Skaitmeninė biblioteka - tai terminas, vis dažniau skambantis mokslinėje literatūroje, populiariojoje spaudoje, radijuje ir televizijoje. Šios sąvokos reikšmė kinta gana sparčiai, ji įgyja vis naujų pritaikymų tyrinėtojų bei mokslininkų darbuose. Šis terminas atspindi radikaliai naują požiūrį į informacijos naudojimą, panaudojant šiandienos informacijos bei kompiuterijos mokslų pasiekimus. Ši sąvoka vis dažniau pakeičia ankstesnes, kaip antai virtualioji ar elektroninė biblioteka. Šis apibrėžimas pirmą kartą pristatytas 1998 metais ir ne visada tiksliai gali apibrėžti savo objektą, taigi yra keletas apibrėžimų, naudojamų įvairiais aspektais. Skaitmeninė biblioteka kartais gali būti suskaitmenintų dokumentų kolekcija, patalpinta visiems prieinamoje interneto svetainėje, tai gali būti dokumentų rinkinys, saugomas įvairiose laikmenose, pvz., kompaktiniame diske; šis terminas kartu gali reikšti konkrečią biblioteką ar archyvą, kuriame saugomi leidiniai skaitmeniniame pavidale. Taigi DLF pasiūlytas apibrėžimas labiau nusako ypatumus nei konkretų objektą. Šiuo terminu galima naudotis apibrėžiant skaitmeninių bibliotekų funkcijas ir vystymosi perspektyvas.
Skaitmeninės bibliotekos yra nepaprastai svarbus evoliucijos žingsnis, kalbant apie žinių ir informacijos naudojimą. Tai reiškinys, keičiantis visuomenės komunikaciją su informacija, mokymosi procesą, laisvalaikio praleidimą. Tokių bibliotekų atsiradimas įgalina mus naudotis dokumentais ir informacija daug efektyviau. Visame pasaulyje įvairių sričių specialistai, akademinės bibliotekos, archyvai ir kitos organizacijos perspektyvoje siekia sukurti masyvias ir išsamias leidinių kolekcijas, kuriomis mokslininkai ir studentai galėtų naudotis daug paprasčiau ir prieinamiau nei įprastų knygų masyvais.
Skaitmeninimo nauda ir iššūkiai
Daugybė akademinių ir mokslinių bibliotekų ėmėsi konvertuoti į skaitmeninį pavidalą pačias reikšmingiausias ir svarbiausias savo spaudinių kolekcijas. Tai žymiai pagerina vartotojų priėjimą prie kolekcijų, saugo spausdintų dokumentų rinkinius nuo tolimesnio neigiamo fizinio poveikio, suteikia galimybę naudotis dokumentais mokslo tikslais daug didesniam vartotojų ratui dėka geresnio navigavimo ir dokumentų organizavimo skaitmeninėje terpėje.
Nors skaitmeninimas ir yra be galo naudingas akademinėms bibliotekoms bei mokslininkams, pats procesas yra brangus ir su juo susiję nemažai teisinių, logistinių ir techninių problemų, į kurias reikia atsižvelgti prieš imantis tokios svarbios užduoties. Egzistuoja eilė klausimų, su kuriomis neabejotinai teks susidurti bibliotekoms ir kitoms institucijoms, nusprendusioms skaitmeninti dokumentų kolekciją plačiajai publikai. Kai kurie iš jų yra labai panašūs į tuos, su kuriais susiduria bibliotekų darbuotojai, atsakingi už fondų plėtrą ir priežiūrą - tai atranka, finansavimas, autorinės teisės, dokumentų apsauga, tačiau jie sudėtingesni, nes skaitmeninimas kaip procesas yra naujas ir neįsisavintas reiškinys. Nors mokslinės bibliotekos visuomet vienos iš pirmųjų pritaiko naujas technologijas ir pagerina priėjimą prie savo fondų, vis dar yra problemų, susijusių su skaitmeninimu, dėl kurių bet kuris universitetas turėtų gerai apmastyti prieš imantis tokių projektų.
Pagrindiniai skaitmeninimo privalumai
- Priėjimo prie dokumentų radikalus pagerinimas: Pirmieji, kas pajaus naudą iš skaitmeninimo, bus tyrinėtojai ir mokslininkai. Dažnai mokslininkas gali studijuoti ar tirti skaitmeninę dokumento kopiją be būtinybės matyti tikrą fizinį dokumentą. Tai akivaizdi nauda, kuomet tyrinėtojas randasi geografiškai toli nuo dokumento.
