Plokščio stogo projektai idėjos: žaliuojančios terasos, darželiai ir praktiškumas

Plokščias stogas - ne tik gamykloms ar pramoniniams pastatams. Daugelis šiuolaikinių modernių privačių namų suprojektuoti būtent su plokščiu stogu, kuris išryškina architektūrinius sprendimus. Tačiau stogas nėra vien apsauga nuo kritulių. Plokščias stogas vis dažniau apželdinamas, čia suformuojami darželiai, gėlynai, įkuriamos terasos ar net sporto, kino salės. Žalieji stogai - tai kviečianti, jauki erdvė. Kokie yra plokščio stogo privalumai ir kaip paversti jį žaliuojančia erdve, pristato Ramūnas Pajarskas, „BMI Lietuva“ pardavimų vadovas.

Privalumai ir funkcijos

Didžiausios baimės, susijusios su plokščiu stogu ir jo mažu nuolydžiu, yra vandens nutekėjimas ir užlietos patalpos. Stogo pagrindinė funkcija yra apsaugoti pastato vidų nuo atmosferos ir aplinkos veiksnių poveikio. Stogą būtina įsirengti iškart kokybiškai, nes remontas reikalauja laiko ir finansinių išteklių. Jei vos po 10 metų tenka atlikti remonto ar net keitimo darbus, deja, planavimas buvo prastas. Mano manymu, renkantis stogą labai svarbus funkcionalumas. Pastaruosius 5 metus labai keičiasi plokščių stogų samprata.

Tankėjant miestams, žmonės vis labiau išnaudoja plokščio stogo erdvę: ant stogo terasos, poilsio zonos su želdiniais, sporto erdvės ar net daržovių bei uogų lysves. Be to, modernios architektūros pastatams su dideliais vitrininiais langais, terasomis ir pan., itin tinka plokščias stogas, kuris išryškina kitus projektavimo sprendimus. Tai subtilus ir skoningas variantas vertinantiems minimalistinį stilių. Daliai vartotojų svarbus ekonominis aspektas: plokščio stogo įrengimas ir priežiūra dažnai yra pigesnė nei šlaitinio.

Nuoširdžiai įvardijami ir žaliųjų stogų privalumai: švaresnis oras ir didesnė drėgmė, žaliasis stogas sušvelnina miesto klimatą, padidina drėgmę ir praturtina grynu oru bei deguonimi. Kvėpuosite švaresniu oru, nes žaliasis sluoksnis sugeria iki 20 % dulkių ir kenksmingų dalelių iš oro, kas reiškia geresnį miegą ir didesnį produktyvumą. Apželdintas stogas sumažina triukšmą, o tuo pačiu yra tvarus ir ilgaamžis. Žaliojo stogo priežiūra priklauso nuo jo tipo. Yra 2 tipų žalieji stogai: ekstensyvaus ir intensyvaus apželdinimo.

Ekstensyvus ir intensyvus apželdinimas

Ekstensyviam žaliajam stogui, kurį sudaro neaukšti žoliniai augalai, reikia minimalios priežiūros: laistyti tik per sausąjį periodą, kas 2-4 savaites, tręšti pakanka 1 kartą per metus, pjauti ar ravėti nereikia. Ekstensyvaus stogo įrengimas nėra sudėtingas - sluoksniai klojami vienas ant kito. Kalbant apie svorį, ekstensyvaus stogo tipas yra maždaug 4 kartus lengvesnis už intensyvų (ekstensyvus - 60 kg/kv. m, intensyvus - nuo 240 kg/kv. m).

Intensyvus apželdinimas reikalauja daugiau įsitraukimo, tačiau leidžia daug daugiau auginti ir kurti. Žaliasis stogas gali prisidėti prie CO2 mažinimo ir aplinkos tausojimo. Saulės energijos įdarbinimas tiesiogiai susijęs su tvarumu: apželdinti stogai sugeria šiek tiek šilumos, o saulės moduliai dirba efektyviausiai, kai stogas nėra įkaitęs. Todėl saulės moduliai dažnai derinami su žaliaisiais stogais, kad generuotų daugiau energijos.

