Betoninių grindų stabilizatoriai ir priedai: visa tiesa apie kokybišką betonavimą

Betoninės grindys - tai ilgaamžis ir praktiškas sprendimas tiek vidaus patalpose, tiek lauke, neturintis alternatyvų, ypač gamybos, sandėliavimo, darbo patalpose, požeminėse ir lauko aikštelėse. Visa kokybiškų grindų esmė slypi tame, kaip jos išbetonuotos: kaip parinkta betono sudėtis, kaip paruoštas pagrindas, kaip betonas liejamas, tankinamas, kietinamas, kaip įrengtos deformacinės ir temperatūrinės siūlės, kaip apdorotas paviršius ir t.t.

Pramoninių grindų betonavimo svarba ir ypatumai

Ne veltui sakoma, kad velnias slypi detalėse. Tai galioja visiems statybos darbams, o ypač grindų betonavimui. Apie tai rašomos disertacijos ir rengiamos technologijos. Todėl svarbu kreiptis į specialistus, kurie turi didelę patirtį, yra įsigilinę į savo darbą ir jį išmano. Pasirinkus profesionalus, turinčius moderniausią betonavimo įrangą, galima pasiekti nepriekaištingą kokybę.

Požeminės automobilių aikštelės įrengimas - tai vienas iš pavyzdžių, kur grindys turi būti atsparios tiek statinėms, tiek dinaminėms apkrovoms bei druskų, drėgmės, tepalų poveikiui.

Pramoninių grindų projektavimas: nuo ko pradėti

Pramoninių grindų įrengimas prasideda nuo projekto. Pramoninės grindys apibrėžiamos kaip grindys, kurios eksploatacijos metu gali atlaikyti įvairias apkrovas, poveikius ir smūgius. Apkrovų gali būti labai įvairių:

• Statinės apkrovos - stacionarios technologinės įrangos, stelažų, konteinerių, medžiagų krūvų ir pan. apkrovas.
• Dinaminės apkrovos - mašinų ir įrangos (staklių, presų, kėlimo transporto) veikimo apkrovos.
• Abrazyvinės apkrovos (dilimas) - nuo krovinius keliančio transporto (krautuvų, vežimėlių ir kt.) ir pėsčiųjų, atnešančių purvą ir smėlį, judėjimo (prekybos salės, sandėliai, perėjos ir kt.).
• Smūginiai poveikiai vykstant gamybos procesams, remontuojant, perkeliant ir montuojant įrangą, taip pat atsitiktinis daiktų kritimas.
• Temperatūriniai poveikiai, atsirandantys dėl aplinkos temperatūros kritimų ar pakilimų (prie išorinių pastato angų, aukštos temperatūros krosnių, įkaitusių skysčių ir daiktų poveikio jiems sąveikaujant su grindimis ir t. t.), taip pat eksploatuojant žemos temperatūros pramoninius sandėlius ir šaldytuvus.
• Cheminiai poveikiai - agresyvių cheminių medžiagų (rūgščių, šarmų, tirpiklių, degalų ir tepalų ir t. t.) poveikiai.

Dėl numatomų apkrovų ir poveikių betoninių grindų projektavimas prasideda nuo patalpų paskirties ir charakteristikos analizės, atliekami geologiniai ir grunto kokybės tyrimai, nustatomi galimi įvairių poveikių intensyvumai, reikalingas viršutinio sluoksnio storis ir danga. Pagal šiuos duomenis taip pat parenkama optimali betono sudėtis ir visa pramoninių grindų konstrukcija. Jeigu bus parinktas netinkamas betonas, ilgainiui grindyse gali atsirasti įdubimai, plyšiai, įtrūkimai. Taip pat šie defektai gali atsirasti dėl nepakankamo viršutinio sluoksnio storio, netinkamai išdėstytų siūlių, netinkamo armavimo. Tad pramoninių betono grindų kokybė yra kompleksas - priklauso nuo projektavimo, betono sudėties ir betonavimo kokybės.

Betoninių grindų kokybę lemia keturi tarpusavyje susiję veiksniai:

• Projekto techninis - technologinis lygis.
• Optimali betono sudėtis, parinkta įvertinus techninius reikalavimus grindims ir įrengimo technologiją.
• Technologinių procesų laikymasis.
• Kietėjimo sąlygų užtikrinimas ir eksploatavimo sąlygų laikymasis.

Projektuojant betonines grindis pagrindiniai reglamentai yra STR 2.05.05:2005 "Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas", STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos" bei kiti reglamentai. Konkrečiam objektui reikalingos betono savybės nustatomos atsižvelgiant į išskirstytas, koncentruotas, nuolatines, kintamas apkrovas, temperatūrą bei kitus veiksnius, modeliuojamos naudojimo apkrovų poveikis. Technologiniame projekte turi būti numatyta koregavimo galimybė dėl naudojamų medžiagų bei betono sudėčių pakitimų.

