Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas elektra ir vandeniu. Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymintis geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šyla vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras kildamas nuo grindų paviršiaus maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta.
Patalpos turi būti apsaugotos nuo lauko oro poveikio. Jeigu grindys nelygios, naudoti savaime išsilyginančius skiedinius. Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau nei po 21 d. Grindys pradedamos šildyti 25 °C temperatūros vandeniu. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Grindys aušinamos atvirkščia kaitinimui tvarka (žr. Šiluminis - techninis skaičiavimas).
Pagrindinis šiluminio - techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstytų vamzdelių. Įvairiuose projektuose vandens temperatūrą vamzdeliuose galima sutikti 35 - 55 °C ribose. Atstumas tarp vamzdelių svyruoja 10 - 30 cm ribose. Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių (langų, vitrinų ir pan.) vamzdelius grindyse būtina kloti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m. Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio yra apie 4,5 cm. Į betono masę, prieš juo užliejant grindis, dedamas plastifikatorius. Jo paskirtis - padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinant skilinėjimo tikimybę.
Grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio turi būti dedama šilumos izoliacija. Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros yra vienodos, įrengiamos šilumos izoliacijos storį siūloma priimti 3,2 ÷ 3,5 cm, jei naudojamas polistirolis. Jei tarp patalpų oro temperatūros skirtumas 5 °C, izoliacijos storis skaičiuojamas priimant, kad šilumos izoliacijos reikalaujama šiluminė varža turi būti ne mažesnė 1,25 m²K/W, jei skirtumas 10 °C - ne mažesnė 2,62 m²K/W. Gali būti, kad šildomos grindys montuojamos ant grunto, tuomet izoliacijos sluoksnio šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W. Šis storis taip pat turi būti naudojamas, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų viršija 10 °C.
Temperatūrinės siūlės Dažnai, net ir teisingai atlikus skaičiavimus ir kruopščiai įrengus šildomas grindis, neįvertinamas betono tūrio plėtimasis. Betonas šildomas plečiasi, todėl atsiranda vidiniai įtempimai. Be to, besiplečiantis betonas remiasi į patalpų sienas, o tai jau pavojinga! Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles. Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose. Temperatūrinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją. Dažniausiai naudojama pūsto polietileno juostos, kurių storis apie 1 cm. Kad pilant betoną ant šilumos izoliacijos betonas patalpos perimetru nepatektų po izoliacija, būtina temperatūrines siūles ir izoliacijos sujungimo vietą uždengti polietilenine plėvele. Didesnė problema yra temperatūrinių siūlių įrengimas skersai patalpos. Šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės negali būti didesnis nei 30 m². Jei vienas patalpos matmenų yra didesnis už 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Temperatūrinė siūlė skersai patalpos taip pat įrengiama, kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis už 2:1.
Šildomų grindų viršutinis sluoksnis taip pat turi įtakos šildymo efektui. Viena pagrindinių sąlygų yra ta, kad jei skersai patalpos yra įrengta viena ar keletas temperatūrinių siūlų, jų vieta ir forma turi būti atkartotos ir grindų dangoje, kadangi judant betono masyvams, gali atsirasti grindų dangos įtrūkimų.
Mišrios šildymo sistemos. Jeigu grindimis šildoma tik dalis pastate esančių patalpų, o kitos šildomos įprastu būdu - radiatoriais, būtina, kad šildymo sistemoje cirkuliuotų dviejų temperatūrų vanduo. Priklausomai nuo lauko oro temperatūros pokyčių keičiasi ir paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūra, kuri šalčiausiu šildymo periodo metu gali siekti 90 ÷ 95 °C, kai tuo tarpu paduodamo į šildomas grindis vandens temperatūra neturėtų viršyti 55 °C. Atsiranda būtinumas turėti galimybę ruošti atitinkamos temperatūros vandenį šildomoms grindims. Tam būtina naudoti trijų arba keturių eigų maišytuvą šildomų grindų kontūrui. Maišytuvo paskirtis yra iš šildomų grindų grįžtantį vandenį tam tikru santykiu sumaišyti su paduodamu į grindų šildymo sistemą vandeniu ir gauti reikiamos temperatūros vandenį. Maišytuvo valdymui naudojama elekromеханinė pavara, kuri valdymo signalus gauna iš valdiklio.
„Uponor“ sausa grindinio šildymo sistema – konstrukcija ir valdymas
Turint įsirengus šildymo generatorių, kuris yra skirtas darbui žemomis temperatūromis (pvz. šilumos siurblys) arba jomis dirba efektyviau (pvz. dujinis kondensacinis katilas), radiatorius patariama parinkti atsižvelgiant į žemesnę paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūrą. Tačiau yra ir trūkumų - tokiu atveju radiatoriai turi būti ženkliai didesni, dėl ko užima daugiau vietos, o taip pat ir brangesni - padidina įsirengimo kaštus.
Kai šildomų grindų plotas yra nedidelis, naudojamas ventilis su specialia termostatine galva, apribojančia grįžtamo vandens temperatūrą. Ventilis statomas ant grįžtamojo vamzdžio ir automatiškai reguliuoja vamzdeliuose cirkuliuojančio vandens kiekį, tuo užsitikrindamas užduotos grįžtamojo vandens temperatūros palaikymą. Tam, kad avarijos atveju išvengti aukštos temperatūros vandens grindų šildymo kontūre, būtina įrEngti automatinį paduodamos į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvą. Patartina avarinį ribotuvą nustatyti 60 °C temperatūrai. Pasiekus tokią temperatūrą, jis automatiškai nutrauks vandens cirkuliavimą grindyse sumontuotuose vamzdeliuose, kol nebus pašalintas įvykęs gedimas.