- Tiesioginis dokumentų palyginimas: Dar vienas akivaizdus privalumas - tai galimybė tiesiogiai palyginti du dokumentus, kurie yra skirtingose pasaulio vietose.
- Tematiškai susijusių kolekcijų kūrimas: Kai kurie universitetai jau ėmėsi kurti tematiškai susijusias skaitmeninius dokumentų rinkinius, kuriuose kelių universitetų dokumentai prieinami per vieną vartotojo sąsają. Pavyzdžiui, „Amerikos kūrimas“ (Making of America) yra bendras Mičigano ir Kornelio universitetų projektas, kurio siekiama konvertuoti dokumentus apie JAV socialinę istoriją nuo 1850-ųjų. Panaudojant abiejų universitetų dokumentus, projektas suteikė galimybę naršyti ir vykdyti paiešką tarp keturių milijonų puslapių iš Amerikos istorijos. Taigi, vietoj to, kad naudotis dokumentais abiejų universitetų bibliotekose, vartotojas gali tiesiog pasiekti integruotą kolekciją interneto pagalba.
- Nuolatinis prieinamumas: Be nuotolinio priėjimo, skaitmeninimas įgalina naudotis dokumentais dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Mokslininkams nebereikia laukti specialių kolekcijų skyrių darbo valandų, laukti, kol skyriaus darbuotojas suras tam tikrą dokumentą.
- Dokumentų išsaugojimas ir apsauga: Nemažai leidinių ir spaudinių, ypač senų ir retų, yra tokie trapūs ir pažeidžiami, kad negali būti naudojami ir skaitomi įprastu būdu. Skaitmeniniai vaizdai (nuotraukos) gali apsaugoti dokumentų rinkinius nuo fizinio naudojimo ir poveikio. Su sąlyga, kad skenavimas ar fotografavimas nepažeis leidinio, jį galima konvertuoti ir padaryti prieinamą plačiajai publikai.
- Vaizdo kokybės gerinimas: Naudojant sudėtingas vaizdinės grafikos programas, galima pagerinti pažeisto dokumento vaizdą ir tai leisti vartotojui geriau pamatyti informaciją dokumente. Pavyzdžiui, Nebraskos, JAV universitete nuo devyniolikto amžiaus buvo saugoma stiklo plokštelių negatyvų, kuriuose užfiksuoti pastatai, kolekcija, kuri buvo konvertuota į skaitmeninius vaizdus. Panaudojant skaitmeninės grafikos programas, pavyko atskleisti detales vaizduose, kurių nebuvo matyti anksčiau.
- Detalių nagrinėjimas ir prieinamumas neįgaliesiems: Be to, vaizdus galima priartinti ir pamatyti konkrečias dokumento dalis įvairiais rakursais. Priartinus vaizdą keliasdešimt kartų, galima įžvelgti daugybę detalių. Tokia technologija suteikia galimybę naudotis dokumentais ir žmonėms su sutrikusiu matymu ar kita regos negalią.
- Demokratizacija ir plačioji prieiga: Skaitmeninis konvertavimas atneš naudą ne tik mokslininkams, bet ir viso pasaulio žmonėms, kurie galės naudotis leidinių kolekcijomis. Individai, kurie domisi istorija, literatūra ar kitomis mokslo sritimis, kurie paprastai nesilankytų specialių kolekcijų skyriuose, dabar galės prieiti prie pirminių dokumentų klodų. Šie žmonės nebūtinai užsiima moksliniais tyrimais, tačiau, būdami istorijos ar literatūros mėgėjai, jie galės skaityti retus ir senus dokumentus rekreacijos tikslais. Konvertavimas sudemokratina naudojimąsi leidiniais ir padaro istoriją prieinamą visiems.
