Psichologinio smurto patirtis psichiatrijos skyriuje: slaugytojų patirtis ir įtaka emocinei sveikatai

Tyrimo pagrindas - 2013 metų sausio 14 - vasario 28 dienomis buvo vykdoma anoniminė anketinė apklausa Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei Šiaulių miestų didžiųjų ligoninių skubios pagalbos skyriuose dirbantiems slaugytojams (n=213, atsako dažnis - 88 proc.). Respondentų tarpe buvo trys vyrai, likusios - moterys. Tyrimui buvo naudojamas klausimynas smurto darbo vietoje tyrimams, įvairių šalių sveikatos priežiūros sektoriuje, atlikti. Gauta sutikimas atlikti tyrimą iš Bioetikos komiteto (2013-01-09 Nr.).

Tyrimo tikslai ir aprašai

2. TYRIMO METODOLOGIJA- Tyrimo procesas, imtis ir metodai aprašyti išsamiai. Duomenų rinkimas buvo atliktas anonimiškai naudojant klausimyną. Tyrimo instrumentas, duomenų analizė ir tyrimo etika - aptarti 2.3-2.4 skirsniuose. Tyrimo rezultatų dalyje pateikiama informacija apie psichologinio smurto paplitimą, poveikį emocinei sveikatai ir rizikos veiksnius ūmios psichiatrijos skyriuose.

Rezultatų santrauka: 20,2 proc. visų apklaustų respondentų teigė patyrę fizinį smurtą; 46,5 proc. teigė būti fizinio smurto liudininkais SPS srityje. Slaugytojai dirbantys SPS patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Pagrindiniai smurto šaltiniai įvertinant lytį - vyrai. Dažniausiai smurtas kyla iš pacientų, dažnai neblaivių ar nestabilios psichikos asmenų.

Smurto formos ir pasekmės

Psichologinis smurtas pasireiškia įžeidinėjimais, rėkimu, žodinėmis grėsmėmis, jį gali būti sunku atpažinti, nes jis paliekia mažiau akivaizdžių fizinių žymių. Ši apklausa rodo, kad slaugytojai SPS patiria ir fizinį, ir psichologinį smurtą, o poveikis emocinei sveikatai yra reikšmingas. Pažymėta, kad smurtas gali turėti ilgalaikių pasekmių net ir po jo išnykimo, ypač kai smurto intensyvumas yra didelis.

Didžioji dalis slaugytojų nėra patenkinti incidentų sprendimo būdais; dažnai nebūna imtasi jokių priemonių incidentams ištirti. Lietuvos visuomenės sveikatos ir slaugos kontekste pabrėžiama, kad psichologinis smurtas dažnai liko nerodytas ar nepakankamai sprendžiamas, kas skatina tolesnį smurtą ir didina psichologinį spaudimą. Poveikis emocinei būklei apima nerimą, depresiją ir kitas psichosocialines problemas, o vaikų įtrauktis į situaciją - papildomą riziką vaikams.

Rizikos veiksniai ir prevencija

Rizikos veiksniai įvertinti tyrime rodo, kad smurto šaltiniai ir formos gali būti skirtingi; svarbu atpažinti riziką pagal amžių, lytį ir pacientų elgesio ypatybes. Tyrimų duomenys nurodo, jog kibernetinis psichologinis smurtas tampa vis svarbesniu formuojant smurto rizikas, ypač susijusias su socialiniais tinklais ir technologijomis. Reikšmingas gebėjimas atpažinti smurto požymius ir taikyti intervencijas yra būtinas, kad apsaugotume slaugytojus ir pacientus. Projekto rekomendacijos apima organizacinius mokymus, deeskalacijos technikas, komunikacijos ir emocijų valdymo įgūdžių plėtrą, bei atvirą dialogą su vadovais ir administracija.

Taip pat svarbu skatinti tarpusavio pagalbą, palaikymą ir apsaugos mechanizmus. Lietuvos slaugytojų organizacijos (LSSO) planuoja platesnį tyrimą visoje Lietuvoje apie slaugytojų darbo sąlygas ir psichologinio smurto patirtis darbe. Apie pagalbą: mobilioji krizių įveikimo komanda, psichologinė pagalba medikams,ikiteksnė pagalba krizėse ir kt.

Praktinės rekomendacijos ir sprendimai

Kalbėti atvirai apie darbo sunkumus - būtina. Mokymai, konferencijos ir kursai apie smurto prevenciją, emocijų valdymą, bendravimą ir darbo kultūrą turi būti intensyvesni ir reguliarūs. Taip pat svarbu kurti paramos grupes slaugytojams, kuriuose jie galėtų dalintis patirtimi ir gauti pagalbą iš kolegų. Savipagalbos priemonės gali būti pradinių žingsnių dalis: knygos, konsultacijos su psichologu, paramos grupės, religinės ar dvasinės praktikos bei kasdienės veiklos, kurios palaiko psichologinę sveikatą. Lietuvos slaugytojų organizacijos planuoja platesnį tyrimą ir įgyvendinimo priemones visoje šalyje.

• Skatinti atvirą kalbėjimą apie smurtą darbo vietoje su vadovais ir administracija.
• Organizuoti reguliarius mokymus apie smurto prevenciją ir deeskalaciją.
• Užtikrinti, kad būtų aiškiai aprašyti ir įgyvendinti incidentų tyrimo protokolai.
• Įdiegti paramos sistemas: kolegų palaikymo grupes, psichologinę pagalbą, krizių komandą.
• Plėtoti prevencijos strategijas, įskaitant pažeidimų stebėseną ir intervencijos priemones pagal tarptautines rekomendacijas.

Duomenų santrauka ir praktiniai punktai

1. Psichologinis smurtas yra dažnesnis nei fizinis smurtas ir turi reikšmingą poveikį emocinei sveikatai.
2. Smurto šaltiniai dažnai - pacientai, jų artimieji ar kolegos, kartais - vadovai ar administracija.
3. Tarp rizikos veiksnių išsiskiria sunkūs pacientų elgesio atvejai, alkoholio ar psichikos sutrikimų įtakos lydimi atvejai.
4. Prevencijos priemonės turi būti integruotos į darbo kultūrą, įtraukiant reguliarius mokymus, antrinių traumų mažinimą ir palaikančias schemas.

Taip pat naudinga turėti išteklių, įskaitant klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro teikiamą nemokamą psichologinę pagalbą ir kitus kontaktus pagalbos įstaigoms, skirtiems smurto atvejoms spręsti. Lenktynės su smurtu prasideda nuo atpažinimo ir sąmoningumo didinimo, o tolesnė veikla - nuo tarpusavio paramos ir organizacijos atsakomybės stiprinimo.

tags: #psichiatrijos #profilio #skyriu #slaugytoju #patiriamas #psichologinis