Presuotos medienos naudojimas avilių gamybai

Šiandieninė bičių buveinė - avilys. Lietuvoje išplitę aviliai Dadano - Blato rėmais, kurių matmenys: lizdo - 43,5 x 30,0 cm, magazino - 43,5×14,5 cm. Rėmų sijelių plotis - 2,5 cm. Kai kas naudoja pažemintus: daugiaaukščių avilių rėmus - 43,5 x 23,0 cm arba tik magazininius rėmelius. Galimi ir kitoki matmenys, svarbu, kad bityne jie būtų vienos konstrukcijos. Nestandartiniai apsunkina inventoriaus, dirbtinių korių ir kitokių avilių naudojimą.

Išilgai korių šiluma plinta žymiai geriau, negu skersai jų. Žiemą avilio lizdo gilumos laidumas priklauso nuo oro srovių lizde. Kad lizdas būtų optimalus, jis neturi būti kvadratinės formos. Lizdas, sudarytas iš Dadano-Blato rėmų, vidutinio stiprumo bičių šeimai yra optimalus. Minėto rėmo plotis racionaliai parinktas maistui, pasiskirstyti. Jei senas avilys stovėjo uždengtas, tikriausiai jo vidinė dalis sveika, mat mediena, impregnuota bičių pikiu, nedrėksta ir silpniau pūva. Jei išorinė avilio dalis apysveikė, viena kita lentutė supuvusi, jos pakeičiamos sveikomis. Trobagrybiai dažniausiai sugadina avilių dugnus. Jiems restauruoti tinka grindlenčių atliekos. Remontuojant sena avilį ar darant nauja, svarbu išlaikyti reikiamą atstumą tarp avillo vidaus ir rėmų. Bičių biologinis atstumas yra 8-12 mm.

Pagrindinė avilio dalis - rėmas. Jie gaminami iš nešakotos pušinės ar eglinės medienos. Serijinės gamybos rėmų šoninės sijelės viršuje paplatėja. Aviliams tinka eglės ar pušies nesmalingos vertingos lentos. Vidinės dalys gaminamos iš minkštesnės medienos: liepos, tuopos, juodalksnio lentų. Išorinė lentos pusė (pagal išpjovimą) kalama į viršų, kad nesiriestų kraštai. Į tarpsienius dedamos nelaidžios šilumai medžiagos: spaliai, pakulos, samanos, šiaudų (avižinių) kapojai. Blogesnės yra džiovintos durpės, medžio pjuvenos ar drožlės. Svarbi avilio dalis yra laka. Apatinė daroma 300 - 450 mm ilgio ir 20 mm aukščio. Jos dydis pagal metų laiką ir šeimos stiprumą reguliuojamas ištraukiamais papildomais kamščiais su mažesnėmis lakutėmis. Pagal reikalavimus laka turėtų būti kiek aukštėliau už dugno paviršių. Autorius naudoja avilius, kuriuose lakos nuo dugno pakeltos vienu trečdaliu rėmų aukščio. Nuo drėgmės ir skruzdžių aviliai laikomi pakelti. Pastovai, gali būti įvairūs. Paprasčiausias - į žemę įkalti keturi tvirtos medienos kuoliukai. Daug gražiau atrodo ir patogiau naudoti kilnojamus pastovus. Pavyzdžiui, keturi tvirtesnės medienos, 20-25 cm aukščio bruseliai, sujungti lentelėmis.

Bitininkauju daugiaukščiais Langstroth’o-Ruto aviliais, rėmelio aukštis - 23 cm. Man jie pasirodė neperspektyvūs profesionalioje bitininkystėje. Motinėlės dėjimo plotas užima maždaug tiek pat kiek Rutto rėmo ploto. Kita, trukdosi motinėlės darbas. Gautas korpusų skaičius ir magistralių skaičius lemia papildomas išlaidas: 4 Rutto korpusai vasarai ir 6 magaziukų korpusai šeimai vasarą su savomis išlaidomis. Grotelėmis, sudėtingiau rasti motinėlę. Aviliuose peržiūrėti reikia 10 rėmų, magaziukų 20 vienai šeimai. Nereikalingos laiko ir darbo sąnaudos.

Išbandžiau ir „buterbrodinius“ systemos aviliuose. Ir didžioji dauguma daugiaukščių avilių su falcais. Tokius naudoju. Aviliais - temos atskiros. Langstroth’o-Ruto aviliai atradimas ir malonumas su jais dirbti. Su kitokiais.

