Betoninių grindų įrengimo kokybė yra itin svarbus aspektas, lemiantis jų ilgaamžiškumą ir funkcionalumą. Šiame procese kiekviena detalė, nuo pagrindo paruošimo iki paviršiaus apdailos, turi didelę reikšmę. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, grindų betonavimas ant senų grindų arba perdangos ir pramoninių grindų betonavimas. Kiekvienas iš šių metodų turi savitas technologines ypatybes.
Privačių namų grindys dažniausiai betonuojamos smėlbetoniu. Tai greita, ekonomiška ir patikima grindų įrengimo sistema. Grindys gali būti šiltintos, su vamzdine ar kabeline šildymo sistema, paruošiamos vinilo klijavimui ar plaukiojančių grindų klojimui. Betoninių grindų trūkumas tai gana ilgas laikas reikalingas jų džiūvimui prieš klojant grindų dangą. Taip pat ilgai trunkantis drėgmės pasišalinimas iš patalpų. Kaip alternatyva grindų betonavimui gali būti sausų grindų įrengimas. Jos patrauklesnės jei tai senas objektas kuriame keičiamos tik grindys. Tada nereikės laukti mėnesio kol išdžius betonas. Ant sausų grindų iš grindinių gipskartonio plokščių galima iš karto klijuoti vinilinę dangą arba kloti parketlentes, laminatą, parketą. Ant grindų pagrindo galima įrengti infraraudonųjų spindulių plėvelių šildymą.
Pagrindo paruošimas
Tinkamas pagrindo betoninėms grindims paruošimas užims netgi daugiau laiko nei pats betonavimas. Pasirinktame objekte grindys bus įrengiamos ant grunto pagrindo. Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis gruntas pašalinamas; pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš pradedant gruntinio pagrindo įrengimo darbus, atliekamas vertikalusis žemės planavimas, vadovaujantis ST "Žemės darbai". Visas viršutinis dirvos sluoksnis turi būti nuimtas, o minkštieji plotai turi būti iškasti ir vėl užpildyti inertišku granuliuotu užpildu ir būtinai kruopščiai sutankinti. Užpildo tipas (smėlis, skalda, žvyras ir kt.) turi būti pasirinktas pagal skaičiavimus ir nurodytas projekte. Temperatūra žemės darbų vykdymo metu negali būti žemesnė nei 0°C. Tankinamame grunte negali būti sušalusiu jo gabalų. Draudžiama tankinti gruntą su sniego ir ledo priemaišomis. Užpildas turi būti pilamas 150mm sluoksniais, o tankinimą lengviausiai atlikti rankinio valdymo vibravimo mašina, virš kiekvieno sluoksnio pereinant 6-8 kartus. Ant supilto pagrindo (išskyrus smėlio) turi būti supilamas 3 - 5cm smulkaus smėlio išlyginamasis sluoksnis, suformuojant lygų paviršių, laikantis tolerancijų ±H25mm. Atlikus grunto užpylimo ir sutankinimo darbus, statybos darbu žurnale (SDŽ) užpildomas "Tranšėjų ir iškasų po pamatais apžiūros aktas".
Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. Betonavimo darbai atliekami prieš lubų ir sienų apdailą. Tai leis paprasčiau atlikti vidaus darbus ir betonas pradžius iki grindų įrengimo darbų. Žvyro storis priklauso nuo motininio grunto sąvybių. Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis lotais. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį. Jeigu grindų konstrukcijoje tarp pagrindo ir betoninių grindų naudojama izoliacinė medžiaga (membrana) ji turi būti vienodo storio ir pilnai padengti visą plotą. Polietileno plėvelės kraštai turi persidengti ne mažiau kaip 150mm. Vasarą, ypač esant aukštai aplinkos temperatūrai, grunto pagrindas, prieš klojant betono mišinį, turi būti sudrėkintas. Pagrindo laistymas atliekamas taip, kad nesusidarytų vandens sankaupos.
Pramoninių grindų pagrindas ir šilumos įrengimas
Pramoninių grindų pagrindas iš sutankintos skaldos. Ant jos dedamas lyginantis smėlio sluoksnis. Krautuvas labai pagreitina darbus, jis atveža smėlį ir atlieka pirminį išlyginimą. Kai skaldos sluoksnis paruoštas, ant jo supilamas 2-5 cm smėlio sluoksnis. Ant paruošto pagrindo klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis, kurio storis priklauso nuo reikalaujamos šiluminės varžos. Ant šiltinimo visame grindų plote klojama polietileno plėvelė (apie 200 mikronų storio). Jos tikslas - ne apsauga nuo drėgmės, kaip kartais manoma, o betono atskyrimas nuo šiltinimo sluoksnio. Jei reikia, ant šablono esanti plastmasinė juostelė pašalinama ir ertmė užpildoma. Statant klojinius, pastoviai turi būti tikrinamas jų atitikimas projektinei padėčiai.