- Mokymosi proceso palengvinimas: Skaitmeninimas gali būti labai naudingas mokymosi procese tarp aukštųjų ir kitų mokyklų studentų. Nemažai studentams naudingų skaitmeninių bibliotekų yra organizuotos taip, kad būtų nepakeičiamas mokymosi medžiagos šaltinis ir papildas. Vienas iš pavyzdžių - „Skaitmeninė istorija“, tai projektas, kuriame dalyvauja Hjustono universitetas, Čikagos istorijos bendrija ir kiti. Projektas suteikia prieigą studentams prie daugelio pirminių mokymosi šaltinių bei prie multimedijos interaktyvių pamokų-prezentacijų apie Amerikos istoriją. Tokie projektai sukuria gyvesnį ir įdomesnį istorijos pojūtį studentams, kuriems neužtenka skaityti istorinius tekstus.
- Efektyvesnė paieška ir navigacija: Paprastai norint rasti informaciją fonduose ar rinkiniuose reikia naudotis katalogais ir bibliografija, kartais tenka peržiūrėti visą dokumentų rinkinį. Skaitmeninimas įgalina vartotoją daug paprasčiau ir efektyviau naršyti medžiagą. Kai dokumentai konvertuojami į skaitmeninį pavidalą, dažnai jiems priskiriami metaduomenys, tam kad būtų lengviau organizuoti ir ieškoti tarp dokumentų. Kai kurios skaitmeninės kolekcijos leidžia naršyti jas pagal temą, tačiau daugumą kolekcijų galima naršyti naudojant paiešką pagal raktinius žodžius. Metaduomenys pasako kompiuteriui apie ką yra dokumentas ir tai įgalina nukreipti dokumentą vartotojui pagal jo paiešką. Skaitmeniniuose kolekcijose dažnai naudojamas hiperteksto nuorodos (nuorodos, nukeliančios į teksto dalį paspaudimu ekrane), sujungiančios su reliatyviais tekstais ar dokumentais rinkinyje. Šios priemonės ir technologija pagerina paiešką elektroniniame pavidale kelis kartus, lyginant su tradiciniais fondais.
Trečioji karta. Trečioji karta.
Skaitmeninimas yra vienas iš reiškinių, keičiančių bibliotekos veidą, jos darbo metodus ir ryšį su skaitytoju, atsižvelgiant į dvidešimt pirmąjį amžių technologinius pasiekimus. Darbe siekiama ištirti techninį procesą, kurio pagalba daugelyje Europos valstybių ir JAV kuriamos skaitmeninės kolekcijos arba skaitmeninės bibliotekos, bei kiti skaitmeninių dokumentų projektai. Tai procesas, kuomet įvairaus tipo dokumentai, turintys fizinę formą, kaip pavyzdžiui fotografijos, rankraščiai, knygos, paveikslai ir žurnalai ar laikraščiai, yra konvertuojami į skaitmeninį pavidalą, norint įgyvendinti įvairius projektus, vadinamus skaitmeninėmis kolekcijomis ar bibliotekomis, kurių tikslas - padaryti prieinamais plačiajai visuomenei ar net visam pasauliui vertingus mokslui, menui ir mokymui dokumentus. Tokius projektus šiandien vykdo didelis skaičius mokslinių bibliotekų, universitetų ar net privačių kompanijų.
Darbo tikslas yra ištirti dokumentų skaitmeninimo techninių sprendimų seką ir įvairovę, apimant bibliotekose vykdomas skaitmeninimo programas ir projektus, susikoncentruojant ties tekstinę ar vaizdinę informaciją nešančiais dokumentais, tokiais kaip rankraščiai, knygos, žurnalų straipsniai, iliustracijos ir kiti. Taip pat palyginti tokių iniciatyvų techninius aspektus ir technologijas, naudojamas JAV ir Europos sąjungoje, su tomis, kokios naudojamos Lietuvos bibliotekose.
Technologiniai sprendimai ir įranga
Senieji įrenginiai yra SMART plokštės, kurias gamina įmonė, kurios pavadinimas tapo produkto sinonimu dėl ankstyvo dominavimo pramonėje. Naujieji įrenginiai yra IQ LCD Touch Flat Panels ir įvairių dydžių skystųjų kristalų monitoriai, kuriuose naudojama dviguba sistema - Android sistema ir pasirenkama OPS Windows sistema, ir galintys belaidžiu būdu prisijungti prie delninių įrenginių. Bene labiausiai pastebimas mokytojų patobulinimas yra perėjimas nuo projektoriais pagrįstų technologijų. IQ LCD Touch Flat Panels naudojimas yra pažangiausias technologijas, jis padarė perėjimą prie to, kur jis pagerino mokinių pasiekimus, ir tai labai pagerino mokytojų mokymo patogumą.
