Operacija ir plaučius operuoja vamzdeliai. LRT TELEVIZIJOS laidoje Klauskite daktaro anesteziologas Andrius Macas teigia: intubacija nėra mirties nuosprendžiui, bet pacientų žūtys gali nutikti net 80 proc. atvejų. Deja, Kolegos prašymas neintubuoti neretai būna sunkiai įgyvendinamas, ir dirbtinis plaučių ventiliavimas kartais tampa vieninteliu kelio į išsigelbėjimą.
Intubaciją atlieka laringoskopu, kuris turi šviesos šaltinį gale. Su šiuo instrumentu pradedama intubacija: atlošiama galva, įeinama į gerklas, antgerklį, kuris dengia trachėją, pakeliamas - atsidaro balso stygos. Specialaus kateterio gale yra balionėlis, kuris pripučiamas oro, kad stabiliai laikytųsi vamzdelis trachėjoje. Laringoskopas ištraukiamas ir trachėjoje paliekamas vamzdelis. Tai didžiulis diskomfortas, todėl atliekant intubaciją žmogus yra slopinamas - užmigdomas.“, - teigia Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas, profesorius Andrius Macas.
Kodėl egzistuoja mechaninė ventiliacija ir kokia jos reali reikšmė COVID-19 atvejais
„Tikrai netolygu, bet visgi medikai labai gerai išmano visą šios ligos patofiziologiją. Mechaninė ventiliacija, kad ir kokia būtų inovatyvi, ji vis tiek nėra fiziologinė. Net intubavus kolegą ligos eiga buvo tokia agresyvi, kad net ir taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija buvo neefektyvi“, - teigia A. Macas. Daugeliui pacientų plaučių ventiliacija suteikia gyvybiškai svarbų laiką, kol įmanoma apsiriboti mažesnėmis intervencijomis.
Mirštamumo rodikliai COVID-19 atvejais yra liūdni: jei pacientas turi plaučių pažaidas ir gali išvengti plaučių ventiliacijos, mirties rizika gali būti 5-10 proc., bet kai ventiliacija būtina, žūčių skaičiai gali siekti iki 80 proc. Tačiau pasaulio medicina nuolat siekia saugių būdų atidėti dirbtinę plaučių ventiliaciją, o Lietuva šioje srityje demonstruoja pažangą ir sunkaus gydymo metu išsaugo daug jaunų pacientų gyvybių.
Gerklų ir trachėjos rekonstrukcija: kas tai ir kam ji reikalinga
Gerklų ir trachėjos rekonstrukcija - tai specializuota operacija, kurios metu praplečiami susiaurėję kvėpavimo takai gerklėje ir viršutiniame krūtinės lape. Chirurgas pašalina randinius audinius, naudoja kremzlių transplantatus ir sujungia sveikus audinius, kad atstatytų vientisumą ir įrengtų platesnį kvėpavimo kelią. Taip atkuriama normalus kvėpavimas, o kartais ir balso funkcija.
Siūloma rekonstruoti kvėpavimo takus - tai būtina kai dėl traumos, infekcijų ar kitų būklių kvėpavimo takai susiaurėja, o kvėpavimas tampa sunkus ar pavojingas gyvybei. Paprastai operaciją atlieka LOR (ausų, nosies ir gerklės) chirurgai, specializuojantys kvėpavimo takuose.
Susiaurėjimas vadinamas stenoze ir gali pasireikšti dėl intubacijos pasekmių, ankstesnių operacijų, autoimuninių ligų, radioterapijos ir kt. Dažniausia priežastis - randai nuo ilgalaikio kvėpavimo vamzdelio, kurį naudojama ligoninėse. Rezultatas - sunkus kvėpavimas ar nuovargis lipant laiptais.
Procedūros tikslas - atkurti kvėpavimo takų skersmenį ir užtikrinti lengvą oro tekėjimą bei galimybę kalbėti. Operacija gali būti atliekama vienu etapu arba keliais etapais, priklausomai nuo pažeidimo susikaupimo ir paciento būklės.
Operacija trunka paprastai 4-8 valandas ir atliekama bendroje nejautroje. Jūsų chirurgas padarys pjūvį kakle, pašalins randinį audinį ir pažeistas kremzles, persodins sveiką kremzlę iš šonkaulių ar kitų donorinių vietų, formuos kvėpavimo takus, ir kartais įdės trumpalaikį stentą ar kalbos vožtuvą.
Pasiruošimas gali apimti kraujo tyrimus, KT/MRT tyrimus, plaučių funkcijos testus, balso įvertinimą, rūkymo nutraukimą ir planavimą pooperacinei priežiūrai. Planuojamas buvimas ligoninėje - apie 5-10 dienų, po kurio sekamas kelių savaičių atsigavimas namuose. Paciento artimieji vaidina svarbų vaidmenį šioje srityje.
Kaip skaityti rekonstrukcijos rezultatus? Sėkmės rodikliai apima pagerėjusią kvėpavimo takų skersmenį, plaučių funkciją, balso kokybę bei gyvenimo kokybę. Reguliari priežiūra - endoskopiniai tyrimai, kvėpavimo takų stebėsena ir logopedijos užsiėmimai - užtikrina ilgalaikę sėkmę.
Atsigavimo kelias apima balso poilsį, drėkinimą, nuolatinę kontrolę, vengimą rūkymo bei dulkių, vartojimą paskirtų vaistų, kalbos terapijos pagalbą ir tinkamą mitybą. Trachėostomos vamzdelis dažnai lieka kelias savaites ar mėnesius, kol kvėpavimo takai įgis stabilų funkcionavimą.