Klojiniai ir armavimas. Betoninės grindys nuo sienų, kolonų bei kitų virš grindų iškylančių konstrukcijų atskiriamos tarpikliu: medžio plaušo plokštėmis (min=16mm), putų polistirolo plokštėmis (min=20mm). Tarpiklis vėliau nupjaunamas lygiai su grindų paviršiumi arba, jei grindų kraštus reikia užsandarinti mastikomis, išgremžiamas iki gylio, reikalingo užsandarinti mastika. Betoniniuose grindyse klojinių pagalba formuojamos deformacinės ir technologinės siūlės. Klojiniai taip pat tarnauja kaip kreipiamosios vibrojuostai, todėl jų parinkimas ir pastatymas turi didelę reikšmę visai betoninių grindų konstrukcijos kokybei. Konstrukcinės siūlės įrengiamos naudojant specialias COMBI-FORM kreipiančiąsias. Kreipiančioji geriausia įrengti taip, kad jos būtų kartu kaip ir betonavimo baro šoninės sienelės. COMBI-FORM kreipiančioji - tai 3,9m ilgio, septynių standartinių aukščių šablonas, pagamintas iš plonasienio metalo profilio, lengvai pjaustomas metalo pjūkleliu arba abrazyviniu disku. Betonuojant, šablonai tvirtinami prie specialių plokštelių, kurios padedamos ant paruošto paviršiaus. Reguliavimo varžtais labai paprastai ir tiksliai suformuojamas norimas aukštis, lygumas arba nuolydis. Šioje darbų stadijoje nustatomas grindų lygumo tikslumas. Šablonus galima užfiksuoti ir betonu. Tokiu atveju betonavimą galima pradėti, tik jam sukietėjus. Jei betonuojamo aukščio nepakanka, šablonus galima uždėti vieną ant kito, naudoti pagrindo arba šablono paaukštinimą.
Klojinių gamyba ir įrengimas aikštelėje. Klojinių dėžės bus gaminamos iš OSB plokščių ir medinių tašų, 50x100 mm bei 50x50 mm. Rangovinės organizacijos naudos tipinius inventorinius surenkamus klojinius (Peri, Doka ir t.t.). Juos naudojant, atsakingas darbų vadovas privalo vadovautis gamintojo nurodymais. Kolonoms bus naudojami DOKA klojiniai; perdangai - DOKA sistemos elementai. Betonas į objektą bus atvežamas betonvežiais (5-10 m3 talpos). Automobilinis betono siurblys nenumatytas, betonavimo darbai bus atliekami tiesiai nuo betonvežių, prailginant betono nuleidimo lataką.
Paruošiamieji darbai ir armavimas. Perdangos sluoksnio viršuje įterpiama armatura, o betono paviršius be armavimo. Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto ar kompozicinė. Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis iki 5-6 cm storio, siekiant kontroliuoti mikroįtrūkimus. Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių ne mažesnis kaip 3,5 cm. Vamzdžiai klijuojami spiralės ar gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm. Kontūrai visada atvedami į grindinio šildymo kolektorių, kuris jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus. Prieš betonavimą šildymo sistemą būtina užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą (1,5 karto didesniu slėgiu nei eksploatacijos metu).
Šiluminio izoliavimo ir plėvelių lavažas. Kai šiltinimo sluoksnis ir plėvelė paruošti, toliau planuojamas armavimo konstrukcijų išdėstymas. Vis dažniau vietoj klasikinio armatūros tinklo naudojama polipropelinė fibra, įmaišoma į betoną dar betono mazge. Pluoštas padeda sumažinti susitraukimo įtrūkimus, stabilizuoja grindų struktūrą stingimo metu ir pagerina paviršiaus vientisumą. Armatūra dažniausiai naudojama prie kolonos ar kitų įtempių vietų. Bendram grindų plotui vietoje armatūros naudojamas polipropileninis pluoštas (fibra), kuris įmaišomas į betoną - standartinis kiekis 2 kg/m³, didesniam tvirtumui - iki 4 kg/m³. Armavimo tinklas (4-5 mm viela) naudojamas, kai betono sluoksnis viršija 10 cm. Armavimas fibra yra paprastesnis ir greitesnis pramoninių grindų armavimo būdas.
