Seniausias Lietuvoje yra Vilniaus vandentiekis. Nuo 1501 m. vanduo buvo imamas iš Vingrių šaltinių (dabartinė Vingrių gatvė), o nuo 1534 m. - ir iš Žiupronių (Misionierių) šaltinių. Mediniais vamzdžiais vanduo savaime tekėdavo iš aukštesnėje vietoje esančių šaltinių į miestą. 1864 m. mediniai vamzdžiai pradėti keisti metaliniais. Nuo 1914 m. Buvo tam tikras laikotarpis, kai įvairiose pasaulio šalyse vanduo buvo tiekiamas švino vamzdžiais. Pastaraisiais metais geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui vis dažniau ir dažniau naudojami plastikiniai vamzdžiai. Šiuo metu chemijos pramonė sugeba pagaminti pakankamai patvarius ir ilgaamžius plastikinius vamzdžius.
Plastikiniai vamzdžiai yra pranašesni už metalinius (ir netgi nerūdijančio plieno) vamzdžius tais atvejais, kai jais tiekiamas agresyvus vanduo. Agresyvus vanduo metalinius vamzdžius tirpina ir vartotojams patiektame vandenyje geležies ir mangano koncentracijos ne tik kad viršija Lietuvos geriamojo vandens higienos normos HN 24: 2003 reikalavimus, bet būna gerokai didesnės negu neruoštame požeminiame vandenyje. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra pakankamai daug. Vandentiekos įmonių atstovai tokiu atveju sako, kad kalti seni vamzdynai, kad juos reikia plauti. Tačiau išplovus tokius vamzdynus rūgštimis ir išdezinfekavus aktyvaus chloro junginiais, vartotojams patiektos vandens kokybė ne tik nepagerėja, bet pasidaro dar blogesnė negu buvo prieš plovimą. Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas: po plovimo agresyvus vanduo lengviau prieina prie metalo ir jis tirpsta dar intensyviau negu tai vyko prieš plovimą. Pritaikius nūnai populiarią frazę galima būtų pasakyti taip: “vamzdžiai nekalti, kalta aplinka” (t.y. vanduo).
Kokios išeitys ir ką reiškia vandens agresyvumas?
Tad, kokia išeitis? Išeitys yra dvi: pirmoji - metalinius vamzdžius pakeisti plastikiniais (brangu), antroji - panaikinti (sumažinti) vandens agresyvumą prieš jam patenkant į plieninius vamzdynus. Yra keletas vandens agresyvumo mažinimo būdų. Prieš gerus 15 metų mūsų rinkoje pasirodė nedidelio skersmens variniai vamzdžiai. Teko juos šiek tiek tyrinėti, kadangi dalis pirkėjų nuogąstavo, kad geriamajame vandenyje gali neleistinai išaugti vario jonų koncentracija. Varis priklauso sunkiųjų metalų grupei, kurie yra kenksmingi visiems organizmams. Geriamojo vandens higienos norma HN 24:2003 teigia, kad vario jonų koncentracija neturi viršyti 2 mg/L.
Tyrimų metu varinės movos per naktį buvo išlaikytos uždaruose induose su vandentiekio vandeniu, chloruotu vandentiekio vandeniu, šiek tiek parūgštintu ir šiek tiek pašarmintu vandentiekio vandeniu. Sekančią dieną visuose mėginiuose buvo nustatytos vario jonų koncentracijos. Vario jonų koncentracijos padidėjimas buvo užfiksuotas visuose mėginiuose, tačiau nei viename iš jų vario jonų koncentracija nebuvo didesnė nei 2 mg/L. Vėliau pavyko surasti objektą, kuriame jau buvo sumontuoti variniai vamzdžiai.
Kauno miesto ir rajono gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių. Jų požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo, kuris filtruodamasis smėlio žvyro nuogulomis. Per 3-12 mėnesių jis apsivalo mechaniškai ir bakteriologiškai ir tik tuomet patenka į gręžinių filtrus, kur jau siurbliais pumpuojamas vartotojams. „Kauno vandenų“ laboratorijos tyrimų duomenimis, Eigulių vandenvietėje, išgauto vandens skoninės savybės ir kiti parametrai yra vieni aukščiausių. Gerais kokybės parametrais pasižymi ir vandens gerinimo įrenginius turinčios Petrašiūnų vandenvietės išgaunamas vanduo. Tačiau, pasak „Kauno vandenų“ technikos direktoriaus Dariaus Gražio, tyrimų rezultatai rodo, kad Kleboniškyje ir Vičiūnuose išgaunamą vandenį dar galima pagerinti, mažinant natūralių mikroelementų - geležies ir mangano kiekį.