Komplikacijų rizikos veiksniai ir sprendimai
Kai kurias rizikas galima valdyti: rūkymas, cukrinis diabetas, ankstesnės kvėpavimo takų operacijos, autoimuninės ar radioterapijos poveikis, mityba ir baltymų trūkumas, amžius. Pacientų chirurgai sprendžia metodą - vieno etapo ar daugiapakopę rekonstrukciją - atsižvelgdami į anatomiją ir bendrą sveikatos būklę. Labiausiai pageidaujamas vieno etapo sprendimas, kai įmanoma, o sudėtingais atvejais - daugiapakopė rekonstrukcija.
Kokios gali būti komplikacijos? Ankstyvosios: kraujavimas, infekcija, vamzdelio pasislinkimas, pneumotoraksas. Vėlyvosios: trachėjos stenozė, granuliacinis audinys, vamzdelio obstrukcija, odos infekcija, rijimo sunkumai, balso pokyčiai. Dauguma komplikacijų gali būti išvengiamos tinkama priežiūra ir periodiniu stebėjimu.
Tracheostomija ir DPV (dialinamoji plaučių ventiliacija): kaip tai veikia vaikus ir suaugusiuosius
Tracheostomija kuria tiesioginę angą į trachėją. Ji dažnai reikalinga kai reikia ilgalaikės ventiliacijos arba viršutiniai kvėpavimo takai yra užblokuoti. Procedūra gali būti planuojama arba skubi. Pagrindinės priežastys: ilga mechaninė ventiliacija, sunkūs gerklės sužalojimai, kaklo ar veido navikai, neurologinės būklės ir kt.
Tracheostomijos priežiūra - kasdienė, apima odos priežiūrą, sekreto siurbimą, vamzdelio padėties kontrolę, drėkinimą ir vamzdelio valymą. Pasirinkti vamzdelio tipą - su manžete, be manžetės, fenestruoti, su kalbos vožtuvu - priklauso nuo paciento poreikių. Dažnai vaikams taikoma laikina tracheostomija, o kai kuriais atvejais ji tampa nuolatinė.
Jei tracheostomija laikina, vamzdelis gali būti nuimamas trumpam laikotarpiui, palaipsniui didinant be vamzdelio laiką. Tai skatina kraujagyslių ir kvėpavimo takų atgaminimą. Oro drėkinimas yra būtinas, kad išvengti gleivių kamščių ir užtikrinti šilto, drėgno oro tekėjimą į plaučius.
Esant sunkioms kvėpavimo problemoms, vamzdelio pasislinkimui ar užsikimšimui, gausiam kraujavimui, krūtinės skausmui ar pneumotoraksui - skubiai kreipkitės į gydytojus. Reguliarūs kontroliniai vizitai ir endoskopiniai tyrimai yra būtini siekiant užtikrinti saugumą ir gijimą.
Ar vaikams ir suaugusiems pratęs įtrauktos DPV nauda?
DPV suteikia galimybę išlaikyti kvėpavimą, o kai įmanoma, ji gali būti naudojama tik nakties metu. Daugelis pacientų gyvena visiškai nepriklausomai, nors kai kuriems gali reikėti papildomos slaugos. Trachėostomos priežiūra vaikams - operatyvi instrukcija iš specialistų, kurią tėvai įgyja ligoninėje ir namuose.
Tracheostomija gali būti laikina ar nuolatinė, priklausomai nuo pagrindinės priežasties ir gijimo galimybių. Pašalinus tracheostomiją, kvėpavimas grįžta per nosį ir burną, tačiau prieš tai atliekama reikalinga patikra (bronchoskopija), įsitikinant, kad kvėpavimo takai stabilūs.
Geriausias rezultatas ir ilgaamžė sėkmė
Geriausias rezultatas - stabilus, tinkamo skersmens kvėpavimo takas, leidžiantis lengvai kvėpuoti ir funcionaliai kalbėti. Daugumai pacientų įmanoma įveikti kvėpavimo ribojimus, atsigauti ir grįžti į normalų kasdienį gyvenimą su mažesnėmis trukdėmis.
Taip pat yra žemas rizikos lygmens pooperacinis laikotarpis su atitinkama priežiūra - endoskopiniai tyrimai, logopedijos užsiėmimai ir nuolatinė komunikacija su gydytojų komanda. Infekcijos ir komplikacijos ankstyvuoju laikotarpiu dažnai suvaldomos greitai, kai laikomasi rekomendacijų.
Tiesioginiai pavyzdžiai ir praktiniai patarimai
Vaikams diagnozės atvejais svarbu ankstyva intervencija ir išsamus pasiruošimas. Po operacijos būtina užtikrinti intensyvų stebėjimą, drėgno oro teikimą ir tinkamą tracheostomos priežiūrą namuose. Taip pat svarbu laikytis mitybos nurodymų, kartą per dieną patikrinti odą aplink stomą ir periodiškai keisti vamzdelį bei tvarsčius.
Video įrašas
Endotracheal intubation: Step by step procedure
Santrauka ir svarbiausios gairės pacientams
Svarbiausia - gerbdami gydytojų rekomendacijas ir nuosekliai vykdydami priežiūros planą, pacientai gali pasiekti puikių rezultatų, atsigauti po sudėtingų operacijų ir vėl įsilieti į kasdienį gyvenimą. Dabartinės technologijos, tiek DPV, tiek rekonstrukcinės technikos, leidžia atidėti dirbtinę plaučių ventiliaciją, sumažinti pasekmes ir pagerinti gyvenimo kokybę.