Betonavimo darbų vykdymas. Betoną dalinamas į objektą žarnomis, darbo eiga gali būti pritaikyta privataus namo grindims ar pramoninėms grindims. Betono į objektą veja betonvežiais (5-10 m3). Išvystytos technologijos leidžia greitai formuoti ir išlyginti paviršius. Dėl žymiai didesnių reikalavimų pramoninių grindų paviršiai turi būti itin lygūs ir atsparūs, todėl naudotos šios sistemos ir technologijos.
Smėlio-betoninio mišinio proporcijos ir maišymas. Privačių namų grindims dažnai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlobetonio mišinys, kurio typinė proporcija yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Tokį mišinį dažniausiai ruošia Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savivartiniais sunkvežimiais. Rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį. Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgto oro pagalba paduodami tiesiai į patalpas. Vienas iš svarbių etapų - tikslaus aukščių nustatymas visose patalpose prieš pilant betoną. Prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažnai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta, kuri leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų. Perimetro juostiniai ruožai formuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi tolesniam betonavimui į centrinę patalpos dalį. Ištušęs betoną lygina linijomis ir lygiu platumu.
Pramoninės grindys ir karinės infrastruktūros kontekstas. Mokslininkų indėlis skiriamas modernių statybinių medžiagų kūrimui, kurios gali būti tvaresnės ir lengvesnės už tradicines. Lietuvoje daug dėmesio skiriama gynybai ir infrastruktūros projektams dėl geopolitinių pokyčių, o kai kuriuose projektuose atsiranda naujų technologijų ir sprendimų, kurie užtikrina greitesnį bei kokybiškesnį įgyvendinimą. Pavyzdžiui, kai kuriuose kelių atkarpose naudojama voluojamojo betono technologija, kuri užtikrina greitą darbų grafiką ir atsparumą šaltam klimatui.
Tabuliari užuomina apie pagrindinius darbų etapus
| Etapas | Daiktai ir medžiagos | Tikslas |
|---|---|---|
| Pagrindo paruošimas | Gruntas, smėlis, žvyras, geotekstilė, hidroizoliacija | Stiprus ir lygus pagrindas |
| Šiltinimas | Polistireninis putplastis, plėvelė ~200 μm | Sumažinti šilumos nuostolius, atskirti šiltinimą nuo betono |
| Klojinių įrengimas | OSB plokštės, tašos, COMBI-FORM šablonai | Definavimo ir technologinių siūlių formavimas |
| Armatūra | Pluoštas armatūrai, viela 4-5 mm, tinklas | Apsaugos nuo įtrūkimų ir apkrovų paskirstymas |
| Betonavimas | Betonas ar smėlbetonis, vamzdžiai, kolektoriai | Paviršiaus užpildymas ir apsauga šildymo sistemai |
Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm. Vamzdžiai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm. Visi kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorių. Prieš betonavimą reikėtų sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - paprastai 1,5 karto didesniu slėgiu nei bus naudojamas eksploatacijos metu.
Birūs rezervai ir įtvirtinimai
Transliacijos procesai rengiami laikantis projektinių reikalavimų: tarp pamatų įrengiama smėlio paruošiamoji sluoksnio ir termoizoliacijos sluoksnis, kurių storis gali būti 100 mm, o plotis - atitinkamai pamato pločiui plius 100 mm į kiekvieną pusę. Smėlio sluoksnį būtina sutankinti iki reikiamo lygio. Geodezininkas pažymi pamatų ašis, įrengiami takeliai ir ribos, taip pat takeliai išlieti perimetru. Geotekstilė gali būti klojama ant žvyro, jei aplink pastatą veikia geras drenažas, kitaip - hidroizoliacinė plėvelė. Smėlis vežamas karučiais ir semtuvais, sluoksniai tvirtinami vibraciniu kilimu.
Konstrukcinės siūlės ir įranga. COMBI-FORM kūriniai leidžia tiksliai nustatyti aukštį, lygumą ir nuolydžius, o šablonai užfiksuojami betonu. Jei reikia - šablonai gali būti vienas ant kito. Kolonoms naudojami DOKA klojiniai; perdangai - papildomi rėmai ir skydai. Armatūra statybvietėje sandėliuojama ant medinių, betoninių padėklų, tarp jų turi būti laikykli laikomi pagal vertikalę.
Pagrindas anterioris įrengtas, o šilumos kontūrai sujungti su kolektorių sistema. Nors rizikų galima atsirasti žiemos laikotarpiu, planavimas ir technologijų integravimas padeda sumažinti laiką ir kaštus. Pramoninių grindų atveju proceso koordinavimas ir greitos reakcijos į pakitusias sąlygas yra būtini norint užtikrinti sutartinį darbos eiliškumą.
tags: #betono #pjovimo #technologine #kortele