Grindų šildymas ant grunto: efektyvumas ir teisingas įrengimas

Šildomų grindų įrengimas ant grunto yra vienas efektyviausių sprendimų individualiuose namuose, ypač kai pastatas neturi rūsio.

Ant grunto įrengiamos grindys turi atlikti kelias funkcijas vienu metu: užtikrinti stabilumą, apsaugoti nuo drėgmės, suteikti šilumos izoliaciją ir sudaryti tvirtą pagrindą betono sluoksniui.

Teisingai įrengti sluoksniai yra pagrindas efektyviam grindiniam šildymui.

Įrengiant šildomas grindis ant grunto, didžiausia rizika yra šilumos nuostoliai ir drėgmės poveikis.

Hidroizoliacija šiuo atveju veikia kaip apsauginis sluoksnis, kuris neleidžia drėgmei patekti į grindų konstrukciją.

Ne mažiau svarbus yra šiltinimas.

Jei po šildymo vamzdeliais nebus pakankamo polistirolo sluoksnio, dalis šilumos bus prarandama į gruntą.

Tinkamai įrengus hidroizoliaciją ir šiltinimą, grindinis šildymas tampa efektyvus ir ekonomiškas.

Šildomų grindų įrengimas ant grunto yra vienas efektyviausių sprendimų individualiuose namuose, ypač kai pastatas neturi rūsio.

Tačiau šis procesas reikalauja kruopštaus planavimo.

Ant grunto įrengiamos grindys turi būti ne tik šiltos, bet ir apsaugotos nuo drėgmės, šalčio bei šilumos nuostolių.

Pirmasis žingsnis yra įvertinti pagrindą ir pasiruošti teisingai grindų konstrukcijai.

Svarbu suprasti, kad grindinis šildymas yra tik viena sistemos dalis.

Grindų betonavimas yra vienas svarbiausių vidaus apdailos darbų, todėl labai svarbu, kad jis būtų atliktas teisingai.

Nesvarbu, ar norite atnaujinti grindis, ar įrenginėjate jas naujai patalpai - tai nėra taip paprasta, kaip gali iš pradžių pasirodyti.

Siekiant sukurti tvirtą pagrindą, svarbu išmanyti betonavimo subtilybes ir būti patenkintiems savo darbu.

Panagrinėkime pagrindinius etapus:

Paviršiaus paruošimas

Grindys turi būti švarios, be dulkių, riebalų ar kitų teršalų.

Jei grindų paviršius yra nelygus, rekomenduojama jį išlyginti naudojant smėlį arba smulkų žvyrą.

Kita lygaus betoninių grindų pagrindo alternatyva - tai juodgrindės.

Jos liejamos tiesiai ant sutankinto žvyro ir tampa ypač tvirtu ir lygiu pagrindu betoninėms grindims.

Jei grindys įrengiamos ant žemės arba pirmajame aukšte, rekomenduojama įrengti drėgmės izoliacinį sluoksnį, kad betonas nesusigertų drėgmės iš žemės.

Ant sutankinto ir išlyginto grunto tiesiama 200 mikronų polietileno plėvelė.

Tiesiant plėvelę jos kraštai 10 cm užleidžiami ant patalpos sienų ir pritvirtinami lipnia juosta.

Šildomų grindų betonavimo ypatumai

Šildomų grindų betonavimas bute ar name yra gan sudėtingas procesas, todėl būtų geriau jį patikėti profesionalui.

Šildomoms grindims betonuoti įprastai dedami du šiltinimo sluoksniai (putplasčio plokštės).

Galima naudoti specialias plokštes, skirtas šildomoms grindims, tuomet putplastį reikės tieti vienu sluoksniu.

Šildomų grindų plokštės turi specialius griovelius šildymo vamzdeliams, todėl nereikia papildomo tvirtinimo ir armavimo.

Prieš įrengtas šildomas grindis užliejant betono sluoksniu, jos yra testuojamos, svarbu patikrinti, ar netikėtai neatsirado vandenį leidžiančių vietų, kadangi užliejus betonu, šio nesklandumo ištaisyti nepavyks.

Šildymo vamzdeliai buvo išvedžioti per vieną dieną.