Betoninių grindų projektą sudaro:

• Skaičiuojamoji dalis.
• Darbo brėžiniai (planai, schemos, mazgai, projektas ir t. t.).
• Pagrindiniai technologiniai pagrindo paruošimo sprendimai, naudotinos medžiagos, darbų atlikimo technologija ir kokybės kontrolės priemonės.

Bendradarbiavimas su projektuotojais, kaip praktikai, leidžia patarti, kaip geriau išpildyti užsakovų lūkesčius nenusižengiant technologiniams reikalavimams, atsižvelgiant į glaustus darbų atlikimo terminus. Betonas yra medžiaga, kuri nemėgsta skubos. Profesionalai pajėgūs per pamainą išbetonuoti iki 1500 kv. metrų plotą. Betonuojant be pertraukų išgaunama geresnė kokybė.

Pramoninių grindų betonas: sudėtis ir savybės

Betonas yra pagrindinė pramoninių grindų medžiaga ir nuo jo kokybės bei sudėties priklauso rezultatas. Pagrindinės sudedamosios betono dalys yra cementas, smėlio-žvyro ar kiti užpildai, vanduo bei įvairūs priedai. Betono mišinys įgauna reikiamas savybes vykstanti hidratacijos procesui. Betono gamyba yra reglamentuojama LST EN 206-1:2002 standarto „Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis".

Grindų betonovimui naudojami cementiniai betono mišiniai, jie klasifikuojami pagal įvairius parametrus: pagal stiprį gniuždant, tankį, vandens įgeriamumą, atsparumą šalčiui, dilumui, užpildus (jų savybes, stambumą), paskirtį, tankinimo būdą ir kt.

Betonas pagal apkrovas skirstomas į stiprumo klases, kurios nusako jo gebėjimą atlaikyti spaudimo ir tempimo jėgas. Betono stiprio klasės žymimos raidėmis C (Concrete), po kurios nurodomas cilindrinio ir kubinio betono stipris megapaskaliais (MPa). Pavyzdžiui, C25/30 reiškia: 25 MPa - cilindrinio mėginio gniuždomasis stipris (d = 150 mm, h = 300 mm), 30 MPa - kubinio mėginio gniuždomasis stipris (150x150x150 mm).

Pagrindinės betono stiprio gniuždant klasės:

Kaip matyti, žemiausių ir aukščiausių klasių betono stipris skiriasi kartais. Silpnas betonas naudojamas užpildams, o grindims reikalingo betono klasė prasideda nuo C20/25 ir didesnė, priklausomai nuo numatomų apkrovų.

Svarbi betono pritaikymo paskirčiai sąlyga - betono užpildai (jie sudaro apie 70-80 proc. betono tūrio) ir priedai. Jie turi būti parinkti pagal pramoninių grindų paskirtį, naudojimo sąlygas. Betono gamintojai užpildus parenka pagal LST EN 12620:2003+A1:2008 standartą, jie gali būti gamtiniai, dirbtiniai, naudotos ir susmulkintos statybinės medžiagos ar kt. Betono užpildai klasifikuojami pagal medžiagas, atsparumą, stambumo frakcijas, paskirtį. Dažniausiai naudojami betono užpildai yra smėlis ir žvyras.

Betono priedai: kaip pagerinti mišinio savybes

Betono priedai - tai medžiagos, dažniausiai plastikliai (plastifikatoriai) ir stabilizatoriai, kurie dedami į ruošiamą betono mišinį ir suteikia jam tam tikrų savybių: rišimosi, kietėjimo, plastiškumo, poringumo, patvarumo ir kt. Šiandieninėje betono pramonėje daugiausiai naudojamos šios priedų grupės:

• Plastikliai (plastifikatoriai) ir superplastikliai.
• Orą siurbiantys priedai.
• Orą įsiurbiantys plastikliai.
• Lėtikliai.
• Prieššaltiniai priedai.
• Dujodariai (putokšliai).
• Kietėjimo greitikliai.

Plastiklių pagrindas yra modifikuotas lignino sulfonatas, turintis rišimąsi lėtinančių savybių, todėl plačiai naudojami prekiniam betonui vasaros metu. Plastikliai sumažina vandens kiekį to paties slankumo betono mišinyje apie 5 proc., superplastikliai - apie 12 proc. Superplastikliai papildomai padidina betono mišinio slankumą.