Vaizdo plokštė, videoplokštė, videokorta - asmeninio kompiuterio ar darbo stoties techninės įrangos dalis (plėtotės plokštė), naudojama loginėje atmintyje saugomo vaizdo pavertimui signalu, kuris gali būti naudojamas vaizdavimo įtaise, dažniausiai monitoriuje. Šiuolaikinės videoplokštės dažnai integruojamos į pagrindinę plokštę, nors integruotos plokštės paprastai turi mažiau galimybių darbui su trimačiu vaizdu, nei specializuotos plokštės. Šios specializuotos plokštės labiau reikalingos specialistams, dirbantiems su grafiniais vaizdais, kitiems kompleksiškesniems uždaviniams (pvz.: kai kuriems žaidimams).
Dvi ir daugiau grafinių plokščių, kai kada gali būti sujungiamos kartu, taigi teikia vieną (bendrą) vaizdą (SLI-Nvidia, Crossfire-AMD). Palyginus su kitais komponentais, grafinė plokštė sunaudoja nemažai energijos. Vaizdo plokščių kompiuteryje gali būti keletas (nors dėl vietos trūkumo ir didelio energijos sunaudojimo paprastai ne daugiau kaip keturios), ir kiekviena jų paprastai turi bent dvi monitoriaus jungtis, kurios paprastai abi gali būti aktyvios vienu metu. Taip prie vieno kompiuterio galima prijungti daugelį monitorių. Gaminamos taip pat išorinės vaizdo plokštės, kurios parduodamos kaip užbaigti prietaisai ir prijungiamos prie kompiuterio per USB jungtį. Jų pagalba galima pastatyti papildomą monitorių, jei papildomos plokštės įstatyti nėra kaip.
CPU AMD Ryzen 7 9800X3D. Pridedamas branduolius ir spartinančiąją atmintinę. Jo bazinis dažnis yra 4.4-4.70 GHz atliekant sudėtingesnes užduotis. AMD Ryzen 7 9800X3D procesorius 8C/16T branduolio konfigūracija, įspūdinga 96 MB talpykla ir laikrodžio dažnis tarp 4.70 GHz - 5.20 GHz balų 39500+ populiariame „PassMark“ teste. Pasirinkę kompiuterį su šiuo procesoriumi, būsite ramūs ilgus metus, nes naudodami Ryzen 7 9800X3D galią galite laisvai apdoroti ir pateikti sudėtingus 3D modelius ateinančius 3-5 metus, profesionaliai redaguoti vaizdo įrašus, kurie bus eksportuojami įspūdingu būdu.
Vienas svarbiausių bet kurio kompiuterio komponentų yra operatyvioji atmintis arba RAM. Šis elementas yra gana paprastas - kuo daugiau atminties, tuo greitesnė ir operatyvesnė bus sistema. Į šį Gaming kompiuterį įtraukėme optimalų kiekį 32GB (2x16) DDR5 operatyviosios atminties, kurios 6000 MHz efektyvusis dažnis ir CL 36 vėlinimas. Norėdami užtikrinti greitą operacinės sistemos įkėlimą ir malonų naudojimąsi kompiuteriu nepriklausomai nuo jo paskirties, šioje sistemoje įdiegėme 1 TB 2TB NVMe Gen52TB NVMe Gen5 SD, kurio duomenų skaitymo greitis siekia 14700 MB/s, o rašymo - 13400 MB/s /s.
Ergonomika. Atsižvelgiant į tai, kiek laiko šiandien praleidžiame prie kompiuterio, jo poveikis mūsų fizinei sveikatai ir savijautai, arba ergonomika, yra labai svarbus renkantis kompiuterį. Nešiojamieji kompiuteriai pagal savo konstrukciją yra netinkami ilgalaikiam naudojimui, nes palyginti mažas ekranas yra labai arti klaviatūros, todėl jie negali būti vienu metu žmogaus kūnui tinkamoje padėtyje. Ilgalaikis darbas nenatūralioje sėdimoje padėtyje gali sukelti kaklo ir nugaros skausmus ir net blogą laikyseną. Žiūrint į mažą ekraną akių raumenims tenka didesnis krūvis, todėl ilgainiui beveik neišvengiamai sutrinka regėjimas. Priešingai, nusipirkę stacionarų kompiuterį ir pridėję tinkamo dydžio klaviatūrą, pelę ir monitorių, galime susikurti darbo vietą taip, kad ji būtų patogi mums ir kuo saugesnė mūsų kūnui, taip išvengdami didesnio nuovargio, raumenų ir sąnarių sustingimo ir skausmo bei rimtų sveikatos problemų ilguoju laikotarpiu.
