Išmetę šiukšles į konteinerį, nesusimąstome, kas jų laukia toliau. Žinome, kad plastikas yra perdirbamas - tačiau kaip atrodo šis procesas? Iš konteinerių plastikas patenka į rūšiavimo sistemą. Priklausomai nuo įrenginio, rūšiavimą atlieka darbuotojai, optiniai skaitytuvai arba ir vieni, ir kiti. Plastikas išrūšiuojamas pagal savo polimero tipą. Tai, kas netinkama perdirbti, išvežama į sąvartyną. Prieš pradedant likusį plastiko perdirbimo procesą, jis susmulkinamas ir praplaunamas, rašo „Recycle Now“. Mechaninio perdirbimo metu švarūs perdirbto plastiko ryšuliai keliauja į perdirbimo įmones, kur yra lydomi ir formuojami į granules. Švarius plastikus galima lengvai įkaitinti, tada suskaldyti bei naudoti įvairių daiktų gamybai, pavyzdžiui - vandens buteliams. Mažiau švarių plastikų partiją galima paversti poliesterio pluoštu ir naudoti kilimams ar drabužiams. Perdirbto plastiko panaudojimas yra labai platus, o dauguma įmonių nestokoja vaizduotės.
Perdirbtas plastikas atsiranda visur
Štai įdomiausi būdai, kam naudojamas perdirbtas plastikas. Plastiko dalys išmaniuosiuose įrenginiuose. Ne paslaptis, kad dauguma didžiųjų technologijų kompanijų vienaip ar kitaip prisideda prie aplinkos išsaugojimo - mažina sunaudojamo plastiko kiekį įrenginių pakuotėse bei perdirbto plastiko detales naudoja pačiuose išmaniuosiuose įrenginiuose. Kurdama „iPhone 13“, „Apple“ vis dar naudoja iškastinio kuro pagrindu pagamintą plastiką. Tačiau jo antenai naudojamas perdirbtas plastikas, o dešimčiai kitų komponentų - 35 proc. ar daugiau perdirbto plastiko. O „Samsung“ iš išmestų žvejybos tinklų pagamintas medžiagas taiko visiems gaminiams, pradedant naujais „Galaxy S“ serijos įrenginiais. 123RF.com nuotr./Telefonų taisymas Naujausias „Samsung“ telefonas - „Galaxy S22“ - yra parduodamas 100 proc. perdirbto popieriaus ir perdirbto plastiko pakuotėje. Kiti, mažiau žinomi, tačiau tvarumo prasme ne ką prastesni yra „Fairphone“ telefonai. Šios bendrovės išmanieji telefonai populiarūs tarp ekologijos entuziastų, mat yra gaminami iš ASI sertifikuotų tiekėjų aliuminio ir 100 proc. perdirbto plastiko.
Maistas iš plastiko?
Maistas iš plastiko? Ateityje jūsų vaniliniai ledai gali būti gaminami iš plastikinių butelių, mat mokslininkai sugalvojo būdą, kaip naudojant genetiškai modifikuotas bakterijas plastiko atliekas paversti vanilės „aromatu“. Vanilinas - junginys, kuris suteikia vanilės kvapą ir skonį - gali būti natūraliai išgaunamas iš vanilės pupelių arba gaminamas sintetiniu būdu. Šiuo metu apie 85 proc. vanilino gaminama iš cheminių medžiagų, gaunamų iš iškastinio kuro, rašo „The Guardian“.
Ankstesniuose tyrimuose buvo pademonstruota, kaip iš polietileno tereftalato pagamintus plastikinius butelius suskaidyti į pagrindinį jo subvienetą, vadinamą tereftalio rūgštimi. Tereftalio rūgšties ir vanilino cheminė sudėtis yra labai panaši, todėl inžinerijos būdu sukurtoms bakterijoms tereikia tik nežymiai pakeisti vandenilių ir deguonies junginių, prisijungusių prie to paties anglies „stuburo“, skaičių. Pasak „The Guardian“, tyrėjai sumaišė savo genetiškai modifikuotas bakterijas su tereftalio rūgštimi ir vieną dieną laikė jas 37 laipsnių temperatūroje. Apie 79 proc. tereftalio rūgšties vėliau virto vanilinu. Kitą būdą kaip plastiką perdirbimo kelyje paversti maistu sugalvoję mokslininkai pasiūlė jį konvertuoti į baltymus.
Plastikinės mašinos
Plastikinės mašinos. Ne, kalbame ne apie vaikiškas žaislines mašinėles. Perdribtas plastikas naudojamas mašinų dalių gamybai, bet taip pat egzistuoja automobilių, sukurtų naudojant vien perdirbtą plastiką. Štai 2020 m. Nyderlandų studentų komanda sukūrė elektrinę transporto priemonę, pagamintą tik iš atliekų - nuo plastiko, perdirbto iš vandenyno, iki buitinių šiukšlių. Dviejų vietų automobilis išvysto 90 kilometrų per valandą greitį ir vienu įkrovimu gali nuvažiuoti 220 km, rašo „Reuters“. Gamintojo nuotr./Birò O2 elektromobilis. O „Mandalaki Studio“ kartu su Italijos automobilių kompanija „Estrima“ sukūrė pirmąjį koncepcinį elektrinį automobilį, pagamintą iš 80 proc. perdirbto plastiko. Automobilis „Birò O2“ buvo pristatytas Milano dizaino savaitės metu 2019 m., dalyvaujant galerijos „Rossana Orlandi“ rengiamame „Ro Plastic Prize“ konkurse. Jame dizaineriai buvo kviečiami kurti naujus plastiko perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo būdus. Pasak jo kūrėjų, O2 modelis yra elektromobilis, kuriam pagaminti panaudota daugiau perdirbto plastiko nei bet kuriai kitai rinkoje esančiai transporto priemonei.