Visas grindų paruošimas betonavimui užtruko 7 darbo dienas.

Šildomų grindų betonavimo etapai:

Paviršiaus paruošimas: Išlyginamas paviršius, sutankinamas gruntas.

Šildomų grindų pagrindas turi būti stiprus, švarus ir sausas.

Jeigu naudojamos bituminės mastikos (hidroizoliacinė), turi būti klojama polietileninė plėvelė.

Šilumos izoliacinių medžiagų sudėjimas.

Betono mišinio paruošimas

Grindų betonavimui naudojamas betono mišinys, kurio sudėtyje yra smėlis, cementas ir vanduo.

Dažnai naudojami priedai, tokie kaip plastifikatoriai, kurie padeda pagerinti mišinio elastingumą ir atsparumą įtrūkimams.

Norint apskaičiuoti, kiek reikia cemento grindų betonavimui, būtina žinoti grindų plotą, betono sluoksnio storį ir pasirinkto betono mišinio santykį.

Paprastai 1 kvadratinio metro ploto grindų betonavimui, kurio storis yra apie 5 cm, reikės apie 20-25 kg cemento.

Šiuolaikiniai sauso betono mišiniai leidžia atlikti betonavimo darbus greičiau ir paprasčiau.

Naudojant paruoštą sausą betoną, nereikia maišyti skirtingų sudedamųjų dalių - tereikia tinkamo kiekio švaraus vandens ir kruopštaus maišymo proceso.

Maišant sausą betono mišinį, svarbu atidžiai sekti instrukcijas dėl vandens kiekio.

Paprastai vienam 25 kg sauso betono maišui reikia apie 2,5-3 litrų vandens.

Maišymui geriausia naudoti betono maišyklę arba elektrinį maišytuvą, kuris užtikrins vienodą mišinio pasiskirstymą ir tolygų tirštumą.

Nedideliems kiekiams taip pat galima naudoti kastuvą ar mentelę.

Paruoštą betoną reikia sunaudoti per 1-2 valandas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės.

Betonavimo darbai

Rekomenduojamas sluoksnio storis yra 5-10 cm, tačiau jis gali skirtis priklausomai nuo grindų apkrovos ir patalpų funkcionalumo.

Naudokite mentelę arba specialų lyginimo įrankį, kad tolygiai paskirstytumėte betoną ir pašalintumėte oro tarpelius.

Kai betonas yra tolygiai paskirstytas, jį reikia glaistyti, kad paviršius būtų lygus.

Smulkius betono mišinio nelygumus ir kraštus galite palyginti statybine mentele ar paprasta medine lentele.

Betonui sukietėjus, patikrinkite, ar ant paviršiaus nėra įskilimų ar įtrūkimų.

Nelygumams pašalinti dažnai naudojami išlyginamieji mišiniai.

Šildomų grindų betonavimo etapai: Grindų betonavimas: Būtina naudoti specialius šildomoms grindims skirtus plastifikatorius.

Betonuojant temperatūra negali būti didesnė nei 25 laipsniai.

Betono kietėjimas

Kietėjimo laikas paprastai trunka nuo 7 iki 28 dienų, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir betono sluoksnio storio.

Kad betonas džiūtų tolygiai, jis gali būti uždengtas drėgmei nepralaidžia plėvele, kuri padės išlaikyti reikiamą drėgmės kiekį ir užkirsti kelią įtrūkimų atsiradimui.

Užbaigus grindų betonavimo darbus, svarbu pasiruošti kitiems žingsniams: pašalinti betono likučius, atsikratyti medžiagų likučių bei išvėdinti patalpą.

Naudokite trintuvę betonui, kad pašalintumėte smulkius nelygumus ir iškilimus.

Norėdami patikrinti, ar grindys lygios, betoną galite patikrinti gulščiuku.

Dažniausios klaidos betonuojant grindis

Grindų betonavimas reikalauja žinių ir kruopštumo, todėl svarbu vengti šių klaidų:

• Per didelis ar per mažas cemento kiekis: Jei mišinyje yra per mažai arba per daug cemento, betonas gali susilpnėti ir sukelti įtrūkimus.
• Per daug vandens: Nors atrodo, kad daugiau vandens palengvina maišymą, perteklius vandens gali susilpninti betoną.
• Netinkamas sluoksnio storis: Per plonas betono sluoksnis gali nesilaikyti tinkamai apkrovų, o per storas gali užtrukti per ilgai džiūti.

