2023 m. stiprų gamybos susitraukimą patyrusi Lietuvos medienos ir baldų pramonė išgyveno sunkiausią laikotarpį, kai daugelis įmonių fiksavo nepakankamą atsargų lygį ir sparčiai krito sandėliavimo apimtys. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad sektoriai išlieka svarbūs Lietuvos pramonės rodikliuose ir pradeda lipti iš recesijos piko.
Gamybos dinamika ir atsargų lygio reikšmė
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. medienos ir baldų įmonės pagamino 17 proc. visos Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcijos, tačiau praėję metai pasižymėjo didele gamybos nuosmuka: medienos pramonės gamybos apimtys sumenko 24 proc., baldų pramonė - 14 proc. 2023 m. pabaigoje atsargų lygio balansas medienos pramonėje buvo +29 punktai, o 2024 m. balandį jau siekė -6 punktus; baldų pramonėje 2023 m. gruodį atsargų balansas buvo +19 punktų, o balandžio mėn. - -3 punktai. Taip yra dėl to, kad daugelis įmonių jau fiksuoja nepakankamą atsargų lygį, o dabartinės atsargos nebetenkina paklausos.
- Teigiamas signalas - sandėlių ištuštinimas ir gamybos trajektorijos normalizavimas; tačiau vien atsargų lygio mažinimas nėra pakankamas užtikrinti tvarų atsigavimą.
- Pramonė turi įsivesti ilgalaikius paklausos atsigavimo mechanizmus pagrindinėse eksporto rinkose, kad tvariai atsigautų po recesijos.
Eksporto perspektyvos ir rinkų įtaka
Lietuvos baldų eksporto dalis 2023 m. sudarė apie 11,3 proc. viso Lietuvos kilmės produktų eksporto, o 2024 m. gruodžio slankusis vidurkis rodo tik nežymų nuosmukį (-1,1 proc. be kainų pokyčių) lyginant su 2024 m. gruodžiu. Didžiausios eksportuojamos kryptys - Jungtinė Karalystė, Švedija, Danija, Suomija ir Vokietija, kurios formuoja apie 47 proc. baldų eksporto portfelio.-Vokietijos ekonomikos nuosmukiai gali iššaukti trumpalaikius iššūkius, tačiau Skandinavijos šalys ir JK rodo teigiamą poreikį, didinantį pjautinės medienos, plokščių ir baldų paklausą.
Baltijos šalių medienos apdirbimo ir baldų pramonė geografiškai siekia būti globalia rinkos dalimi, o partnerystės su pasauliniais koncernais suteikia stabilias galimybes augti. Didžiosios įmonės šiuo metu aktyviai diegia automatizaciją ir procesų efektyvumo didinimą, viršydamos ES vidurkį gamybos mastu. Tai padeda perimti užsakymus iš užsienio ir auginti darbuotojų kvalifikaciją bei plėsti gamybos infrastruktūrą.
Investicijos, inovacijos ir tvarumas
Pagal ES žaliąjį kursą daug dėmesio skiriama atliekų ir perdirbtos medienos surinkimo infrastruktūrai, energijos sąnaudų mažinimui ir atsparumo rizikoms didinimui. Investicijos į automatizaciją ir procesų efektyvumo didinimą Lietuvoje viršija ES vidurkį, o tai suteikia galimybių perimti užsakymus ir pasiekti aukštesnius standartus kokybės valdyme bei inovacijose. Dauguma įmonių tikisi didinti investicijas į modernizaciją ir gamybinių pajėgumų plėtrą antrąjį šių metų ketvirtį.
Atliekų ir perdirbtos medienos surinkimo infrastruktūros kūrimas yra viena iš prioritetinių užduočių, kartu su vietinės žaliavos prieinamumo rizika dėl galimų prekybos apribojimų valstybiniuose miškuose pagamintai žaliavai. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali lemti žaliavos kainų kilimą. Apskritai, apvaliosios medienos kainos rinkoje priklauso keliems svarbiems pramonės sektoriams: statyboms, transportui, energetikai, popieriaus ir celiuliozės gamybai.
