Didelė dalis kadenciją baigiančių ir neperrinktų Seimo narių taps bedarbiais.
Kai kurie LŽ kalbinti verslininkai mano, kad buvęs politikas versle būtų naudingas.
„Microsoft“ verslo valdymo sprendimų grupės vadovas Apolinaras Škikūnas, neseniai vadovavęs bendrovei „Tilde IT“, tikina, jog pirmiausia vertintų kiekvieno buvusio politiko galimybes.
Vis dėlto A.Škikūnas pripažįsta, kad kai kurių personalijų negali įsivaizduoti dirbančių aukštųjų technologijų kompanijoje.
Jei netrukus išsivaikščiosiantys parlamentarai nerastų darbo, jie gali kreiptis į kopijavimo paslaugų tinklo „Copy 1“ savininką Egidijų Buiką.
Jis sako su politiku pakalbėjęs pasvarstytų, ar verta jį priimti į kolektyvą.
"Tik abejoju, ar mano įmonėje rastųsi jam atitinkama vieta.
Durų politikui neužtrenktų ir Rimvydas Antanas Levanas, „Žemaitijos granito“ generalinis direktorius.
Jis mano, kad šioje įmonėje politikui darbo atsirastų.
„Žmonės su tokia patirtimi ir ryšiais (ir nebūtinai korupciniais) nesimėto.
Tuo metu „Norfos“ prekybos tinklus valdančios įmonės valdybos pirmininkas Dainius Dundulis į Seimą nebeprasimušusius žmones vertina kritiškai, nes turi patirties - buvo tokį vieną pasamdęs.
„Buvau įdarbinęs politiką.
Jo supratimu, politikoje pabuvę žmonės versle dažniausiai nebemoka dirbti.
„Atėjus į darbą neužtenka vien atsisėsti į kėdę ir plepėti.
Versle be rezultato niekur nenueisi.
Biodyzelio gamintojos „Rapsoila“ direktoriui Edvardui Čaplinskui pirmiausia reikia savo darbą išmanančių specialistų - technologų, buhalterių, o ne politikų.
„Vilniaus degtinės“ valdybos pirmininkas Darius Žaromskis samdomą darbuotoją pirmiausia vertina pagal žinias ir veiklos vaisius buvusioje darbovietėje.
„Geriems specialistams durys visada atviros.
Bet kuris iš politikų pro jas praeitų?
Įmonėje reikia išmanyti mikroekonomiką, o jie mąstė makroekonominiais, globaliais masteliais.
Jo teigimu, K.Prunskienės, A.Paulausko ar V.Navicko vardai jam patys savaime nekalba ir įspūdžio nedaro.
„Vien dėl to ant kelių nesiklaupčiau, kad pas mane ateitų dirbti.
LŽ dar pasiteiravo: gal degtindariai priimtų į Seimą neperrinktą Gintautą Mikolaitį, kuris antai buvo pagautas parlamente su kvapeliu ir taip netiesiogiai reklamavo jų produkciją.
Be to, šis politikas turi aparatų inžinieriaus išsilavinimą ir iki pat 2000-ųjų dirbo gamykloje.
„Gamybos srityje dirbo, bet turbūt numarino gamybą išėjęs į politiką - jis jau bus nupuolęs nuo paprastos kasdienybės.
Štai aš pas gydytoją, kuris meta praktinį darbą, neičiau operuotis“, - nukirto D.Žaromskis.
Keliaujantieji žvyruotais Žemaitijos keliais retsykiais kerta minimaliai paženklintas geležinkelio pervažas, nustebę dairosi artėjančio traukinio, tačiau mato tik styrančius žolių stagarus, tarp plieno lygiagrečių dygstančias pušaites.
Ir pačiose pervažose bėgių po automobilio ratais nė nematyti.
Tai greičiausiai yra vienintelės vietos Lietuvoje, kur automobiliai turi pirmenybę prieš traukinį.
Nėra prasmės romantizuoti tų laikų, kai geležinkeliu tarp Kretingos ir Skuodo iki pat Latvijos pasienio ir dar toliau dardėjo keleiviniai, prekiniai traukiniai.
„Gaila to geležinkelio.
Kiek žmonių į Skuodą važiuodavo ir į darbus Klaipėdoje, keleivių netrūko.
Apmaudu, kad nutraukė traukinių eismą.
Laikai pasikeitė, jei tapo nuostolinga, nuostolį reikia kompensuoti.
Paklaustos, kiek metų čia nebegirdėti traukinių dundėjimo, moterys sakė nepamenančios, tačiau dešimt metų tai tikrai.
Jeigu ne ši įmonė, nenaudojamo geležinkelio linija pailgėtų dar bent 10 kilometrų.