Šiltinimo sluoksnis

Grindys dažniausiai šiltinamos EPS 70 polistireniniu putplasčiu.

Jo pilnai pakanka buitinėms grindims.

Skaičius reiškia, kad polistireninis putplastis gali atlaikyti 7 tonas į kvadratinį metrą.

A++ namo grindų šiltinimui dažniausiai dedamas ne mažiau kaip 30 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis.

Dažniausiai dedamas polistireninis putplastis dviem sluoksniais.

Apatinis storesnis 20 centimetrų.

Po polistireniniu putplasčiu dedama polietileno plėvelė.

Armatūra

Prieš betonavimą išklojama armatūra.

Ji apsaugo nuo įtrūkimų ir sustiprina grindų struktūrą.

Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto, kompozicinė.

Stiklo pluošto armatūros lengvesnės bei neveikiamos korozijos.

Armatūra pakeliama nuo paviršiaus ant specialių laikiklių.

Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis - iki maždaug 5-6 cm storio.

Tokiu atveju armatūros tinklas dažnai fiziškai netelpa arba jo negalima tinkamai pakelti nuo pagrindo, todėl jo nauda tampa abejotina.

Fibro pluoštas, tolygiai pasiskirstydamas visame betono tūryje, leidžia efektyviai kontroliuoti mikroįtrūkimų susidarymą, bei veikia kaip pagrindinis armavimo elementas.

Smėlbetonio mišinys

Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą.

Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens.

Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje.

Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savikroviais sunkvežimiais.

Rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį, ypač jei siekiama geresnio sukibimo ir tvirtesnio paviršiaus.

Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru per žarnas paduodami tiesiai į betonuojamas patalpas.

Grindų betonavimas smėlbetoniu

Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose.

Aukščiui pažymėti naudojami vandens gulsčiukai, o dar dažniau lazeriniai nivelyrai, leidžiantys horizontalią plokštumą perkelti aplink visą patalpos perimetrą.

Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų.

Betonas pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas pagal pažymėtus aukščius.

Perimetru išlieti juostiniai ruožai suformuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi vėliau pilant betoną į centrinę patalpos dalį.

Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į jau suformuotas kraštines zonas.

Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas.

Šis etapas svarbus tam, kad betono struktūra būtų vientisa, be oro tarpų, ir paviršius taptų mechaniškai atsparus.

Tankinimas atliekamas naudojant specialius betonavimo batus ir plienines trintuves.

Betoninių grindų užtrynimas leidžia idealiai išlyginti paviršių.

Toks paviršius pilnai tinkamas plaukiojančių grindų įrengimui.

Tinkamai išbetonuotos ir užtrintos grindys tampa tvirtu pagrindu tolimesniems sluoksniams: šiltinimui, grindiniam šildymui ar apdailos dangoms.

Skaičiuojama, kad kiekvienam centimetrui betono storio reikia apie vienos savaitės džiūvimo, todėl standartinis 6 cm storio smėlbetonio sluoksnis visiškai išdžiūsta per 6-7 savaites.

Grindų dangos pasirinkimas

Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas:

• Vinilas: Tai danga, kuri ypač jautri pagrindo nelygumams. Prieš klijuojant vinilines grindis, betono paviršius turi būti visiškai lygus, šlifuotas, išglaistytas ir kruopščiai nuvalytas nuo dulkių. Jei įrengtas grindinis šildymas, būtina naudoti vinilinę dangą, pažymėtą kaip tinkamą šildomoms grindims.
• Laminatas: Viena populiariausių grindų dangų Lietuvoje dėl savo kainos ir montavimo paprastumo. Jei po betonu įrengtas vamzdinis grindinis šildymas, reikėtų rinktis laminatą, tinkamą šildomoms grindims, ir naudoti šilumai laidų paklotą, neužkertantį kelio šilumos sklaidai. Tuo tarpu, jei vamzdinis šildymas neįrengtas, infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė gali būti klojama tiesiai ant betono, naudojant specialų paklotą, skirtą tokioms sistemoms. Ant jos galima kloti tiek laminatą, tiek vinilą, jei danga leidžia tokį šildymą.
• Parketlentės: Montuojamas su paklotu arba klijuojamas tiesiai ant betono. Jei betonas yra ant šildomo pagrindo, reikėtų rinktis daugiasluoksnes parketlentes, kurios mažiau reaguoja į temperatūrų svyravimus nei masyvi mediena.

