Turinys išschemintas iš pateiktojo čiaus. Kietų užpildų liejami skiediniai yra naudojami kaip galutinis dėvimas sluoksnis industrinėms, didelių apkrovų grindims, pagal DIN 1100. Galutinis rezultatas naudojant šią dangos sistemą yra ypač kietos bei tankios industrinės grindys, kurios turi ypač gerą atsparumą dilimui ir kitiems aplinkos veiksniams. Korodur kietų užpildų liejami skiediniai yra atsparūs benzinui, mineralinei alyvai, tirpikliams, šalčio-šilumos ciklams bei ledo tirpikliams. Tokia gindų danga gali atlaikyti didžiausias dėvėjimosi apkrovas, yra nepralaidi vandeniui, neslidi bei elektrostatiška.
Pagrindiniai dangos tipai ir jų taikymas
Yra du dangos instaliavimo metodai: 1. “šlapias ant šlapio” - kai danga instaliuojama ant šviežiai išpildo betoninio pagrindo; 2. “šlapias ant sauso” - kai danga instaliuojama ant sauso betoninio pagrindo, kartu su specialiu Korodur gruntu liejamiems skiediniams. Dangos storis, priklausomai nuo planuojamos eksploatacijos prasideda nuo 10 mm.
Pagrindiniai šios dangos privalumai: sukuriamas visiškai naujas apsauginis sluoksnis ant betoninio pagrindo paviršiaus, kuris yra nepralaidus, neįgeriantis, atsparus aplinkos poveikiui bei intensyviai eksploatuojamai; dinaminiai smugiai yra apsaugojami per visą dangos storį; pagal DIN EN 13 318 - tokios dangos yra klasifikuojamos ir standartizuojamos pagal atsparumą dilimui, pasirinkus tam tikrą atparumo grupę - rezultatai yra garantuoti, nes dangos storis yra pakankamas ir nėra rizikos jai susimaišyti su betoniniu pagrindu (taip yra naudojant sausus pabarstus); galima pasirinkti įvaiurias spalvas bei dangos atsparumo lygius.
Pagrindiniai šios dangos minusai: minimalus dangos storis yra 10 mm, todėl medžiagų išeiga prastesnė nei naudojant sausus kietiklius (pabarstus). Instaliavimui reikalinga cementinių skiedinių sumaišymo pompa su automatiniu vandens dozavimu. Grindų betonavimas yra paprastas būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką.
Prieš betonavimą ir pagrindo paruošimas
Betono padavimas į objektą žarnomis gana dideliu atstumu. Straipsnyje bus parodyta kaip betonuojamos privataus namo grindys ant grunto įrengiant šildomas grindis. Taip pat parodysime kaip betonuojamos pramoninės grindys, kurioms taikomi didžiausi reikalavimai. Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Tokis mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje.
Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. Betonavimo darbai atliekami prieš lubų ir sienų apdailą. Žvyro storis priklauso nuo motininio grunto sąvybių. Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis lotais. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį.
Grindų šiluminė izoliacija ir armavimas
Grindų šiltinimui dažniausiai naudojamas EPS 70 putplastis. Jo pilnai pakanka buitinėms grindims. Dažniausiai dedamas polistireninis putplastis dviem sluoksniais. Apatinis storesnis 20 cm. Po polistireniniu putplasčiu dedama polietileno plėvelė. Prieš betonavimą išklojama armatūra. Ji apsaugo nuo įtrūkimų ir sustiprina grindų struktūrą. Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto, kompozicinė. Stiklo pluošto armatūros lengvesnės bei neveikiamos korozijos. Armatūra pakeliama nuo paviršiaus ant specialių laikiklių. Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis - iki maždaug 5-6 cm storio. Tokiu atveju armatūros tinklas dažnai fiziškai netelpa arba jo negalima tinkamai pakelti nuo pagrindo, todėl jo nauda tampa abejotina. Fibro pluoštas, tolygiai pasiskirstydamas visame betono tūryje, leidžia efektyviai kontroliuoti mikroįtrūkimų susidarymą, bei veikia kaip pagrindinis armavimo elementas.
Smėlio betono gamyba ir viršutinis apdirbimas
Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys. Tipinė proporcija: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savikroviais sunkvežimiais. Rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį, ypač jei siekiama geresnio sukibimo. Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru paduodami tiesiai į betonuojamas patalpas.
Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose. Prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras. Betoną pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas. Perimetru išlieti juostiniai ruožai suformuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi pilant betoną į centrinę dalį. Išlietą betoną lygina linijiniais lygintojais. Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas. Šis etapas užtikrina vientisą ir mechaniškai atsparų paviršių.
Pramoninės grindys: nuoseklus procesas
Pramoninės grindys dažniausiai liejamos naudojant gamykloje paruoštą prekinį betoną, kurio klasė dažniausiai C25/30, o takumas - S3 arba S4, priklausomai nuo betonavimo metodo. Betonas tiekiamas siurbliu ar gravitaciniu klotuvu tiesiai į darbo zoną. Mišinys paskleidžiamas per visą darbo zoną, dažnai naudojant lazerinį nivelyrą. Dideli pramoninių grindų plotai išlyginami lazerinėmis lyginimo mašinomis, kurios sumažina žmogaus klaidų riziką. Kai betono paviršius pradeda tvirtėti, pradedamas paviršiaus užtrynimas hidrauline glaistyklėmis, kurios uždaro viršutinį sluoksnį ir pagerina atsparumą.
