Karas sukrėtė ir grūdų rinkas - nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kviečių kainos išaugo 30 proc., sako šio verslo atstovas. Statistikos departamento duomenimis, juodųjų metalų iš Rusijos importas į Lietuvą pernai sudarė 249 mln. eurų, o medienos importas iš Rusijos - 166 mln. eurų, kurių vertė įtrauktų į Lietuvą prekių trečia pagal vertę po energetinių išteklių. Šie skaičiai atitinka platesnį paveikslą apie rizikas tiekėjams, kainų svyravimus ir galimą įtaką Lietuvos ūkio atsparumui sankcijų kontekste.
Sankcijų poveikis prekių srautams ir tiekėjų geografijai
Tarptautinėje erdvėje sankcijų apribojimai ir bankų atjungimas nuo SWIFT ženkliai keičia prekybos maršrutus. ES, JAV, JK ir Kanada sutarė dėl dalies Rusijos bankų atjungimo nuo tarptautinių atsiskaitymų sistemų. Lietuvos Muitinės departamentas pranešė apie prekių srauto sumažėjimą Rusijos ir Baltarusijos kryptimis, o Klaipėdos uosto postuose nestovi nė vienas Rusijos laivas su kroviniais. Tačiau kai kurios įmonės vis dar bando tęsti veiklą, keisdamos tiekėjus arba persiorientuodamos į nesankcionuotas šalis.
Pagal Okredo duomenis, Lietuvoje veikia daugiau Rusijos ir Baltarusijos įmonių nei kitose šalyse, tačiau jų apyvartos dydžiai skiriasi: Baltarusijos įmonių apyvarta 2020 m. siekė 452 mln. eurų su 1,3 tūkst. darbuotojų, o su Rusija susijusių įmonių apyvarta praeitais metais - 170 mln. eurų su 1,1 tūkst. darbuotojų. Dėl sankcijų ir ribotų logistinių galimybių, įmonėms kyla rizika nevykdyti įsipareigojimų ir priversti paieškoti alternatyvų tiekėjų ar rinkų.
Sektorinės rizikos: mediena ir metalo rinka
Mediena - viena iš svarbių Lietuvos importo dalių iš Rusijos, kurios apyvarta pagal vertę buvo trečia didžiausia tarp importuojamų prekių. Verslo atstovai praneša apie aklavietę: kroviniai jau pakrauti, bet mokėjimai sunkiai vykdomi arba jų judėjimas neaiškus dėl plačių finansinių sankcijų. Lietuvos medienos įmonės susiduria su transporto ir logistikos kliūtimis, dėl to atsiranda papildomi vėlavimai ir kainų šuoliai. Juodosios metalų rinkos atveju, įmonių vadovų teigimu, kainos iš karto šoko aukštyn, o pirkimai Rusijoje buvo sustabdyti dėl didėjančios kainos ir didelio neapibrėžtumo.
- Medienos importas iš Rusijos staiga iškilo kainoms, nors pats tiekimas tęsiasi perspėjamai.
- Transportas ir logistika įstrigo dėl sankcijų eskalacijos ir Baltarusijos šalių ribojimų.
- Tiekėjai svarsto alternatyvas, ieško naujų partnerių ir patiriama įtampa dėl būsimų kainų pokyčių.
Kainos, paklausos ir galimybės Lietuvoje
Kviečių kainos išaugo 30 proc. nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas teigia, kad mūsų rinkoje šiuo metu trūksta aiškių duomenų apie galutines žaliavų apimtis, tačiau įsitikinęs, jog Lietuvoje grūdų ir jų produkcijos rinka nepritrūks. Asociacijos narės perdirba apie trečdalį visų Lietuvoje užauginamų grūdų, o Ukrainos importas išliko dalinis - keli šimtai tūkstančių tonų kukurūzų.