Pramoninių grindų betonavimas

Pramoninėms grindims keliami gerokai griežtesni reikalavimai nei įprastoms gyvenamųjų patalpų dangoms.

Šios konstrukcijos turi atlaikyti dideles taškines apkrovas, transporto judėjimą ir ilgalaikę eksploataciją be deformacijų ar įtrūkimų.

Dažniausiai vietoj klasikinio armatūros tinklo naudojama polipropileninė fibra, įmaišoma į betoną dar betono mazge.

Pluoštas padeda sumažinti susitraukimo įtrūkimus, stabilizuoja betono struktūrą stingimo metu ir pagerina paviršiaus vientisumą.

Betoninės grindys pramoniniuose objektuose dažniausiai liejamos naudojant gamykloje paruoštą prekinį betoną, kurio klasė dažniausiai C25/30, o takumas - S3 arba S4, priklausomai nuo betonavimo metodo.

Dideli pramoninių grindų betono plotai išlyginami specialiomis lazerinėmis lyginimo mašinomis.

Su jomis išvengiama žmogaus klaidų faktoriaus.

Mašina tiksliai nustato reikiamą aukštį, suvibruoja ir sulygina betono paviršių.

Temperatūrinės siūlės

Dažnai, net ir teisingai atlikus skaičiavimus ir kruopščiai įrengus šildomas grindis, neįvertinamas betono tūrio plėtimasis.

Betonas šildomas plečiasi, todėl atsiranda vidiniai įtempimai.

Be to, besiplečiantis betonas remiasi į patalpų sienas, o tai jau pavojinga!

Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles.

Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose.

TemperatūRinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją.

Dažniausiai naudojama pūsto polietileno juostos, kurių storis apie 1 cm.

Kad pilant betoną ant šilumos izoliacijos betonas patalpos perimetru nepatektų po izoliacija, būtina temperatūrinės siūlės ir izoliacijos sujungimo vietą uždengti polietilenine plėvele.

Didesnė problema yra temperatūRinių siūlių įrengimas skersai patalpos.

Šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės negali būti didesnis nei 30 m².

Jei vienas patalpos matmenų yra didesnis už 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę.

Temperatūrinė siūlė skersai patalpos taip pat įrengiama, kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis už 2:1.

Šildomų grindų viršutinis sluoksnis taip pat turi įtakos šildymo efektui.

Grindų šiltinimo konstrukcijos

Grindų šiltinimas yra konstrukcinė būtinybė įrengiant pirmojo aukšto atitvarą ant grunto ar šiltinant perdangą.

Grunto temperatūra didžiąją metų dalį yra žemesnė už vidaus patalpų temperatūrą.

Nesant šilumos izoliacijos, tarp grindų konstrukcijos ir grunto vyksta nuolatinis šilumos perdavimas.

Šilumos izoliacijos sluoksnis grindyse riboja šį srautą ir leidžia suformuoti projektinius grindų šiluminės varžos parametrus.

Izoliacija taip pat turi būti atspari ilgalaikėms apkrovoms, nes grindų konstrukcija perduoda eksploatacines ir konstrukcines apkrovas į pagrindą.

Todėl grindų šiltinimo konstrukcijoje naudojamas reikiamo gniuždymo stiprio ir projektinio storio polistireninis putplastis.

Jo tipas ir sluoksnio storis parenkami pagal apkrovų lygį, pastato paskirtį ir energinio naudingumo reikalavimus.

Dažniausiai grindų šiltinimui naudojama medžiaga yra polistireninis putplastis.