Pagalvės, lauko baldai ir žaidimų aikštelės
Pagalvės ir vaikų žaidimų aikštelės. Reikšminga kokybiško miego dalis priklauso nuo gero patalynės ir pagalvių pasirinkimo. Perdirbtas plastikas (ypač buteliai) taip pat naudojamas pagalvių bei antklodžių užpildams gaminti. Perdirbtas plastikas naudojamas ir kaip pagrindinė medžiaga, pavyzdžiui - iš perdirbtų plastikinių gėrimų konteinerių gali būti gaminami lauko baldai bei žaidimų aikštelių įranga. Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Asociatyvi nuotr.
Be didelio tankio polietileno, perdirbto plastiko gaminiuose gana populiarus ir mažo tankio polietilenas. Jis yra lankstesnis ir skaidresnis nei didelio tankio rūšis. Abi rūšys pasižymi panašiu atsparumu cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, šarmams ir rūgštims. Iš perdirbto mažo tankio polietileno gaminami tokie gaminiai kaip plėvelė ir lakštai, taip pat siuntinių vokai. Perdirbtas plastikas taip pat naudojamas kasdienių rūbų gamyboje. Pavyzdžiui, 2019 m. „Adidas“ pagamino virš 11 mln. batų porų, kuriose buvo dalinai panaudotas perdirbtas plastikas. Taip pat perdirbtas plastikas naudojamas dantų šepetukų, kilimų, puodelių, akinių, sporto įrangos bei kitų kasdienybėje naudojamų daiktų gamybai.
Apie plastiko tvarumą ir rūšiavimą
Kas nutinka plastikui? Išmetę šiukšles į konteinerį, nesusimąstome, kas jų laukia toliau. Žinome, kad plastikas yra perdirbamas - tačiau kaip atrodo šis procesas? Iš konteinerių plastikas patenka į rūšiavimo sistemą. Priklausomai nuo įrenginio, rūšiavimą atlieka darbuotojai, optiniai skaitytuvai arba ir vieni, ir kiti. Plastikas išrūšiuojamas pagal savo polimero tipą. Tai, kas netinkama perdirbti, išvežama į sąvartyną. Perdirbtas plastikas gali būti panaudojamas kitų produktų gamyboje, pažymi „Gamtos ateitis“ atstovė. „Rūšiavimas yra svarbus tvarios plastiko ekonomikos žingsnis. Tik tinkamai surūšiuotas plastikas gali būti efektyviai perdirbtas ir paverstas naujomis prekėmis. Rūšiavimas leidžia atskirti skirtingas plastiko rūšis, tokiu būdu padidinant perdirbimo efektyvumą“, - sako D. Plastiko rūšiavimas taip pat leidžia atskirti tą plastiką, kuris negali būti perdirbtas, ir ieškoti alternatyvių būdų jo tvarkymui. Perdirbtas plastikas gali būti panaudojamas kitų produktų gamyboje, pažymi „Gamtos ateitis“ atstovė. „Rinkdamiesi kuo daugiau perdirbto plastiko gaminių galime ne tik mažinti poreikį kurti naują, bet ir tausoti neatsinaujinantį iškastinį kurą (naftą), mažinti naujo plastiko gamybai reikalingas energijos sąnaudas ir sumažinti į atmosferą išmetamų dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido, kiekį“, - sako D. Mažinant plastiko vartojimą itin svarbus vaidmuo tenka ir gamintojams bei prekybininkams. Pavyzdžiui, pasak „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantės Rasos Didjurgytės, „Lidl“ prekybos tinklas siekia, kad iki 2025 m. pabaigos perdirbtas plastikas sudarytų bent 25 proc. „Taip pat optimizuojame kai kurių produktų pakuotes, kad jose būtų naudojama mažiau plastiko. Sumažinę plastiko kiekį „Saguaro“ vandens buteliuose, kasmet sutaupome daugiau nei 47 tonas plastiko. Be to, atsisakėme juodojo plastiko pakuočių, kurios atliekų rūšiavimo metu yra sunkiai identifikuojamos ir dažniausiai lieka neperdirbtos. Dar vienas svarbus sprendimas - mikroplastiko pašalinimas iš kosmetikos ir higienos priemonių. Mikroplastikas yra dažnai dedamas į tokių gaminių sudėtis, siekiant suteikti jiems norimų savybių, tačiau mes mikroplastiko atsisakome visada, kai toks sudėties pakeitimas nedaro neigiamos įtakos gaminio funkcijoms ar saugai“, - sako R. „Pavyzdžiui, nauja „Crivit“ sportinės aprangos kolekcija yra pagaminta naudojant ne mažiau kaip 50 proc. perdirbtų medžiagų. Šiai kolekcijai panaudotas būtent iš pajūrio regionų, paplūdimių ir salų surinktas plastikas, taip ne tik tausojant Žemės išteklių naudojimą, bet ir padedant mažinti plastiko atliekų kiekį gamtoje, užkertant kelią jam patekti į jūras ir vandenynus“, - sako R. „Crivit“ ir kt. sportinių prekių gamybai.
