Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m²·K/W. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą. Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas - palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varža pasiekti.
Šiluminės varžos formulė ir jų taikymas
Šiluminės varžos skaičiavimo formulė: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λds. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus tas, kurios yra už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro vidaus tinko šiluminė varža R = 0,01; sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R = 0,13; sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R = 0,13. Lerntelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm.
Mūro blokelių šilumos izoliacijos savybės
Dažnai pasitaikanti klaida mūro šilumos izoliacijos savybių skaičiavimuose - eksploatacinių savybių deklaracijose pateikto sauso bloko šilumos laidumo koeficiento, λ10 (dry), naudojimas. Vertinant mūro sienos iš akyto betono blokelių šilumos izoliacines savybes, svarbu vertinti jų projektinius dydžius t.y. įvertinti drėgmės poveikio ir skiedinio siūlių, esančių tarp blokelių, įtaką. Projektinis mūro sienos šilumos laidumo koeficientas, λds, W/(m·K). Bauroc, remdamasi reglamentais, parengė mūro sienos iš bauroc akytojo betono blokelių projektinių verčių lentelę.
Šiltinimo medžiagos ir sandarumas
Sandariausia šiltinimo medžiaga yra purškiamos uždarų porų poliuretano putos; norminiam sandarumui pasiekti užtenka 2 sluoksnių (4-5 cm storio), atvirų porų poliuretano putų reikia 10-15 cm sluoksnio. Uždarų porų putos yra nelaidžios orui, todėl nereikia papildomos priešvėjinės plėvelės. Pavyzdžiui, 15 cm uždarų porų poliuretano putų varža yra R=6, o U vertė 0,17. Geriausias išorinių sienų šiltinimo variantas - naudoti uždarų porų poliuretano putas, kurios atsparios drėgmei ir praleidžia vandens garus panašiai kaip spygliuočių mediena.
STR reikalavimas A++ namams: šilumos perdavimo koeficientas turi būti U=0.1, arba verčiant į varžą R=10. Pasiekus A klasę ir palyginant šilumos nuostolių skirtumą tarp A ir A++ (kai namas sandarus), jų reikšmės laikomos neesminėmis realiame gyvenime.
Šiluminė varža, kaina ir pasirenkamosios medžiagos
Pagal įvairius šaltinius kainų ir storio santykis lemia pasirinkimą: kaina tiesiogiai priklauso nuo medžiagos storio - kuo plonesnės medžiagos reikia tokiai pačiai šilumos varžai gauti, tuo ta medžiaga yra brangesnė. EPS (putų polistirenas) kainą dažnai lėmė didelis ploto efektyvumas ir gebėjimas pasiekti geras šilumos charakteristikas, nors iš tikrųjų šilumos laidumo koeficientas λ EPS yra didesnis nei kai kurių kitų medžiagų. Grenninant į kitas medžiagas, kaip PIR ir vata, galima rasti konkurencingų sprendimų.
- EPS (polistirolo putplastis) - gera kaina, bet didesnis λ, tad reikia daugiau storio.
- Vata (akmens arba stiklo) - gera garso ir šilumos izoliacija, mažesnis tankis dažnai reiškia geresnį kvėpavimą; stiklo vata dažnai tinka tarpus stogui.
- Poliuretano putos (purškiamos) - aukštas sandarumas, mažiausia drėgmės prasiskverbimo tikimybė, gali būti naudojamos uždarų porų pavidalu.
Kalbama apie grindų dangų šiluminę varžą. Maksimali grindų dangos su paklotu šiluminė varža yra 0,15 m²K/W. Pavyzdžiai: klijuojamos vinilinės dangos (0,008 m²K/W), natūralus linoleumas (0,012 m²K/W), keraminės plytelės (0,012 m²K/W), laminatas (0,048 m²K/W), daugiasluoksnis parketas (0,140 m²K/W), medžio lentos (0,860 m²K/W). Iš šio sąrašo matyti, kad parketas ir medinė danga ženkliai didina šiluminę varžą, todėl grindų šildymo projektavime reikia atsižvelgti į šią įtaką.
Šiltinimo sprendimai EuroPanels ir energijos taupymas
EuroPanels siūlo energijos taupymo plokštes su PUR ir EPS šerdimi. Plokštės gali žymiai sumažinti vėlesnes priežiūros išlaidas. Įvertinant esamus pastatus, U koeficientą galima naudoti nustatant papildomų sienų ir stogo apšiltinimo naudą. Apibendrinant, išorinės sienos gali būti pagrindinis energijos nuostolių šaltinis, o stogo apšiltinimas - svarbus papildomas veiksmas. Pasirenkant grindis, svarbu įvertinti dangos šiluminę varžą ir jos tinkamumą šildomoms grindims.