Žemės ūkio ir maisto produktų exportas į Rusiją per pastaruosius penkerius metus išliko stabilus (~512 mln. eurų), didžiausią dalį sudarė gėrimai bei augalai, miltiniai gaminiai ir riebalai. Importas iš Ukrainos siekė 146,4 mln. eurų; eksportas iš Ukrainos didelis - sūriai, varškė, gėrimai ir actas. Todėl ekonominiai sankcijų efektai gali pasiekti tiek žemės ūkio tiek maisto sektorius, veikiant kainų dinamiką bei tiekimo grandines.
Sankcijų poveikio struktūros interpretacija
Europoje ir pasaulyje nagrinėjama, kaip toliau bus reguliuojama medienos ir kitų prekių importas. JAV taikomi spygliuočių medienos importo mokesčiai gali paveikti kainas ir tiekimą, ypač dėl Kanados konkurencinio pranašumo JAV rinkoje. Nors kai kurios šalys - ES, JK, Japonija - gali gauti išimtis dėl laisvų prekybos sutarčių, visos traukia įsipareigojimus, kurie gali paskatinti kainų augimą vietinėje rinkoje ar skatinti diversifikaciją tarp tiekėjų. (Tai gali turėti įtakos Lietuvos logistikos ir statybų sektoriui, ypač jei spygliuočių medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos taikomi ribojimai ar papildomi mokesčiai.)
Nors duomenys rodo, kad dalis prekybos rusišku kilmės medienos per nesankcionuotas šalis vis dar vyksta, Lietuvos banko ekonomistas Kasparas Vasiliauskas pabrėžia, kad šios patekimo per nesankcionuotas šalis grandinės yra ribotos apimties ir neturėtų visiškai perkeisti pagrindinį medienos tiekimo šaltinį. Tuo pačiu, dėl ribotų tiekiamų šalių ir paklausos vietos rinkoje, kainos gali kilti, o įmonės ieško naujų partnerių ir alternatyvių maršrutų.
Statistika apie prekybą ir tiekėjus
Per 1-2 metus Lietuvoje fiksuojama kintanti prekyba iš Rusijos ir Baltarusijos: dalis importo iš Rusijos sumažėjo, tuo pačiu padidėjo importas iš nesankcionuotų šalių. JAV taikomi tarifai medienai gali padidinti kainas JAV rinkoje, o tai gali sukelti papildomas įtampas pasaulinėse tiekimo grandinėse. Tačiau Lietuvos įmonės ir toliau siekia užtikrinti žaliavų tiekimą Lietuvoje, siekdamos užtikrinti, kad grūdų ir kitų žemės ūkio produktų rinka išliktų stabiliai aprūpinta.
Logistika, transportas ir galutiniai tiekėjų sprendimai
Transportas iš Rusijos ir Baltarusijos yra apribotas, o pervežimai geležinkeliais į Kaliningrado sritį sumažėjo 30 proc. Jie taip pat kenkia kainų kilimui dėl padidėjusių pervežimo išlaidų. Lietuvos įmonės siekia diversifikuoti tiekimo grandines ir didinti atsparumą, stebi pasaulines tendencijas bei reguliavimus, kad galėtų greitai reaguoti į pokyčius ir užtikrinti tiekimą rinkai.
Galimybės paspartinti atsparumą
Siekiant mažinti priklausomybę nuo ribotų tiekėjų, Lietuvos įmonės gali skatinti:
- Diversifikaciją tarp įvairesnių regionų ir tiekėjų;
- Investicijas į atsargų valdymą ir trumpalaikius sandorius;
- Logistikas įskaitant alternatyvius transporto maršrutus ir sandėliavimą;
- Regioninę bendradarbiavimą su ES partneriais ir Ukrainos sektorių.
Tarptautinis kontekstas rodo, kad kainų svyravimai ir rizikos scenarijai gali kilti dėl geopolitinių pokyčių, todėl Lietuvos verslo įmonės turi išlikti lanksčios ir investuoti į skaidrią tiekėjų matomumą bei rizikos valdymą.