Pagrindinis veiksnys, skiriantis stalinius kompiuterius nuo nešiojamųjų, yra jų našumas. Nors pastaraisiais metais nešiojamieji kompiuteriai, juose įmontuotos vaizdo plokštės ir centriniai procesoriai tapo pakankamai galingi, kad būtų galima paleisti naujausius kompiuterinius žaidimus ar sudėtingas nuotraukų ir vaizdo apdorojimo programas, tokio pat kainų diapazono stacionaraus kompiuterio galia vis dar yra daug didesnė nei nešiojamojo. Didžiausias bet kurio nešiojamojo kompiuterio trūkumas - netinkama aušinimo sistema, kurios efektyvumas dabar aukojamas modernaus dizaino ir kuo plonesnio korpuso sąskaita.
Pasirinkę šį Gaming serijos stalinį kompiuterį, galite būti ramūs, nes ant Ryzen 7 9800X3D procesoriaus įdiegėme optimalų 360mm Liquid Cooler, kad galėtumėte maksimaliai išnaudoti savo procesoriaus galimybes, nepriklausomai nuo užduočių sudėtingumo ir vykdymo trukmės. Procesoriaus darbinė temperatūra bus tinkama, o triukšmo lygis taip pat bus žemas ir netrukdys naudotis.
Kai gaunate kompiuterio rinkinio užsakymą, nesvarbu, ar jis kainuoja 250, ar 2500 eurų, prieš pateikiant užsakymą jį peržiūri kompetentingas specialistas, kad būtų užtikrinta, jog parinkti komponentai yra suderinami tarpusavyje ir užtikrina geriausią įmanomą našumą bei kokybę reikiamoms užduotims atlikti. Jei pastebime kokių nors trūkumų ar tobulintinų dalykų, visada susisiekiame su klientu ir pateikiame argumentus dėl rekomenduojamų pakuotės pakeitimų, atsižvelgiant į numatytą konkrečios sistemos taikymą.
Dar viena svarbi detalė, kuria išsiskiriame iš konkurentų, yra ta, kad bet kokie kompiuterio sąrankos pakeitimai, kurie kartais pasitaiko, kai baigiasi komponentų atsargos arba atsiranda pigesnė ar kokybiškesnė alternatyva, yra suderinami su klientu. Pavyzdžiui, jei pastebėsime, kad iš pradžių pasirinkta operatyvioji atmintis nebėra sandėlyje, bet už tą pačią kainą galima įsigyti kito gamintojo modelį su tokiomis pačiomis arba geresnėmis specifikacijomis, būtinai paskambinsime ir informuosime jus apie situaciją bei pasiūlysime alternatyvų, tačiau galutinis sprendimas visada priklauso klientui.
Bet kurį TopPC.lt stacionarų kompiuterį mūsų patyrę specialistai sukonfigūruos be papildomo mokesčio! Kiekvienam TopPC.lt kompiuterio komplektui suteikiama 2 metų garantija. Kiekvieno sumontuoto komponento serijos numeris ir individualus garantinis laikotarpis atsispindi garantijos liudijime, kuris klientui išduodamas atspausdintas gavus prekes. Atskiriems komponentams, kurių gamintojo garantinis laikotarpis viršija dvejus metus, suteiksime visapusišką garantinį aptarnavimą iki konkretaus gaminio garantinio laikotarpio pabaigos.
Kiekvienas TopPC.lt kompiuterio komplektas gaminamas pagal individualų užsakymą ir pagal užsakyme nurodytus kompiuterio komponentus. Todėl kompiuterinė pakuotė yra produktas, pagamintas pagal kliento specifikacijas arba aiškiai individualizuotas, ir vartotojas, įsigydamas kompiuterinę pakuotę, negali pasinaudoti teise atsisakyti sutarties (ES direktyvos 2011/83/ES 16 straipsnis).