Valydamas savo PK atmintį, radau glaustą, bet pradedantiems gan aiškų (mano manymu :/ ) plienų klasifikacijos aprašymą. Tik nepažymėta ir kur jis paimtas, tad įkelsiu be nuorodos į šaltinį:

Plienas ir jo savybės

Plienas yra geležies ir anglies lydinys, kuriame yra iki 2.14% anglies. Jei anglies daugiau - tai špižius. Pliene be Fe ir C dažniausiai būna sunkiai išvengiamos priemaišos: iki 0.7% Mn, iki 0.4% Si, 0.06% S ir 0.07% P. Plieno savybes lemia esamas C kiekis: didėjant C, kietumas ir stiprumas didėja, bet plastika mažėja. Maksimalų stiprumą turi plienas, kurio sudėtyje yra 0.9-1% C. Mn ir Silicis įvedami į plieną gamybos metu dezoksidacijai atlikti. Ištirpęs Mn ir Si reaguoja su deguonimi ir oksidų pavidalu pereina į šlaką, kuris yra pašalinamas. Jei Mn ir Si daugiau kaip 0.8%, turime manganinį ir silicinį plienus. Siera pliene formuoja geležies sulfido eutechtiką FeS, kuri išsidėsto tarp plieno grūdelių. Didesnis S kiekis sukelia karštąjį plieno trapumą, kuris pašalinamas įvedant Mn. Šaltasis plieno trapumas atsiranda kai P > 0.1% pliene. Plienai skirstomi pagal chem. sudėtį, kokybę, struktūrą, paskirtį: angliniai ir legiruoti plienai; įprastinės, kokybiniai, aukštos ir itin aukštos kokybės plienai; konstrukciniai, įrankiniai ir su spec. savybėmis.

Angliniai plienai plačiai naudojami kaip nebrangi konstrukcinė medžiaga. Angliniai plienai pagal Rusijos standartus žymimi CT ir skaičiuojami nuo 0 iki 6. Kokybiniai angliniai plienai žymimi dviem skaičiais: plienas 40, plienas 45 (pvz., verdančio stingimo plienas su 10% C - 10Kn). Angliniai įrankiniai plienai žymimi raide I ir skaičiumi, kuris nurodo C kiekį dešimtosiomis procento dalimis. Jei toks plienas išlydomas spec. būdu su elektrošlakiniu perlydymu, tai ženklas I8M. Legiruotieji plienai padidina plieno atsparumą karščiui, magnetines savybes ir kt. Jie praplečia plienų panaudojimo sritį, įgalindami juos žemose ir aukštose temperatūrose, agresyvioje chemijoje ir kitur.

Legiruojančių elementų įtaka plienų savybėms: chromas suteikia kietumą ir atsparumą korozijai; nikelis didina korozijos atsparumą, stiprumą ir kietumą; molibdenas padidina atsparumą ir tvirtumą; vanadis ir volframas mažina trapumą karštoje būklėje. Legiruotų plienų klasifikacija skirstoma į: mažai, vidutiniškai ir daug legiruotus plienus; kokybius ir itin aukštos kokybės plienus; pagal paskirtį: konstrukciniai, įrankiniai ir plienai su spec. savybėmis (nerūdijantys, atsparūs ugniai ir kt.). Įrankiniai plienai žymimi raide I su skaičiumi (I7, I8, I9, I10). Legiruotų plienų žymėjimai rodo legiruojančių elementų kiekį ir jų poveikį savybėms.

Infografika: Dadano-Blato avilių matmenys ir rėmų išdėstymas

Praktiniai patarimai avilių gamybai ir priežiūrai

  • Laikykitės vienodų konstrukcinių matmenų: lizdas, magazinas ir rėmų sijelės turi būti suderinti pagal vieną modelį, kad būtų lengviau naudoti inventorių.
  • Aplinkos drėgmė ir šaltis reikalauja lakos pakilimo nuo dugno: 8-12 mm bičių biologinis atstumas ir laikymas pakeltai nuo grunto sumažina pelės ir drėgmės problemų riziką.
  • Naudojant falcinius avilius, sumažėja pelės įsikūrimo rizika ir avilio šarvas tampa stabilesnis žiemą.
  • Grindų ir dugno konstrukcijos svarbios, nes jos įtakoja ventiliaciją, šilumos išsklaidymą ir korio perkėlimą.
  • Reguliariai tikrinkite rėmų ir lenta bei tarpsienius - remontuojant išlaikykite reikiamą atstumą tarp vidaus ir rėmų.
Infografika: avilio vidinės dalys ir lakų aukštis

tags: #presuotos #medienos #naudojimas #budos #gamybai