Jis turi puikias šilumos izoliacines savybes, turi aukštą laikančiąją gebą, neįgeria vandens, nekeičia parametrų.

Polistireninis putplastis grindims

Grindų šilumos izoliacijai naudojamas polistireninis putplastis, kurio gniuždymo stipris parenkamas pagal apkrovas.

Žymėjimas EPS 70, EPS 80, EPS 100 ar EPS 200 rodo medžiagos atsparumą gniuždymui kilopaskaliais, esant 10 % deformacijai.

Įvertinus ilgalaikį valkšnumą, galima laikyti, kad:

• EPS 70 tinkamas apkrovoms iki maždaug 2100 kg/m²,
• EPS 100 - iki maždaug 3000 kg/m².

Gyvenamųjų patalpų grindims dažniausiai pakanka EPS 70 ar EPS 80.

Garažuose, sporto salėse ar patalpose su didesnėmis apkrovomis naudojamas EPS 100.

Archyvams, sandėliams ar pramonės patalpoms - EPS 200.

Tarp medinių lagų pakanka EPS 50, nes apkrova tiesiogiai izoliacijos neveikia.

Putplasčio plokštės klojamos taip, kad siūlės nesutaptų.

Jei naudojami du ar daugiau sluoksnių, viršutinis sluoksnis turi dengti apatinio sluoksnio sandūras, mažiausiai per 20 cm.

Plokštės gali būti pjaustomos peiliu, pjūklu ar specialiomis kaitinamomis staklėmis.

Šilumos izoliacijos storis grindims ant grunto

Grindų ant grunto konstrukcijoje šilumos izoliacijos sluoksnis skaičiuojamas pagal reikalaujamą grindų šiluminę varžą (R) ir naudojamo polistireninio putplasčio deklaruojamą šilumos laidumo koeficientą (λD).

Skaičiavimas atliekamas pagal formulę:

R - šiluminė varža (matuojama m²·K/W).

d - medžiagos sluoksnio storis metrais (m).

λ (lambda) - medžiagos šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)).

Aukštos energinės klasės pastatuose grindų konstrukcijos projektinė šiluminė varža artėja prie 8 m²K/W.

Naudojant įprastą baltą EPS (λ ≈ 0,037-0,038 W/mK), toks rodiklis pasiekiamas tik su 30-40 cm sluoksniu.

Naudojant pilkąjį (grafitinį) EPS (λ ≈ 0,031-0,032 W/mK), reikalingas storis mažesnis.

Toliau pateikiami orientaciniai sluoksnių storiai grindims ant grunto, kai šilumos izoliacija montuojama po armuoto betono sluoksniu.

EPS plokščių storis (cm) grindims ant grunto

Skirtumas tarp įprasto ir grafitinio EPS susidaro dėl mažesnio λD.

Praktikoje tai leidžia sumažinti konstrukcijos aukštį 3-6 cm.

Jeigu pastatas renovuojamas ir riboja patalpų aukštis, leidžiama montuoti mažesnį sluoksnį, tačiau tokiu atveju grindų šiluminė varža neatitiks aukštos energinės klasės reikalavimų.

Izoliacija montuojama mažiausiai dviem sluoksniais.

Siūlės tarp sluoksnių negali sutapti.

Rekomenduojamas minimalus siūlių persidengimas - 200 mm.

Klijuoti tarpusavyje neprivaloma, jei paviršius lygus ir apkrovos tolygios, tačiau praktikoje meistrai dažnai suklijuoja plokštes montavimo putomis, kad sumažintų plokščių judėjimą betonavimo metu.

Betono sluoksnis virš šilumos izoliacijos

Ant sukloto polistireninio putplasčio įrengiamas armuotas betono sluoksnis.

Polietileno plėvelė virš EPS naudojama tik tada, kai grindų konstrukcija projektuojama kaip plaukiojanti arba kai reikia suformuoti sandarų garo barjerą.

Jeigu projektas to nenumato, betonas gali būti liejamas tiesiai ant izoliacijos.

Armatūros tinklas turi būti pakeltas nuo polistireninio putplasčio, kad atsidurtų apatinėje betono sluoksnio dalyje.