Simpatiškas „Google Chrome“ interneto naršyklės įrankis, kuris Jūsų pelytės rodyklę-kursorių pavers pasirinktu katinuku. English: There are only so many things you can do to optimize your browsing experience. „WatchMe“ - nedidelis įrankis, skirtas nustatyti skirtingus laikmačius su skirtingomis užduotimis. Jei norėsite paleisti pasirinktą programą, turėsite įkelti EXE formato failą ir nustatyti paleidimo laiką.
„Monosnap“ - ekrano (darbalaukio) fotografavimo ir filmavimo programa su keletu redagavimo įrankių. Nuotrauką išsaugoti galėsite PNG ar JPG, o video - MP4 formatu. Užfiksuotą kadrą galėsite ne tik išsaugoti kietajame diske, bet ir pasidalinti YouTube, FTP ar Amazon tarnybose.
„Desktop Info“ - darbalaukio įrankis, skirtas stebėti sistemos būklę: procesoriaus ir operatyviosios atminties apkrovą, kietojo disko vietą ir tinklo plokštės informaciją. „Tray Blank“ - nedidelis įrankis, greitųjų klavišų (angl. HotKeys) pagalba padės įjungti ar išjungti ekrano užsklandą pasirinktam laiko tarpui.
Interneto naršyklės „Google Chrome“ įskiepis, skirtas nufotografuoti visos pasirinktos svetainės esamą vaizdą (ne jos dalį) ir jį išsaugoti PNG formatu. Darbastalio nuotrauka šios programos pagalba pasikeis Jūsų nurodytu laiko intervalu, pasirinkta tvarka (paeiliui ar atsitiktine). Papildomai prie nuotraukos galėsite pritaikyti efektus (apversti, uždėti užblukimą, pridėti laikrodį ar kalendorių). Nuotraukas darbastaliui galėsite atsisiųsti iš Flickr ar kitos savo pasirinktos svetainės. “ MiTeC Weather Agent“ - nedidelė programėlė, kurios pagalba sužinosite orus bet kurioje pasaulio vietoje. Taip pat saulės patekimo ir nusileidimo laiką, mėnulio fazę.
Pastaraisiais metais programavimo įrankiai ir metodai tapo vis populiaresni, siekiant kompensuoti Linux branduolio apribojimus tais atvejais, kai reikalingas didelio našumo paketų apdorojimas. Vienas iš populiariausių tokio pobūdžio metodų vadinamas branduolio apėjimas (branduolio apėjimas) ir leidžia, apeinant branduolio tinklo sluoksnį, atlikti visą paketų apdorojimą iš vartotojo erdvės. Branduolio aplenkimas taip pat apima tinklo plokštės valdymą iš vartotojo erdvės. Kitaip tariant, dirbdami su tinklo plokšte pasikliaujame tvarkykle vartotojo erdvė. Perduodami pilną tinklo plokštės valdymą į vartotojo erdvės programą, sumažiname branduolio pridėtines sąnaudas (konteksto perjungimas, tinklo sluoksnio apdorojimas, pertraukimai ir kt.), o tai gana svarbu dirbant 10Gb/s ir didesniu greičiu.
XDP elgiasi visiškai priešingai: perkelia tinklo programas iš vartotojo erdvės (filtrai, skyrikliai, maršruto parinkimas ir kt.) į branduolio erdvę. XDP leidžia mums atlikti tinklo funkciją, kai tik paketas patenka į tinklo sąsają ir prieš jam pradedant judėti į branduolio tinklo posistemį. Dėl to žymiai padidėja paketų apdorojimo greitis.
BPF ir eBPF: pažangios technologijos tinklo valdymui
Nors BPF (Berkeley Packet Filtering) iš pradžių buvo sukurtas paketų filtravimui, jis evoliucionavo į virtualią mašiną, naudojamą įvairioms operacijoms. Vienas iš žinomiausių įrankių, naudojančių BPF, yra tcpdump. Užfiksuojant paketus naudojant tcpdump, vartotojas gali nurodyti paketų filtravimo išraišką. Bus užfiksuoti tik šią išraišką atitinkantys paketai.