Norimos kambario temperatūros palaikymas. Norint palaikyti patalpoje norimą oro temperatūrą, būtina reguliuoti šildomų grindų atiduodamos į patalpą šilumos srauto kiekį. Tuo tikslu ant vidinės sienos maždaug 1,5 m aukštyje montuojamas kambario temperatūros reguliatorius. Juo nustatoma norima palaikyti patalpos oro temperatūrą. Šis reguliatorius ne tik matuoja oro temperatūrą, bet ir reguliuoja šilumos kiekį, patenkantį į šildomų grindų vamzdyną. Tam tikslui ant grindų šildymo kolektoriaus atšakų montuojamos elektroterminės pavaros, arba jeigu kolektoriaus nėra, ant vamzdelių į patalpą atšakos dedamas ventilis su elektrotermine pavara, kuriuo kambario temperatūros reguliatorius reguliuoja šilumos pralaidumą. Taip pat galima naudoti ir programuojamą savaitinį kambario temperatūros reguliatorių.
Dažni trūkumai ir klaidos. Opia problema yra teisingas grindinio šildymo projektavimas ir montavimas. Teisinga darbų eiga: grindų betonavimo darbai baigti - 21 diena - ir tiekiamas 25 °C vanduo; vandens temperatūra didinant ne daugiau kaip 5 °C per parą; pasiekus 55 °C - laikoma 4 dienas, tada laipsniškai žeminama. Džiūvimo metu ir betono plėtimasis reikalauja temperatūrinių siūlių ir jų sujungimo su izoliacija uždengimo plėvele. Pasirenkant dangą svarbu, kad ji gerai praleistų šilumą ir nekeltų nuodingų išskyrų. Grindys įšyla ir atvėsta lėtai, tad didesniam plotui reikalinga zonų dalijimas ir atskiras reguliavimas. Nors įrengimo kaštai didesni, taupyti šioje vietoje nereikėtų.
Šilumos pasiskirstymas ir komfortas. Šilumos dalis, išspinduliuojama žemyn, suteikia grindims aukštą komfortą. Viena pagrindinių sąlygų yra tai, kad skersai patalpos gali būti įrengiamos temperatūrinės siūlės - jų vieta visą grindų dangą turi atkartoti. Kiekviena dangos šiluminė varža turi būti įvertinta, kad šildymas būtų efektyvus. Maksimali leistina grindų dangos šiluminė varža paprastai siekia apie 0,15 m2K/W, o keraminės, akmens masės ir klinkerio plytelės yra labiausiai tinkamos. Dangos šilumos laidumas priklauso nuo dangos tipo: storesnė dangos ar nepakankamai laidus paklotas gali riboti efektyvumą.
Kokie duomenys reikalingi grindų šildymo projektui parengti? Jie iš esmės tokie pat, kaip ir bet kurios šildymo sistemos: pastato vieta ir orientacija, sienų, langų ir stogo konstrukcijų charakteristikos, matmenys, planuojamas šilumos šaltinis, patalpų dangos, norima oro temperatūra. EN 1264 ir EN 15377 pagrindu planuojami pagrindiniai projektiniai parametrai: patalpų tipas, leidžiama grindų paviršiaus temperatūra, grindų šildymo galia, grindų pagrindo šiluminė varža, vamzdžių skersmuo ir išdėstymo tankis, betono sluoksnis bei izoliacijos storis.
Grindų šildymo kontūrai turi būti planuojami atsakingai: venkime chaotiško vamzdžių išdėstymo, nes tai komplikuoja vėlesnę automatiką. Kontūrus rekomenduojama jungti į balansuotą sistemą su kolektoriumi ir balansiniais vožtuvais. AFC technologijos kolektoriai su automatiniu srauto reguliavimu (Automatic Flow Control) leidžia lengvai subalansuoti srautus ir užtikrina stabilų šilumos pasiskirstymą. Tokie sprendimai ypač tinkami renovuojamuose pastatuose su skirtingais šilumos šaltiniais.
Grindų šildymo projektavimas ir paleidimas. Jei planuojate grindinį šildymą su šilumos siurbliu, įsitikinkite, kad projektas yra tikslus ir paleidimas vykdomas atsakingai - taip galima pasiekti reikšmingą taupymą ir komfortą. Taip pat reikia įvertinti danga, grindų aukštį ir galimus šilumos šaltinius, kad būtų užtikrintas derinimas su kitais šildymo įrenginiais.
Praktiški patarimai dėl dangų ir patalpų. Skirtingos grindų dangos skirtingai praleidžia šilumą. Plytelės ir kitos gerai šilumą praleidžiančios dangos yra tinkamesnės; storesnės parketlentes ar kilimai reikalauja papildomo dėmesio, kad užtikrinti tikslų temperatūros profilį. Jei danga atsako tik pačiam šildymo kontūro tipo, svarbu laikytis gamintojų rekomendacijų dėl maksimalios grindų temperatūros.
tags: #silumos #pasiskirstymas #per #grindis