Bus modernizuojama 100 km automagistralinių ir magistralinių kelių, tęsiama šalia Kauno esančio Krunos tilto rekonstrukcija, planuojama baigti magistralinio kelio Vilnius-Utena rekonstravimą ir Tarandės tunelio statybos darbus bei įgyvendinti kitus strateginius projektus. „Darbai, kuriems šiemet skiriame didžiausią dėmesį, svarbūs tūkstančiams Lietuvos gyventojų, o kiekvienas projektas turi labai konkretų adresatą.“
Strateginiai tikslai ir prioritetai
Šiemet dėmesys skiriamas automagistralių modernizavimui ir žvyrkelių asfaltavimui regionuose. Planuojama sutvarkyti 100 kilometrų blogiausios būklės automagistralinių ir magistralinių kelių, užtikrinant eismo saugumą, sklandumą ir ilgaamžiškumą. Taip pat tęsiama svarbi Krunos tilto rekonstrukcija A1 keliuje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, įrengiamos naujos konstrukcijos, perdangos ir pralaidos, siekiant išlyginti transporto mazgą ir pagerinti eismo srautą.
Vilnius-Utena rekonstrukcija ir Tarandės tunelio statyba užtikrins saugesnį ir spartesnį susisiekimą Vilniaus regione. Po 2026 metų pradžios planuojama užbaigti Plačios apimties projektus, įskaitant ir didžiųjų tiltų, viadukų techninę priežiūrą bei naujų įrenginių diegimą.
Projekto apimtis ir techniniai sprendimai
Iki metų pabaigos planuojama baigti A14 Vilnius-Utena rekonstravimą, kuris apims 42,8 km ruožą nuo 28,40 iki 64,33 km. Darbų metu bus įrengtos „2+1“ eismo juostos, kurios keisis kas 1,5-2,5 kilometro. Projekte numatyta įrengti penkias požemines perėjas laukiniams gyvūnams, 90 kilometrų apsauginės tinklo tvoros, 95,91 kilometro metalinių atitvarų bei 1,6 kilometro triukšmo užtvarų. Taip pat planuojama įrengti 20 autobusų stočių su laukimo paviljonais ir poilsio aikštelėmis vairuotojams.
Krunos tilto rekonstrukcija įgalins modernų ir saugų tiltą A1 ruože, kur laikinojo tilto statyba ir esamo rekonstrukcija bus baigta 2027 m. pavasarį. Naujas tiltas bus iš plieno ir gelžbetonio konstrukcijų, perdangos ilgis - 125 metrai. Be to, Tarandės tunelio statybos darbai užbaigs 2026 m., tunelis įrengtas maždaug 300 metrų nuo EMSI degalinės, Ukmergės kryptimi, siekiant sumažinti spūstis Vilniaus regione.
Tinklų modernizacija ir žvyro kelių asfaltavimas
Žvyrkelių asfaltavimas - vienas iš kertinių projektų. 2026 metais planuojama toliau tęsti žvyrkelių programą: asfaltavimas vyks 100 kilometrų, didžiąją dalį darbų tikimasi užbaigti šiais metais, o papildomos sutartys dėl dar 80 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo taip pat bus sudaromos. Iki šiol programoje atsirado virš 1,5 tūkst. kilometrų ruožų, iš kurių apie 750 kilometrų - žvyrkeliai. Daugiau kaip 30 proc. vertės suteikė savivaldybės, atsižvelgiant į įtaką gyventojams, mokykloms ir verslui, eismo intensyvumą. Tam tikslui buvo atnaujintos kelio dangų projektavimo taisyklės, sudaryta nauja prioritetų eilė remiantis socialinio ir ekonominio atsiperkamumo principais.
Pasiekiamumo gerinimas regionuose - viena pagrindinių kryptių. Planuojama asfaltuoti 24 projektus 2026 metais, tarp kurių ypač didelis dėmesys skiriamas Šakių rajone esančiam keliui Nr. 3807 Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai (11,6 km), Elektrėnų savivaldybės keliui Nr. 4730 Lapiakalnis-Abromiškės-Žebertonys (4,82 km) ir Trakų rajono keliui Nr. 4714 Strėva-Ismonys-Rūdiškės (6,13 km). Taip pat svarbūs projektai Kretingos, Skuodo, Radviliškio ir kitose savivaldybėse.
Finansavimas ir administravimas
Valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“ šiemet planuoja asfaltuoti apie 100 kilometrų žvyrkelių, finansavimas suprantamas per Kelių fondo šaltinius, o papildomos pajamos gali ateiti iš kelių rinkliavos sistemos (e. tolling). Taip pat planuojama 88 km rangos konkursų skelbimai trečiąjį-ketvirtąjį ketvirčiuose ir kitos sutartys dėl 12 kilometrų kelio atkarpos tarp Kauno ir Prienų remonto. Be to, planuojama įsitraukti į pasirengimą naujiems projektams tarptautinėje „Via Baltica“ trasos plėtrai, rengiant specialųjį planą Kaunas-Latvijos siena ir kitoms atkaroms, siekiant keturių eismo juostų platybės.
Per 2026 metus „Via Lietuva“ toliau plečia žvyrkelių asfaltavimo programą regionuose: darbai vyksta 22 rajoniniuose keliuose, bendras asfaltuojamų kilometrų skaičius siekia apie 100. Pagrindiniai tikslai - pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę, sumažinti kelio dangos prastą būklę ir užtikrinti saugų bei patogų susisiekimą.
Atlasai, vizualizacijos ir papildomi duomenys
Infografikos idėjos:
Vizualiai iliustruoti projektų kronologiją: A14 rekonstrukcija Vilnius-Utena, Krunos tilto rekonstrukcija, Tarandės tunelis ir Via Baltica atkarpos planai.
Taip pat galima įtraukti lentelę su pagrindiniais 2026 metų projektais ir jų ruožais (km):
| Ruožas | Kiekis (km) | Reikšmė |
|---|---|---|
| A14 Vilnius-Utena rekonstrukcija | 42,8 | 2+1 juostos, perėjos, tvora, triukšmo užtvaros |
| Krunos tilto rekonstrukcija (A1) | 125 m perdanga | Tilto rekonstrukcija ir naujo tilto statyba |
| Tarandės tunelis | 10,13 | Saugaus eismo ir spartesnis susisiekimas |
Rengiantis įgyvendinti programą žvyrkelių asfaltavimui, prioritetas teikiamas keliams su didžiausiu intensyvumu ir kritine būkle, įtraukiant ir regionų svarbius susisiekimo mazgus - mokyklų, gydymo įstaigų ir verslo objektų pasiekiamumą. Azerbaijadiko pavyzdžiu minimos vietovės ir konkrečios atkarpos buvo pasirinktos remiantis eismo intensyvumo, gyventojų skaičiaus ir regioninės svarbos kriterijais.
Projekto įgyvendinimas prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo, regionų sukeitimo, turizmo plėtros ir ilgalaikio kelių tinklo patikimumo. Perėjimas nuo prasto stovio žvyrkelių prie asfaltuotų kelių sumažins kelionės laiką, padidins saugumą bei palengvins prieigą prie paslaugų.
tags: #numatyti #asfaltuoti #keliai