Sėkminga Lietuvos medienos ir baldų sektoriaus istorija sulaukė tęsinio - šių metų pradžioje pasirašytas susitarimas dėl naujo klasterio. Medienos produktų gamybos inovacijų klasteris turėtų susiformuoti Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje, o bendra investicijų suma per ateinančius trejus metus turėtų sudaryti bent 350 mln. eurų. Šalies medienos ir baldų sektorius pastarąjį dešimtmetį demonstravo itin spartų augimo tempą ir sugebėjo padvigubinti sukuriamą vertę - praėjusiais metais medienos apdirbimo, baldų ir popieriaus gamybos įmonių sukuriama vertė perkopė 3 mlrd. eurų. Daugiau kaip du trečdaliai šiame sektoriuje sukuriamos produkcijos yra skirta parduoti užsienio rinkose. Tai sudaro apie 19 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių.
Nepaisant to, ketvirtadalis iškertamų medžių eksportuojama kaip žaliava, dažnai tai - vertingiausia žaliavinės medienos rūšis - rąstai. Lietuva išsiskiria iš Baltijos šalių: nors nukertamos medienos kiekis yra mažiausias, pagal eksporto vertę medienos ir baldų sektoriuje esame pranašesni nei latviai ar estai. Prognozuojama, kad klasterio kūrimas leis vienoje vietoje suvienyti tiekimo ir gamybos pajėgumus, o svarbiu baldų gamybos ekosistemos elementu turėtų tapti medienos drožlių plokščių - pagrindinės korpusinių baldų gamybinės medžiagos - gamykla.
Kaip naujasis klasteris prisidės prie sektoriaus plėtros?
Numatytos investicijos ir nauji gamybiniai pajėgumai padės padidinti šio sektoriaus apyvartą papildomais 350-400 mln. eurų per metus. Didesnioji šios sumos dalis (apie 250-300 mln. eurų) teks eksportui. Apie investicijas, kurios per artimiausius kelerius metus sieks nuo kelių iki keliasdešimties milijonų eurų, yra paskelbusi ir minėtam klasteriui nepriklausančios šalies įmonės. Tačiau išvardinti skaičiai - dar ne viskas: klasteris skatins logistikos bendradarbiavimą, kelti darbuotojų kvalifikaciją bei kurti naujus produktus.
Baldų gamybos įmonės taps „Pramonės 4.0“ technologijų bandymo poligonu - diegiant robotus ir skaitmenizuotus procesų sprendimus. Automatizacijos plėtra bus naudinga sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą, o kartu didins darbo našumą ir pridėtinę vertę. Panašu, kad investicijos užtikrins dviženklį sektoriaus augimą bent keliais ateinančiais metais, o tai teigiamai veiks visos šalies ekonomikos augimą.
Istorija ir aktoriai
2018 m. vasario 8 d. Lietuvos Ūkio ministerijoje pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis dėl „Medienos produktų gamybos inovacijos” klasterio įkūrimo. Klasterio iniciatorius - Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“, o nariai - UAB Vakarų medienos grupė (VMG), Akmenės rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Lietuvos miško savininkų asociacija, UAB SBA Furniture Group, AB Freda, Kauno technologijos universitetas, VšĮ „Darnūs miškai“, Privačių miškų savininkų asociacija. Šiuo metu planuojama, jog Akmenės LEZ teritorijoje bus pradėta VMG medienos plokščių fabriko statyba, o iki 2022 metų investicijos sieks apie 180 mln. Eur.
Klasterio partneriai siekia per 5 metus investuoti apie 300 mln. Eur į esamų gamybinių pajėgumų plėtrą bei naujų pajėgumų kūrimą aukštą pridėtinę vertę generuojančiose medienos pramonės srityse. Be to, Kauno technologijos universitetas ir Kauno kolegija dalyvauja klasteryje, siekdami glaudesnio bendradarbiavimo su pramonės įmonėmis ir paruošdami kvalifikuotus specialistus. Taip pat prie klasterio prisijungia VšĮ „Darnūs miškai“, Lietuvos miško asociacija ir Privačių miškų savininkų asociacija.