Vandens gerinimas Kaune: projektai ir jų tikslai
Vartotojams prireiks ir kantrybės. Vičiūnų vandens gerinimo įrenginių statybos projekto vertė daugiau kaip 6 milijonai eurų. Darbus bendrovė „Kauno vandenys“ finansuoja savo lėšomis. Tai antrieji vandens gerinimo įrenginiai Kauno mieste. Įmonė planuoja trečiuosius įrenginius statyti ir Kleboniškyje. „Be jau eksploatuojamų Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių, 2020 baigėme statyti Vičiūnų vandens gerinimo įrenginius, o šiemet pradėjome paruošiamuosius darbus Kleboniškyje. Tai reiškia, kad netrukus kauniečiams ir Kauno rajono gyventojams galėsime tiekti pačios aukščiausios kokybės vandenį,“ - teigė D. Gražys.
Šiuo metu iš Vičiūnuose esančių septyniolikos vandens gręžinių geriamąjį vandenį vartoja Vaišvydavos, Vilijampolės, Lampėdžių, Veršvų, Marvelės, Aleksoto, Fredos, Naujamiesčio, Vičiūnų, Birutės, Žemųjų Šančių, Panemunės, Kazliškių, Rokų 1, Rokų 2 gyventojai. Nuo šių metų pradžios Vičiūnų vandens gerinimo įrenginiai jau veikia beveik pilnu pajėgumu ir jų darbo apimtys palaipsniui didinamos. Kadangi vandens gerinimo procesas dar tik įsivažiuoja, D. Gražys minėjo, kad vandens kokybė išleidžiama į vamzdyną bus gera, tačiau dėl per keliasdešimt metų vamzdynuose susikaupusio mangano ir geležies ji gali kartais svyruoti. Tikimasi, kad šias laikinas problemas išspręs reguliarus vamzdynų plovimas.
Bus dešimt koštuvų. Vičiūnų vandens gerinimo įrenginius statydusios UAB „Eigesa“ darbų vadovas Vidmantas Norušas sako, kad generaliniu šio projekto rangovu bendrovė tapo neatsitiktinai. „Esame statę vandens gerinimo įrenginius Vilniuje, kituose šalies miestuose, turime sukaupę tokių darbų patirtį. Vičiūnų vandenvietėje pastatyti vandens gerinimo įrenginiai yra uždaro tipo. Tokio tipo slėgiminio valymo įrenginiai modernesni, saugesni ir efektyvesni už atviro tipo valymo įrenginius, kur per filtrus į vandenį gali prasiskverbti ir organinė tarša“, - sako V. Norušas. „Kadangi jau statybos metu užsakovas panoro čia įrengti daugiau koštuvų, sudarius naują sutartį, vietoje planuotų aštuonių, čia buvo įrengta dešimt koštuvų. Tai leis padidinti kokybiško vandens tiekimą piko valandomis“, - sako V. Norušas.
Dar vykdant Vičiūnų vandens gerinimo įrenginių statybą bendrovė „Eigesa“ laimėjo ir tokių įrenginių statybai Kleboniškio vandenvietėje skelbtą konkursą. Kleboniškyje jau pradėti paruošiamieji darbai. Šioje vandenvietėje „Eigesa“ atliks ne tik statybos, bet ir projektavimo darbus.
Įdomu tai, kad Vičiūnų ir Petrašiūnų vandens gerinimo įrenginiai kiek skiriasi. Petrašiūnų yra atviro tipo, o Vičiūnų ir naujieji Kleboniškio bus slėginiai. V. Norušo teigimu, uždaro filtrų tipo įrenginių statyba paprastesnė ir patogesnė gamybinių patalpų statybos ir įrenginių įrengimo atžvilgiu, nes gerinamas vanduo neturi atviro kontakto su patalpų oro aplinka, galimų vabzdžių atsiradimu gamybinėse patalpose iš išorės.
