perteklinį vandenilio jonų kiekį. Tam, kad pasiekti maksimalų efektą, reikia atsižvelgti į dirvos pH, struktūrą ir planuojamų augalų rūšis.
Naudojimo rekomendacijos
Dolomitmilčiai naudojami atvirame grunte, šiltnamiuose bei auginimo konteineriuose. Išberkite ir įterpkite į dirvą prieš sėją (sodinimą) arba nuėmus derlių. Optimalus dolomitmilčių naudojimo laikas - pavasaris (nutirpus sniegui) ir vėlyvas ruduo. Vidutinė trąšų norma - 300 g/m2. Aplink krūmus ir medžius tręškite šakų vainiko pločio ruožą. Tręšiant veją dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus. Dolomitmilčių naudojimo periodiškumas - kas dvejus ar trejus metus.
Nors dolomito miltai gali būti įterpiami visais metų laikais, patartina rinktis laiką, kai dirva dar spės įsisavinti maistingąsias medžiagas, t.y. be šalnų ir kai oro temperatūra virš žemės nulio. Barstymo procesą patartina atlikti palankiu oru - giedrą ir ramią dieną. Taip pat dolomito naudojimą galima planuoti likus 2-3 savaitėms iki augalų sodinimo. Vėliau, augant augalams, papildomai galite pridėti dar šiek tiek miltų.
Dolomito miltai ir kalkės: pagrindiniai skirtumai
Kitaip nei dolomitmilčiai, kalkės greičiau pakelia dirvožemio pH ir yra tinkamos augalams, kurie nekenčia rūgščių sąlygų. Kalkės gaunamos apdorojant kreidą ir kalcio karbonatą. Yra įvairių rūšių kalkių: kalcio oksidas (CaO), kalcio karbonatas (CaCO3), granuliuotos kalkės. Kalcio oksidas labai reaktyvus ir turėtų būti naudojamas atsargiai, o gesintos kalkės yra saugesnės augalams.
Kalkių buvimas dirvožemyje skatina gumbinių bakterijų vystymąsi, sulaiko azotą dirvožemyje ir aktyvina naudingų mikroorganizmų darbą komposto duobėse. Tačiau negesintos kalkės gali paveikti mikroorganizmus; svarbu laikytis tinkamų įterpimo sąlygų ir naudoti gesintas kalkes siekiant saugumo.
Kur ir kaip taikyti kalkes bei dolomitmilčius
Kalkių trąšų negalima maišyti su kitomis trąšomis - geriausia tarpą tarp jų palikti 4-8 savaites. Tręšimo laikas ir metodai priklauso nuo augalo ir aplinkos temperatūros: pavasarį augalai dažniausiai geriausiai reaguoja į trąšas, kai nėra streso, o vasaros metu reikia papildomo maisto daug augančioms kultūroms. Dauguma sodo augalų stipriai reaguoja į pavasarį ir vasaros pradžią, todėl būtina planuoti tręšimą pagal augimo ciklą.
Vejo priežiūroje rekomenduojama tręšti veją 4 kartus per sezoną: ankstyvą pavasarį, vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį. Daugelyje pasėlių ir daržovių pavyzdžių būtina naudoti dolomitmilčius ir kitų tipų kalkes siekiant užtikrinti optimalų pH ir mitybos medžiagų įsisavinimą. Dėmesys: dauguma kultūrinių augalų geriausia augti neutraliame, šiek tiek rūgščiame arba šarminame dirvožemyje, o pH mažesnis nei 5 reikalauja kalkinimo.
Dirvožemio rūgštingumo nustatymas
Dirvožemio rūgštingumas nustatomas pagal pH - vandenilio potencialą. Patikimos programos gali būti atliekamos laboratorijose, tačiau namų sąlygomis galima naudoti kelis paprastus metodus: išvaizda, piktžolės kilmė, Klychnikovo metodas ir acto testas. Progresiniai testai suteikia tikslų įvertinimą, kiek kalkių reikia ir kokią pH turėtų turėti tam tikri augalai.
- Išvaizda: rūgščio dirvožemio paviršius gali rodyti rausvą atspalvį ir ploną vaivorykštės plėvelę, atsirandančią dėl rūgščių poveikio.
- Piktžolės: įvairios piktžolės rodo skirtingą dirvožemio pH.
- Klychnikovo metodas: naudojamas užpildant buteliuką su dirvožemiu ir kreida - piršto patinimo laipsnis rodo rūgštingumą.
- Acto testas: ant stiklo užpilkite žemės ir įpilkite 9% acto - putos indikuoja šarminį, be putų - rūgštų dirvožemį.
Produkcija jūsų sodui ir parduotuvės galimybės
Siūlome platų dolomito produktų asortimentą namų sodui: Universali trąša su dolomitu užsakomoms sodo poreikiams, tinkama 1 kg pakuotė, o didesniems plotams - Chalk Garden Lime 25 kg maišai, skirti visoms dirvožemio tipams. Mūsų parduotuvėje rasite žinomų prekės ženklų, tokių kaip Florovit, Target, Ogród-Start ir kt. Taip pat turime fizines parduotuves Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir kitur, kur galite apžiūrėti produkciją vietoje. Ermitažo klientų aptarnavimo specialistai visada pasiruošę suteikti patarimų ir rekomendacijų.
Ermitažo klubas siūlo lojalumo programas ir mažesnes kainas perkant internetu. Sodininkystė ir daržininkystė reikalauja nuolatinio dėmesio ir tinkamų priemonių augalų sveikatai bei gausiam derliui. Ilgainiui svarbu rinktis sisteminį kalkinimą kasmet, priklausomai nuo kultūrų poreikių ir dirvožemio pH.
Papildomi dalykai: dirvožemio rūgštingumas, jų pusiausvyra ir cheminės sąveikos
Ilgalaikis mėšlo ir azoto turtingų mineralinių trąšų naudojimas gali sukelti palaipsninį dirvožemio rūgštinimą, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių. Dolomito miltai yra natūralus mineralų šaltinis, kuris atkūrimo metu suteikia kalcio ir magnio, skatina augalų sveikatą ir dirvožemio struktūrą. Dėl jų įsiskverbimo į dirvą pagerėja mikroorganizmų veikla ir derlingumas, o kalcio ir magnio papildymas padeda augalams geriau įsisavinti maistines medžiagas.