Inovacijų įnašas į konkurencingumą
Didžiosios įmonės aktyviai diegia technologinę pažangą ir įtraukdamos partnerius iš Vakarų rinkų kelia aukštesnius kokybės standartus, plečia eksportą į užsienio rinkas ir didina gamybos pajėgumų naudojimo lygį. Programos siekia ne tik didinti produkcijos kiekį, bet ir tobulinti kokybės valdymo sistemas, stebėti inovacijas ir mažinti energijos suvartojimą. Dėl to įmonių kvalifikacija kyla, o gamybos infrastruktūra plečiasi.
Sektoriaus iššūkiai ir ateities perspektyvos
Didžiausi iššūkiai išliko infliacijos sukeltos sąnaudos ir energetikos kainų šokas, kurie 2021-2022 m. įtakojo baldų pramonės išlaidų ir paklausos svyravimus. 2023 m. baldų pramonės apyvarta sumažėjo 14,9%, o medienos apdirbimo sektoriaus - 23%. Tačiau praėjusio laikotarpio pabaigoje gamybos apimtys tapo stabilesnės, pirmieji teigiami požymiai - pradėta naujų darbuotojų samdyti. Daug investicijų (apie 577 mln. Eur) buvo skirtos į įmonių modernizavimą, iš jų apie pusę - paskoloms, kas prisidėjo prie įsiskolinimo augimo pramonės sektoriuje.
Sektoriaus ateities perspektyvas labiausiai formuos išaugusi gyventojų perkamoji galia Europoje, mažėjantys palūkanų dydžiai ir atsigavimas kai kuriose eksporto rinkose. Pagal bankininkystės ekspertų nuomones, 2024-2025 m. laikotarpiu galima tikėtis atsigavimo baldų eksporto rinkose, ypač Vokietijoje, ir bendro pramonės stabilizacijos. Tačiau rizikos išlieka: ekonomikos perspektyvos Vokietijoje ir kitose ES šalyse gali lemti trumpalaikius svyravimus ir įtakos Lietuvos pramonei.
Turinys ir statistika
- 2023 m. baldų ir medienos sektorių indėlis į Lietuvos apdirbamosios pramonės produkciją: 17 proc.
- 2023 m. medienos pramonės gamybos nuosmukis: -24 proc.; baldų pramonės nuosmukis: -14 proc.
- 2023 m. baldų eksporto dalis: 11,3% viso Lietuvos kilmės eksporto
- 2023 m. baldų įmonių atsargos: nepakankamo lygio signalai, vis mažesnės atsargos
- Invosticijų lygiai (2021-2023): apie 577 mln. Eur, pusė paskolos
- Eksporto kryptys: JK, Švedija, Danija, Suomija, Vokietija
- 3 mėn. laikotarpio produkcijos nuosmukio pikas: medienos pramonėje - 31%, baldų pramonėje - 18%
TablaData: pagrindinės tendencijos
| Renginio požymis | Medienos pramonė | Baldų pramonė |
|---|---|---|
| 2023 m. nuosmukis, % | -24 | -14 |
| Atsargų balansas 2023 pabaigoje | +29 | +19 |
| Atsargų balansas 2024 balandžio | -6 | -3 |
| Eksporto dalis 2023 | - | 11,3% viso eksporto |
Esminė pažanga - didelės investicijos į automatizaciją ir kokybės valdymą, bendros investicijos siekė apie 577 mln. Eur, iš jų maždaug pusė - paskolos, o tai įtakojo įsiskolinimų augimą. Darbuotojų skaičius didėjo įmonėse, kurių eksporto į užsienį dalis viršija 80-90 proc.
Kaip teigia eksperitai, ilgojo laikotarpio atsigavimą užtikrins tolesnis vartojimo atsigavimas Europoje ir nuoseklus investicijų į tvarius sprendimus didėjimas. Dėl žaliųjų kursų ir vietinės žaliavos prieinamumo pokyčiai gali įtakoti kainas ir pramonės reguliavimą; todėl būtina kurti tvarius ir ilgalaikius planus, kurie atlieptų reguliavimus.