Mini mudinimo taikymo metu naudojami sausieji kietikliai (kietikliai), kurie įtrinami į šviežią betono masę. Jie padidina paviršiaus tankį ir atsparumą dilimui. Sauso kietiklio sunaudojimas dažnai siekia 3-5 kg/m², o paviršiaus storis 1-2 mm. Tačiau šie kietikliai negali perimti didelių smūginių apkrovų. Todėl kai reikia pastovių smūgių atsparumo, naudojamos liejamos kietiklio dangos, kurių storis nuo 10 mm, o danga sukuria atskirą, nepriklausomą nuo pagrindo dėvėjimosi sluoksnį. Tarp šių metodų yra du pagrindiniai: šlapias ant šlapio ir šlapias ant sauso.
Trečias metodas - skysti kietikliai: purškiami ant jau sukietėjusio betono, įsigeria į paviršių, chemine reakcija užpildo poras ir sukelia mineralinį kristalų formavimąsi. Tai padidina atsparumą vandeniui, alyvoms ir cheminių medžiagų poveikiui, sumažina dulkiavimą ir palengvina priežiūrą. Skysti kietikliai gali būti naudojami keliems purškimo sluoksniams.
Tikslūs pramoninių grindų dangos aspektai pagal DIN standartus
DIN standartai naudojami dangų klasifikavimui, jeigu reikia užtikrinti tam tikrą atsparumo dilimui lygį ir tvirtą atspindį. Šios dangos gali būti naudojamos įvairiose aplinkose, kur reikalingas didelis atsparumas cheminiam poveikiui bei mechaniniam įtempimui. Dangų storis ir tipas renkami pagal projektinius reikalavimus ir eksploatacijos sąlygas.
Kainos, tiekėjai ir kainos nustatymo principai
Kainos grindų betonavimui ir dangoms priklauso nuo daugelio veiksnių: grindų ploto, storio, pasiekiamumo, medžiagų įsigijimo ir transportavimo sąnaudų, papildomų įrenginių nuomos, armatūros, drenažo ir izoliacijos sąnaudų. Paprastai kainos suskaičiuojamos individualiai objekte; logistikos, žvyro ir smėlbetonio atvežimo išlaidos priskaičiuojamos atskirai. Pramoninėms grindims laikomi griežtesni reikalavimai, todėl kainos gali būti didesnės dėl didelių plotų ir sudėtingesnių priedų. Eksploatacijos požiūriu reikia įvertinti šildymo sistemas, izoliaciją, armatūrą, skystus kietiklius ar sausąjį pabarstą.
Pagrindiniai grindų įrengimo žingsniai ir praktiniai patarimai
- Nustatyti planuojamą apkrovą bei eksploatacijos sąlygas; pasirinkti tinkamą dangos tipą (šlapias ant šlapio, šlapias ant sauso, liejamos dangos arba skysti kietikliai).
- Paruošti pagrindą: būtina geotekstilė, hidroizoliacija arba juodoji plėvelė, drenažas, izoliacinis sluoksnis ir armavimas.
- Užtikrinti tinkamą šiluminį projektą - šildymo vamzdžiai, šiltinimas ir plėvelė.
- Pilant betono sluoksnį, atsižvelgti į aukščius ir naudoti atskiras kontūras su perimetro juostomis.
- Po dominuojančio išlyginimo - atlikti užtrynimą ir tolygiai uždaryti paviršių.
- Pasirinkti dangų tipą, jei įrengtas grindinis šildymas - rinktis šildomoms grindims tinkamą dangą (vinilas, laminatas, parketas su specialiais paklotais).
Techniniai patarimai dėl sąnaudų ir planavimo
- Betono mišinio konsistencijos kontrolė - S1-S4 klasės (slankumas) ir cemento rišimosi laikai yra kritiniai faktoriai.
- Minimalus betono storis dažnai 7 cm, tačiau didelės apkrovos gali reikalauti storesnių sluoksnių.
- Oras, aplinka, temperatūra ir drėgmė turi įtakos džiūvimui; reikia laikytis rekomenduojamų džiūvimo laikotarpių ir drėgmės kontrolės.
- Pramoninėse aikštelėse naudojamas specialus betoninės dangos sistemos pasirinkimas pagal DIN EN 13 318 ir kitus standartus.
Rekomendacijos dėl įrenginių ir įrangos nuomos
Jei planuojama įrangos nuoma (vibratoriai, betonavimo siurbliai, lygintuvai), svarbu suderinti viską su gamintoju dėl rišimosi laikų ir transportavimo kaštų. Sumontuojama įranga turi būti paruošta atlikti planuojamus veiksmus - nuo pagrindo paruošimo iki paviršiaus užtrynimo.
tags: #perku #betoniniu #grindinio #kietikli #sustiprintoja