Drauge su plastifikatoriais - t.y. plastikliais ir superplastikliais dažnai naudojami orą siurbiantys betono priedai, kurie padeda reguliuoti betono porėtumą ir padidinti betono atsparumą šalčiui bei agresyviai aplinkai. Dėl jų įtakos betone vienodai išsidėsčiusios mažesnės poros neleidžia laisvai migruoti vandeniui ar agresyviesiems skysčiams bei dujoms į betono vidų ir pažeisti jo struktūrą. Atitinkamai veikia ir kiti betono priedai (lėtikliai, putokšliai, greitikliai).

Nuo tinkamai parinktų betono priedų ir jų kiekio labai daug priklauso sukietėjusio betono savybės. Bendradarbiaujant su projektuotojais ir betono gamintojais, siekiama bendro ir geriausio rezultato.

Specialistai žino, kad transportuojant betono mišinius su plastikliais, ypač su superplastikliais, mažėja betono slankumas, todėl svarbu tiksliai apskaičiuoti transportavimo laiką, kartais plastikliai įmaišomi į betono masę objekte.

Konkretūs priedai ir jų paskirtis:

• Sika® Stabilizer-4 R - betono įmaiša, skirta padidinti betono mišinio stabilumą ir koheziją. Specialiai sukurtas savaime sutankėjantiems betono mišiniams (SSB) arba betonams, kuriems transportavimo, padavimo ar kloimo metu reikia geresnio mišinio stabilumo. Pagerina šviežio betono mišinio savybes, kai varijuoja smulkių dalelių kiekis, mažacementiniuose mišiniuose ar mišiniuose su užpildų granuliometriniais trūkiais. Negalima dozuoti į sausą betono mišinį. Perdozavus, galima užlėtinimo reakcija.
• STACHEMENT SP33 - superplastiklis polikarboksilatų pagrindu. Pasižymi labai dideliu betono mišinio plastifikavimu ir betono stiprio augimu net neaukštose temperatūrose. Mišinys būna neklampus.
• STACHEMENT 2020 - superplastiklis polikarboksilatų pagrindu. Pasižymi labai dideliu ir ilgai trunkančiu plastifikuojančiu efektu. Galima žymiai padidinti betono stiprį.
• STACHEMENT NN - superplastiklis naftalinformaldehidinės dervos pagrindu. Tinka aukštų klasių betono gamybai. Ilgai išlaiko mišinio slankumą.
• STACHEMENT N - superplastiklis naftalinformaldehidinės dervos pagrindu. Pasižymi didesniu ir ilgiau išsilaikančiu plastifikuojančiu efektu negu daugumos šio tipo superplastiklių.
• STACHEMENT 2061EX - superplastifikatorius polikarboksilatų pagrindu. Produktas klasifikuojamas kaip ypač stipriai vandenį mažinanti priemonė.
• STACHEMENT 2061.16LT ir STACHEMENT 2061 - polikarboksilatiniai surenkamojo gelžbetonio gamybos hiperplastikliai. Stipriai disperguojantis priedo poveikis leidžia gaminti greitai stiprį įgyjančius betonus net žemose temperatūrose.
• STACHEMENT 2325 ST - superplastiklis polikarboksilatų pagrindu. Pasižymi labai dideliu betono mišinio plastifikavimu ir betono stiprio augimu net neaukštose temperatūrose. Ypač tinka savaime besitankinantiems betonams.
• STACHEMENT 2341 - superplastiklis polikarboksilatų pagrindu. Pasižymi dideliu ir gerai išsilaikančiu plastifikuojančiu poveikiu.

Betono armavimas: pluoštas vietoj armatūros

Dažnai vietoje brangios metalinės armatūros betono mišinyje naudojama polipropileno ar metalizuota fibra. Ji leidžia pasiekti didesnę laikančiąją betono galią, įtempių perskirstymą, betonas su fibra sukuria pleišėjimą stabdantį tolygų armavimą, padidinantį betoninių grindų atsparumą smūgiams ir dinaminėms apkrovoms.

Fibrų yra įvairių, jos naudojamos pagal betoninių grindų paskirtį. Tai plieninė, polipropileno, ekstruzinio polipropileno, poliesterio fibra ir kt. Plačiausiai naudojami plieniniai ir polipropileno fibros pluoštai.

Polipropileno fibra ir/ar pluoštas - standus ir chemiškai atsparus plastikas, itin tinkamas betonui, kuris turi atlaikyti apkrovas, patiria ardomąjį drėgmės ir cheminių medžiagų poveikį. Netinka betono konstrukcijoms, kurioms keliami tempiamojo stiprio reikalavimai, pavyzdžiui, ankeruojamam betonui. Naudojant polipropileno fibra armuotą betoną, daug didesnis darbo greitis, mažesnės darbo sąnaudos ir kaštai.

Fibros tipas ir kiekis nustatomas rengiant projektą pagal konkretaus objekto reikalavimus, įvertinus betono klasę, sluoksnio storį, armavimo intensyvumą bei ekonominę naudą.