Medienos žaliavos ir sektoriaus iššūkiai
Kasdien kylanti medienos kaina ir didėjantis eksportas verčia baldų gamintojus branginti produkciją. Didelių rizikų akivaizdoje dalis žaliavos išvežama į užsienį, o kai kurios įmonės stengiasi užtikrinti žaliavos prieinamumą. Rusija nuo liepos 1-osios didina neapdorotos medienos eksporto muitus - iki 80% per dvejus metus. Tokie pokyčiai kelia iššūkių tiek perdirbėjams, tiek rinkoms, tačiau Klaipėdos uostas vis dar išlieka svarbus eksporto kanalas.
Tačiau klasterio įkūrimas ir investicijos suteikia galimybių: eksportui skirta dalis prognozuojama padidinti, o vietinės įmonės sieks kurti gatavus produktus Lietuvoje ir eksportuoti juos užsienio rinkoms. Taip pat klasteris skatins techninius sprendimus - automatizavimo ir robotizavimo - tiekiančių įmonių augimą bei mažesnių, lankstesnių subrangovų įsitraukimą.
Technologijų diegimas ir kompetencijų plėtra
Medienos apdirbimo procesai ir medienos gaminiai yra apibūdinami specialiais terminais: malkinė mediena, plaušiena, drožlės, plokštės, faneros lakštai, medienos atliekos ir kt. Klasteris skatina bendradarbiavimą logistikos srityje, kuriant naujas technologijas ir skaitmenizuotus procesus. Taip pat Kauno technologijos universitetas ir Kauno kolegija bendradarbiaus su įmonėmis, skatinant tyrimų plėtrą bei kvalifikuotų specialistų rengimą, o VšĮ „Darnūs miškai“ ir asociacijos prisidės prie tvarios miškų ūkio plėtros.
Vienas iš įmonės profilių - išmanūs medienos klijų ir klijavimo technologijų sprendimai, taip pat drožlių siurbimo įranga ir ventiliatoriiai technika. Tokios žinios padeda kuriant modernias gamybos linijas, leidžiančias didinti našumą ir mažinti sąnaudas. Šio klasterio tikslas - sukurti regionaliai stiprią ekosistemą, kuri vienoje vietoje suvienytų tiekėjų, gamintojų ir žinių centrus.
| Klasterio nariai | Veikla | Planuojamos investicijos |
|---|---|---|
| VMG | Medienos plokščių gamyba | 110-180 mln. Eur |
| Akmenės LEZ | Žaliavų apdorojimas, logistikos infrastruktūra | apie 4 mln. valstybės lėšos infrastruktūrai |
| Kauno technologijos universitetas | Technologijų tyrimai, specialistų rengimas | |
| LLS, LMSA, privatūs miškų savininkai | Tvarus miškų ūkis, teisė, politika |
Teigiama, kad klasterio kūrimas paskatins ne tik gamybos apimčių augimą, bet ir inovacijų diegimą. Pavyzdžiui, Lietuvos baldų įmonės tampa vienomis iš IKEA tiekėjų ir gali tikėtis augančių užsakymų, o bendras sektoriaus potencialas vertinamas teigiamai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad klasterio veikla kuria galimybes didinti eksportą, didinti darbo vietų skaičių ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus Lietuvos rinkoje bei užsienyje. Tačiau iššūkiai, tokie kaip kintančios žaliavų kainos ir egzistuojanti konkurencija rinkose, reikalauja nuoseklios politikos paramos ir verslo bendradarbiavimo.
Kuratoriai ir dalyviai pabrėžia svarbiausius tikslus
- Suburti tiekimo ir gamybos pajėgumus vienoje vietoje;
- Kurti naujas darbo vietas ir didinti pridėtinę vertę;
- Diegti Pramonės 4.0 sprendimus baldų gamyboje;
- STEM ir techninių įgudžių ugdymas per universitetų ir kolegijų programas;
- Skatinti tvarią miškų ūkio plėtrą ir atsakingą išteklių naudojimą.