Apskaičiavimai, standartai ir rekomendacijos
Atitvarų U-verčių ir drėgmės skaičiuoklė padeda nustatyti šilumos nuostolius ir kondensacijos rizikas. Skaičiavimai atliekami pagal STR 2.01.02:2016 ir STR 2.05.01:2005, taip pat EN ISO standartus. Šilumos varža ir šiluminė varža - svarbiausi SEO elementai planuojant pastato energinį naudingumą. Pagrindiniai STR duomenys: sienos varža 5.00, stogų varža 6.25, perdangų varža 4.00 m²K/W. Tačiau realiuose projektuose svarbu derinti skirtingų sluoksnių storį ir jų projektinius šilumos laidumo koeficientus, siekiant optimalaus sandarumo ir biudžeto.
Namų sandarumas vs. šiluminė varža
Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš patalpų. Pasiekti kuo geresnį sandarumą reikia užsandarinti langų ir durų siūles, susukti vėjo ir garo plėves, užsandarinti vamzdžių įvadus ir rozetes. Taip pat svarbu pritaikyti tinkamą oro tarpo isolaciją, kad vidinis paviršius neprieštarautų pelėsio susidarymui.
Kokios pagrindinės namo vietos turi būti apšiltintos?
Pradėti rekomenduojama nuo perdangos apšiltinimo, nes beveik pusė šilumos energijos išeina per perdangą. Jei palėpė negyvenama, svarbiausia šiltinti perdangą virš kambario; jei palėpė šildoma - stogą. Kai stogas ar perdanga šiltinti, šiltas oras kaupiasi ir gali kilti slėgis į kitas konstrukcijas. Tuomet tikrinama ar name yra oro tarpas ir, jei yra, jį izoliuoti. Jei sienos, langai ir durys sandarūs ir apšiltinti, galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų.
Sekantis žingsnis - pamatai ir grindys. Norint prarasti kuo mažiau šilumos, rekomenduojama apšiltinti grindis ir pamatus. Grindų šiltinimo darbai kartais sudėtingi; jei grindų danga gerai išsilaikiusi, galima naudoti elastiškas medžiagas kaip termoputą, įgręžiant skyles. Pamatų šiltinimui gali tekti atkasti gruntą.
Kokios garantijos ir kokybės klausimai?
Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Garantiniai terminai priklauso nuo statybos tipo ir jų teisinio reglamentavimo. Paprastai rangovas, projektavimo ir statybos etapus prižiūrintys asmenys atsako už defektus per nustatytus terminus.
Aplinkos veiksmai ir šiltinimo pasirinkimai
Skirtingos šiltinimo medžiagos reaguoja į aplinkos sąlygas skirtingai. Poliuretano putos turi geras hidroizoliacines savybes, tačiau jos priklausomai nuo tankio ir temperatūros gali šiek tiek reaguoti į aplinkos sąlygas. Mineralinė vata išliks stabilia, bet reikia vengti lietaus ir sniego. Ekovata šiltinimas gali būti sausas arba šlapiuoju būdu - rūpintis galima pagal metų laiką.
Kokia maksimali dangos naudojimo gaires?
Maksimali grindų dangos su paklotu šiluminė varža yra 0,15 m²K/W. Dangos su didesne varža gali pareikalauti alternatyvių sprendimų arba kitų dangų pasirinkimo, kad būtų išlaikytas norimas komfortas ir energijos taupymas.
#14 PASIRUOŠIMAS SANDARUMUI
Santrauka iš esminių punktų
Šiluminė varža priklauso nuo medžiagos tipų ir storio, o projektavime svarbu įvertinti drėgmės poveikį bei siūlių įtaką. Pagrindiniai matavimo ir skaičiavimo principai - R = d/λ ir U = 1/R. Sienos, stogo ir perdangos šiluminės varžos turėtų būti integruotos į visą namo konstrukciją, o sandarumas - papildomas faktorium, lemiantis realų energijos suvartojimą. Teisinga šiluminė varža ir sandarumo derinys leidžia pasiekti energinio efektyvumo tikslus ir sumažinti išlaidas šildymui.