Tinklas, gulintis tiesiai ant izoliacijos, konstrukciškai neveikia ir neperima tempimo įtempių.

Betono sluoksnio storis be grindinio šildymo parenkamas pagal apkrovas ir pagrindo stabilumą.

Gyvenamosiose patalpose, kai apkrovos nedidelės ir pagrindas stabilus, dažniausiai pakanka 60-70 mm armuoto betono.

80-100 mm sluoksnis naudojamas tada, kai apkrovos didesnės, reikalingas didesnis standumas arba pagrindas mažiau stabilus.

Tai nėra privalomas „standartas“, o sprendimas pagal situaciją.

Jeigu naudojamas smėlbetonis, sluoksnis turi būti pakankamo storio, kad užtikrintų vientisą armavimo darbą ir tolygų apkrovų paskirstymą.

Betonavimo metu patalpos temperatūra negali būti žemesnė nei +5 °C.

Pirmas tris paras betonas turi būti apsaugotas nuo skersvėjų ir per greito džiūvimo, kad būtų išvengta paviršinių įtrūkimų.

Šiltinimo įrengimas po šildomomis grindimis

Šildomų grindų konstrukcinė šiltinimo įrengimo dalis tokia pati.

Tik šildomų grindų konstrukcijoje virš polistireninio putplasčio klojama speciali atspindinti ir garo izoliacinė plėvelė.

Ji sudaro sandarų sluoksnį ir riboja drėgmės patekimą į konstrukciją iš betono pusės.

Atspindintis paviršius nukreiptas į viršų.

Plėvelė klojama su 100-150 mm perdengimu, siūlės sandarinamos aliuminine arba tam skirta montavimo juosta.

Perimetre ji užleidžiama ant sienų iki planuojamo betono aukščio.

Ant šio sluoksnio montuojami šildymo vamzdeliai - jie tvirtinami prie armatūros tinklo plastikiniais laikikliais arba į sistemines plokštes su fiksatoriais.

Dažniausiai taikomas įbetonavimo metodas.

Vamzdžių žingsnis parenkamas pagal šilumos nuostolių skaičiavimą, praktikoje 100-200 mm.

Betono sluoksnis turi pilnai apgaubti vamzdžius.

Minimalus storis virš vamzdžio - 30 mm, rekomenduojama apie 45 mm.

Perimetre montuojama kompensacinė juosta, kad betono deformacijos nebūtų perduodamos sienoms.

Elektrinis grindinis šildymas

Aukštos energinės klasės pastatuose, kur šilumos poreikis mažas, ekonomiškai nepagrįsta įrengti storą betoninį sluoksnį su vamzdine sistema.

Tokiu atveju naudojami:

• elektriniai šildymo kilimėliai po plytelėmis,
• anglies pluošto (infraraudonųjų spindulių) plėvelės po plaukiojančia danga,
• folijos tipo elektrinės šildymo plėvelės.

Kilimėliai klijuojami plytelių klijų sluoksnyje.

Plėvelės montuojamos ant specialių šilumą atspindinčių paklotų.

Jeigu dengiama tik dalis grindų ploto, likusi dalis turi būti kompensuojama tokio pat storio paklotu, kad grindų paviršius būtų vienodo aukščio.

Elektrinės sistemos nereikalauja storos akumuliacinės masės, todėl greičiau reaguoja į temperatūros pokyčius.

Sausasis grindų įrengimas

Epizodiškai šildomose patalpose, tokiose kaip sodybos ar retai naudojami namai, masyvi betoninė grindų konstrukcija turi aiškų trūkumą - per nešildomą laikotarpį betonas įšąla ir vėliau ilgai įšyla.

Net ir pakėlus oro temperatūrą, grindų paviršius išlieka šaltas, nes konstrukcija pasižymi didele šilumine inercija.

Tokiais atvejais virš šilumos izoliacijos vietoje betono montuojamos sausos grindų plokštės.

Dažniausiai naudojamos specialios grindinės gipskartonio plokštės, kurios sudaro standų, bet mažos masės sluoksnį.

Plokštės klojamos dviem sluoksniais, sujungimus perslenkant ne mažiau kaip 200 mm, o sluoksniai tarpusavyje suklijuojami, kad būtų suformuota vientisa konstrukcija.