Kai geležinkelininkai kažkada, nieko neįspėję, pradėjo ardyti bėgius, bendrovės vadovai suskato stabdyti šį procesą, mat žaliavas bendrovės darbui geležinkelio vagonais atsigabendavo net iš Baltarusijos ir Ukrainos.
Išardžius liniją „Žemaitijos granitas“ būtų atsidūręs už 10 kilometrų nuo geležinkelio Kretingoje.
Laimė, tuos kilometrus paliko, pavadinę privažiuojamuoju keliu, pernai jį net remontavo.
„Mūsų naudojimasis geležinkelio paslaugomis nėra reguliarus, būna, kad mėnesį nevažiuojame, tačiau kitą mėnesį ir šimtą vagonų žaliavos atsivežame.
Aišku, už naudojimąsi geležinkeliu mes mokame.
Iš „Žemaitijos granito“ pasukę Skuodo link, pirmiausia atsidursime kukliame Darbėnų miestelyje.
Jis tebeturi savo traukinių stotį, dar ir su pavadinimu, tiesa, keleiviai į ją nebesirenka.
„Šį geležinkelį prisimenu iš vaikystės, kai juo iš miesto atvažiuodavau į Darbėnus pas senelius.
Išlipdavau stotyje ir per mišką eidavau į miestelį pas močiutę.
Darbėnuose gyvenu tik penkerius metus, nežinau, koks čia buvo eismas seniau, kokios buvo kelio uždarymo peripetijos.
Jei keliautume geležinkeliu, atvažiuojant į Darbėnus traukinį dar praleistų prie „STOP“ ženklo privalantys sustoti automobiliai.
Kretingos r. dar buvo Nausėdų ir Medininkų stotelės.
„Kaip pastatas Nausėdų stotis tebėra, bet ar ten žmonės gyvena, ar kitą funkciją atlieka, nežinau.
Nuvažiavęs į Medininkus stoties pastato nebemačiau, jo nebėra.
Ir pats Medininkų kaimas atokiame užkampyje.
Dvi savivaldybės jį dalijasi perpus, mūsų pusėje likusi vos viena sodyba.
Girdėjau žmones kalbant, kad kažkur Skuodo rajone net bėgiai buvo pavogti.
Infrastruktūra sukurta, galėtų veikti, bet užleista.
Skuodo r. teritorijoje geležinkelis mus atveda prie susikirtimo su rajoniniu keliu Nr. 3704.
Litvinų kaime esančioje sankryžoje žvyrkelis taip rūpestingai prižiūrimas, kad kelio gruntas užpildė visą pervažą ir joks traukinys be tarpubėgių valymo čia nepravažiuotų.
Kalbinti pašnekovai sakė, kad tokių sankryžų esanti ne viena.
Atvykstame į Skuodą, geležinkelis dar tęsiasi ir už jo, kirsdamas Lietuvos ir Latvijos sieną.
Skuode stoties pastatas taip pat išlikęs, kalba, kad jame gyvena žmonės.
Skuodo r. „Traukiniai į Klaipėdą, Rygą, net atskiras dyzelinis traukinys Klaipėda-Skuodas kursavo.
Keleivių būdavo.
Važiuodavome į pajūrį, Girulius.
Buvo vežami ir kroviniai: anglys, plytos, cementas, skalda, Skuodo stotyje vyko krovos darbai.
Tai buvo prieš 30-40 metų.
Dabar joks traukinys nepasirodo, ir bėgiai surūdijo“, - apgailestavo J.
Akcinės bendrovės Lietuvos geležinkeliai atsakingų darbuotojų pasiteiravome, kaip ilgai tęsis nepavydėtina situacija dėl neveikiančio geležinkelio, kuris, jei būtų gyvas padaras, dabartinėje situacijoje turėtų jaustis nei paleistas, nei pakartas; koks pastatų likimas, ar skiriama lėšų minimaliai infrastruktūros priežiūrai.
Raštu pateiktų atsakymų laukėme daugiau kaip tris paras.
Lietuvos geležinkeliai, matyt, renka išsamią informaciją...
Viena kolegė prieš dešimtmetį rašė, kad važiuoti traukiniais būdavo ne tik patogu, ne tik pramoga - tai buvusi ir tam tikra filosofinė būsena.
Jei mintyse atgaivinsime regėtas mąstytojų skulptūras ar portretus, daugelio jų herojai sėdi ranka parėmę smakrą.
Vieta, iki kurios „Žemaitijos granitas“ atsiveža skaldos.
Degalai brangsta be stabdžių: valdžia svarsto kraštutines priemones • TV3 žinios
tags: #zemaitijos #granitas #generalinis #direktorius #rimvydas #antanas