Prireiks poros metų. „Kauno vandenų“ technikos direktorius D. Gražys atsargiai prognozuoja, kad Kleboniškyje darbus numatoma pabaigti 2023-ųjų pradžioje. Ten bus valomas Šilainiams, Domeikavai bei visai šiaurinei miesto daliai tiekiamas vanduo. Pabaigus šias statybas, Kauno vandens gerinimo projektai bus laikinai užbaigti.
2020 metais „Kauno vandenys“ išgavo ir vartotojams patiekė 18,06 mln. litų vertės vandens. Vilniaus miesto savivaldybė, plėtodama Neries upės ir jos pakrančių infrastruktūrą, atveria duomenis apie vandens kokybę miesto vandens telkiniuose. Apklausos rodo, kad gyventojai vertina Neries vandens būklę skeptiškai, tačiau realybėje situacija - kur kas geresnė. Organizuojama nuolatinė informacijos sklaida gyventojams, siekiant didinti informuotumą.
Neries ir Vilniaus paplūdimių vandens kokybė
2025 m. atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė vilniečių manė, kad Neries vanduo nėra pakankamai švarus maudynėms, tačiau objektyvūs maudymosi sezono metu surinkti taršos matavimų duomenys rodo, kad vandens tarša fiksuojama itin retai. Mikrobiologiniai rodikliai rodo, kad žarninių lazdelių ir enterokokų koncentracija dažniausiai būna žemiau higienos normų ribų. Vilniaus paplūdimiuose vandens kokybė buvo įvertinta kaip gera arba labai gera.
Vilniaus vandenys atliko išsamų Neries intakų tyrimą: išsiaiškinta, kad baseino tarša Vilniuje yra mitas iš praeities. Vis dėlto įspėta apie galimą nuotėkų ir paviršinių nuotekų įtaką tam tikroms vietoms po lietaus. Grinda sistemingai vykdo mikrobiologinę vandens kokybės stebėseną viso sezono metu ir viešina jos rezultatus. Vandens kokybė paplūdimiuose kinta priklausomai nuo aplinkos veiksnių, tačiau dažnai rodo gerą ar labai gerą rezultatą visame tyrimų laikotarpyje.
Priežiūra ir informacijos sklaida
Grinda Vilniuje prižiūri 15 paplūdimių, iš kurių trijuose - Balsio (Žaliųjų ežerų), Valakampių I ir II - iškeltos Mėlynosios vėliavos. Visi paplūdimiai turi gelbėtojus, poilsio ir grilio zonas, persirengimo kabinas, tualetus ir informacines lentas. Nuosekus vandens kokybės monitoringas leidžia laiku identifikuoti pokyčius ir užtikrinti saugias sąlygas paplūdimių lankytojams. Vandens temperatūra paplūdimiuose šią vasarą siekia apie 18-23 °C, priklausomai nuo telkinio ir vietos.
Apibendrinant, naudojant geros praktikos metodus ir nuolatinį stebėjimą, Lietuvos miestų vandens tiekimo vamzdynų būklė gerėja. Plastikinių vamzdžių privalumai agresyviam vandeniui, modernūs vandens gerinimo įrenginiai bei kryptingas įrenginių atnaujinimas užtikrina saugesnį ir švaresnį vandenį gyventojams. Tačiau būtina ir toliau tirti bei tinkamai plauti senus vamzdynus, vengiant agresyvių plovimo priemonių, kadangi neigiamos reakcijos gali paspartinti metalų tirpimą.
| Vandenų valymo tipo įrenginiai | Turimas įrenginių tipas | Vietovė | Numatoma pabaiga / būsena |
|---|---|---|---|
| Slėginiai filtrai | Uždaro tipo | Vičiūnų vandenvietė | Iki 2023 m. pradžios planai užbaigti |
| Atviro tipo filtrai | Atviro tipo | Petrašiūnų vandenvietė | Veiklos tęsiamos |
| Slėginiai filtrai | Uždaro tipo | Kleboniškio vandenvietė | Paruošiamieji darbai; statyba |