Įgyvendinti projektai Lietuvoje

Groningeno universitetas Nyderlanduose teigia apie tvarumą, o Lietuva pirmauja pagal sertifikuotų tvariųjų pastatų skaičių Baltijos regione: apie 170, Latvijoje - 82, Estijoje - 73. Didieji Lietuvos miestai vis dažniau puošiasi žaliaisiais stogais, architektai ir statytojai juos siūlo kaip dalį ilgaamžiškumo ir modernumo sprendimo. Vienas įsimintiniausių projektų - Kauno „Žalgirio“ arenos vandens sporto centro stogas, kuris visas apželdintas. Ant stogo sulydyti du „Icopal“ hidroizoliacijos sluoksniai: pirmasis „Icopal Polbit Baza“, o antrasis - itin patvari danga „Icopal Graviflex“, atspari augalų šaknų įaugimui. Ant 2022 metais atidaryto baseino stogo buvo pasodintos 5 pušys ir 8 gluosniai, tai didžiausias Baltijos regione apželdintas stogas - beveik 9500 kv. m. Taip pat įgyvendintas „Business Garden Vilnius“ automobilių stovėjimo aikštelės stogo apželdinimas: ant stogo įrengti gėlių klombos ir pasodinti krūmeliai, o aikštelė išlieka funkcionali ir žalia.

Želdiniai ant stogo tapo ne tik komercinių pastatų ar ministerijų prabanga: jie puošia ir privačius projektus. Berlyne apželdinti daugiabučių namų stogai tapo įprastu vaizdu, o Lietuvoje žalieji stogai vis dažniau atsiranda Leipcige renovacijų kontekste ir kitose Lietuvos miesto erdvėse, kuriose norima išlaikyti darnų ir estetiškai patrauklų vaizdą.

Praktiniai įtraukimai ir patarimai

Plokščio stogo įrengimas turi būti planuojamas iš anksto: atsižvelgiama į nuolydį, nutekėjimą, hidroizoliaciją ir vėdinimą. Pasirenkant augalų rūšis žaliam stogui svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas ir priežiūros galimybes. Ekstensyvus stogas tinkamas tiems, kurie nori lengvai prižiūrimos erdvės su minimalistiniu dizainu, o intensyvus - tiems, kuriems reikia daugiau funkcijų ir augalijų įvairovės. Saulės moduliai turėtų būti derinami su žaliosiomis dangomis, kad energija būtų generuojama efektyviausiai. Taip pat svarbu įvertinti svorį: jei stogas turi būti papildomai apkrautas, reikia atlikti konstrukcinę analizę ir pasirūpinti tinkama inžinerine dokumentacija.

Kartu su šiuolaikiniais sprendimais plokščią stogą galima paversti terasomis, poilsio zonomis, sporto aikštelėmis ar net kino sale. Tokie sprendimai ypač tinka didmiesčiams, kur mažėja erdvės ir didėja poreikis funkcionaliai išnaudoti patalpų viršutinę dalį. Žaliųjų stogų teikiama nauda - aplinkos taršos mažinimas, garsų izoliacija, mikroklimato gerinimas ir sveikesnė gyvenimo aplinka.

Rinkdamiesi stogą, atkreipkite dėmesį į patikimą bendradarbiavimą su patyrusiais projektavimo ir statybos specialistais. Dėmesio reikalauja šaltiniai, kuriais galima užtikrinti ilgaamžiškumą ir atsparumą įvairioms oro sąlygoms. Patyrę atlikėjai gali rekomenduoti tinkamiausius žaliųjų stogų tipus, augalų derinių ir hidroizoliacijos sprendimus, kad projektas tarnautų daugelį metų be papildomų didelių investicijų.

tags: #plokscias #stogas #projektai