BPF palaikymas įdiegtas Linux branduolyje 2.5 ir naujesnėse versijose. Vėliau, 2014 m., Aleksejus Starovoitovas pasiūlė naują BPF JIT mechanizmą, kuris tapo nauja BPF pagrįsta architektūra ir buvo pavadinta eBPF. Šiandien daugelyje šiuolaikinės dokumentacijos pavyzdžių BPF suprantamas kaip eBPF, o klasikinis BPF šiandien žinomas kaip cBPF.
eBPF plečia klasikinę BPF virtualią mašiną keliais būdais:
- Moderni 64 bitų architektūra: eBPF naudoja 64 bitų registrus ir padidina galimų registrų skaičių nuo 2 (akumuliatorius ir X) iki 10.
- Papildomos operacijos: eBPF suteikia papildomų operacijų kodus (BPF_MOV, BPF_JNE, BPF_CALL...).
- Atskirta nuo tinklo sluoksnio posistemio: BPF buvo susietas su partijos duomenų modeliu. Kadangi jis buvo naudojamas paketų filtravimui, jo kodas buvo tinklo ryšius teikiančiame posistemyje. Tačiau eBPF virtuali mašina nebėra susieta su duomenų modeliu ir gali būti naudojama bet kokiam tikslui.
- Žemėlapiai: Pasaulinės duomenų saugyklos, vadinamos žemėlapiais. Žemėlapiai yra raktų reikšmių saugyklos, leidžiančios keistis duomenimis tarp vartotojo erdvės ir branduolio erdvės. eBPF siūlo kelių tipų žemėlapius.
- Antrinės funkcijos: Visų pirma, norint perrašyti paketą, apskaičiuoti kontrolinę sumą arba klonuoti paketą. Šios funkcijos veikia branduolio viduje ir nėra vartotojo erdvės programos. Taip pat galite skambinti iš eBPF programų.
- Uodegos iškvietimo funkcija: Programos dydis eBPF yra ribojamas iki 4096 baitų. Uodegos iškvietimo funkcija leidžia eBPF programai perduoti valdymą naujai eBPF programai ir taip apeiti šį apribojimą (šiuo būdu galima susieti iki 32 programų).
Yra keletas eBPF pavyzdžių Linux branduolio šaltiniuose (samples/bpf/). Kiekvienas iš šių pavyzdžių susideda iš dviejų failų: `_kern.c` (šaltinio kodas, kuris turi būti vykdomas branduolyje kaip eBPF baitinis kodas) ir `_user.c` (programa iš vartotojo erdvės). Šiuo metu gcc eBPF nėra backend. Laimei, clang gali išvesti eBPF baitinį kodą.
Viena įdomiausių eBPF funkcijų yra žemėlapiai. `BPF_MAP_TYPE_HASH` yra viena iš daugelio eBPF siūlomų kortelių tipų. Tai tiesiog maiša.
Kaip vartotojo erdvės programa ir eBPF programa yra susijusios? Darant `load_bpf_file`, eBPF faile apibrėžti zondai pridedami prie `/sys/kernel/debug/tracing/kprobe_events`. Dabar mes klausomės šių įvykių ir mūsų programa gali ką nors padaryti, kai jie įvyksta.
Visos kitos programos, esančios `sample/bpf/`, yra panašios struktūros. Jose visada yra du failai: `XXX_kern.c`: eBPF programa. `XXX_user.c`: pagrindinė programa. eBPF programa identifikuoja žemėlapius ir funkcijas, susijusias su skyriumi. Kai branduolys išleidžia tam tikro tipo įvykį (pvz., tracepoint), vykdomos susietos funkcijos. Kortelės užtikrina ryšį tarp branduolio programos ir vartotojo erdvės programos.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatą skaitome kaip tekstą
Teoretikai teigia, jog dvidešimt pirmame amžiuje bus vykdoma masinė dokumentų skaitmeninimas. Kandidatas į JAV prezidentus Al Gore kartą kalbėjo, jog galutinis bibliotekininkų tikslas yra konvertuoti svarbiausius žmonijos žinių klodus į skaitmeninį pavidalą, tam kad bet kuris pasaulio moksleivis, mokslininkas, studentas ar skaitytojas galėtų naudotis laisvai jais, neišeidamas iš namų interneto pagalba. Toks tikslas sunkiai pasiekiamas, tačiau daugybė skaitmeninių kolekcijų kūrimo programų įrodė, jog tikslas pasiekiamas.