Galimas ir sauso tipo grindinio šildymo sprendimas, kai šildymo vamzdžiai montuojami į plokštes su įlaidais vamzdžiams.

Ant viršaus klojamos sausos grindų plokštės.

Tokia sistema leidžia išvengti betonavimo ir išlaikyti mažą konstrukcijos storį bei svorį.

Alternatyvus sprendimas - ant polistireninio putplasčio montuoti infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelę.

Ji klojama po plaukiojančia grindų danga, nenaudojant betono ar sunkių išlyginamųjų sluoksnių.

Tokiu atveju šildymas įrengiamas kaip lengva, sauso tipo sistema, greitai reaguojanti į temperatūros pokyčius.

Šios sistemos privalumas - nereikia laukti betono kietėjimo ar džiūvimo, todėl viršutinę dangą galima montuoti iš karto.

Konstrukcija greitai įšyla ir neakumuliuoja perteklinės šalčio masės.

Pagrindinis reikalavimas tokiai sistemai - lygus ir stabilus pagrindas.

Jeigu smėlio ar žvyro sluoksnis nėra tiksliai išlygintas, plokštės ar dangos gali deformuotis.

Praktikoje dažnai įrengiamas plonas išlyginamasis smėlbetonio sluoksnis be armatūros, kuris suformuoja stabilų pagrindą, o tik po to montuojama šilumos izoliacija ir sausoji grindų konstrukcija.

Perdangos šiltinimas

Daugiabučiuose ar individualiuose namuose virš rūsio grindų pagrindas yra betoninė perdanga.

Paviršius gali būti lygus arba su nelygumais.

Jeigu nelygumai nedideli, jie išlyginami savaime išsilyginančiu mišiniu.

Didesniems skirtumams naudojamas smėlbetonio sluoksnis.

Ant išlyginto pagrindo gali būti montuojama garo izoliacija.

Toliau klojamas polistireninis putplastis.

Jis atlieka:

• šilumos izoliacijos funkciją,
• tarpaukštinės garso izoliacijos funkciją.

Garso izoliacijai naudojamas elastifikuotas EPS T tipo putplastis, 2-5 cm storio, priklausomai nuo reikalingo akustinio efekto.

Virš šio sluoksnio montuojamas pagrindinis EPS sluoksnis.

Praktikoje rekomenduojama ne mažiau kaip 100 mm bendro storio.

Jei patalpų aukštis leidžia, 150 mm sluoksnis pagerina tiek šilumos, tiek akustinius parametrus.

Jeigu perdanga labai nelygi arba su sijomis ir tuštumomis, betonu ją užpilti neekonomiška.

Galimi sprendimai:

• ertmes užpildyti pjaustytu polistireniniu putplasčiu,
• užpilti keramzitu ir suformuoti išlyginamąjį sluoksnį.

Grindys ant lagių

Laginės grindys naudojamos tiek ant perdangos, tiek ant grunto.

Ant grunto dažniausiai įrengiami reguliuojami poliai arba srieginės atramos, leidžiančios tiksliai išlyginti konstrukciją.

Rekomenduojama projektuoti dviejų lygių lagų sistemą:

• apatinės laikančiosios lagės - 50×100 mm arba 100×100 mm,
• viršutinės - 50×50 mm.

Tarp pirmojo lagų sluoksnio dedamas polistireninis putplastis (EPS 50 pakanka, nes apkrova tiesiogiai neveikia izoliacijos).

Šis sluoksnis atlieka šilumos ir, jei reikia, garso izoliacijos funkciją.

Sumontavus antrą lagų eilę, tarp jų dedamas papildomas putplasčio sluoksnis.

Pageidautina, kad izoliacija uždengtų pamato vidaus briauną ir sumažintų šilumos tiltelius.

Yra du pagrindiniai atramų montavimo būdai:

• Laikančiosios lagės montuojamos ant pirmojo izoliacijos sluoksnio ir betonuojamos. Darbai atliekami greičiau, bet susidaro didesnis šilumos tiltelis.
• Įbetonu...

tags: #grindu #apsiltinimas #a #klasei #20 #cm