Betoninių grindų pagrindas: kokybės garantas

Betoninių grindų kokybė daug priklauso nuo pagrindo paruošimo. Būtina nustatyti grunto pagrindo būklę - jei betoninės grindys įrengiamos ant grunto, reikia ištirti grunto sudėtį, nes ja remiantis suprojektuojamas sutankinto grunto pagrindas. Jei yra senas betoninis pagrindas, reikia atlikti detalų pagrindo ištyrimą ir išsiaiškinti, ar jis yra tinkamas toliau tęsti darbus.

Įrengiant grindis ant grunto atliekamas vertikalusis žemės planiravimas, nuimamas viršutinis dirvos sluoksnis, iškasami silpno grunto plotai ir užpilami smėliu, žvyru arba skalda ir kruopščiai sutankinant. Užpilo tipas turi būti nurodytas projekte. Jei gruntas silpnas, būtinas papildomas sutankinimas ar pagrindo stiprinimas užpilu (pavyzdžiui, skaldos sluoksnis).

Išlyginamasis smulkaus smėlio sluoksnis paprastai siekia 3-5 cm. Betonuojant grindis ant grunto, t.y. ant sutankinto smėlio/žvyro/skaldos ar jų mišinių, tiesiama hidroizoliacinė plėvelė, kuri sulaiko galimą drėgmės skverbimąsi iš grunto į grindis ar izoliacinį grindų sluoksnį, jeigu jis naudojamas. Plėvelės sujungimai turi būti perdengti pakankamu pločiu.

Jeigu reikia, įrengiamas armatūros karkasas, toks dažniau naudojamas maksimalių apkrovų vietose. Dažniausiai grindys armuojamos armatūros strypais, kurie yra surišami 150x150 mm kvadratais, suformuojant tinklą. Didesnio storio betono sluoksniuose gali būti dedami 2 ar net 3 tokio tipo tinklai, kurių paskirtis yra perimti įvairius įtempius, atsirandančius sukietėjusiame betone. Armatūros strypų skersmuo priklauso nuo grindims tenkančios apkrovos. Kai grindims reikia atlaikyti ypač dideles apkrovas, armavimui gali būti naudojamas ir surištas erdvinis armatūros karkasas.

Grindų betonavimas: technologiniai etapai ir svarbiausios detalės

Grindų betonavimas - atsakingas etapas, kurio sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Betono mišinys transportuojamas iš specializuotų betono gamybos cechų. Jeigu betono atvežimo laikas ilgesnis, dažnai į jį dedama kietėjimą lėtinančių priedų. Dažniausiai pramoninių grindų įrengimui patalpose yra naudojamas C20/25 ar C25/30 klasės betonas, lauke - C30/37.

Kai pradedamas betonavimo procesas, betono visada reikia pilti aukščiau ribos, iki kurios numatytas sukietėjusio betono paviršius. Supiltas betonas lyginamas, vibruojamas, sutankinamas, ir, jeigu nėra įrenginėjamas antras jo sluoksnis, tuomet paviršius turi būti užtrinamas su sparnuote keičiant jos pasvyrimo kampus.

Jeigu pilamas antras betono sluoksnis, tą galima daryti tik iki pirmojo sluoksnio betono rišimosi pradžios. Pertraukos tarp betono sluoksnių priklauso nuo betono mišinio savybių, cemento, liejimo technologijos, aplinkos temperatūros ir konkrečiu atveju nustatomas eksperimentais. Šiame etape betonuotojai labai dažnai suklysta, todėl praverčia ilgametė patirtis.

Pagrindo paruošiamieji darbai, hidroizoliacija, armavimas, betonavimas, tankinimas, užtrynimas, glaistymas - kiekviename betoninių grindų įrengimo etape yra technologinių detalių, kurios žinomos tik profesionalams.

Betonas yra gyvas ir džiūdamas linkęs pasivaikščioti. Todėl jam įgavus pradinį stiprumą, svarbu įrengti susitraukimo deformacijas kompensuojančias siūles. Įrengiant šias siūles betono sluoksnis pagal projekte numatytą siūlių supjaustymo planą specialiu pjovimo disku įpjaunamas ½ - ¼ storiu (priklauso nuo sluoksnio storio, betono, liejimo technologijos). Vėliau šios siūlės užpildomos hermetiku, kad nebūtų matomos ir nenutrupėtų įpjovų kampai.

Orientacinis grindų betono sluoksnio storis:

Betonuojant grindis svarbus ne tik darbo greitis, bet ir aplinkos temperatūra, kokioje temperatūroje galima dirbti priklauso nuo betono mišinio priedų.

tags: #slankumo #stabilizatoriai #priedai #betonui