Labai svarbu bent kartą per mėnesį su specialiu slėgio matuokliu patikrinti, koks slėgis jūsų padangose. Nepakankamas arba per didelis slėgis gali nulemti netinkamą, pernelyg greitą padangos nusidėvėjimą, o dėl to padanga per daug įkaista, daugiau sunaudojama degalų ir net gali kilti padangos sprogimo pavojus. Oro slėgį padangose tikrinkite, kai jos yra šaltos ir kurį laiką nenaudotos. Net jei nuvažiavote vieną kilometrą, tai padidins slėgį, todėl matavimo rezultatai bus netikslūs. Nuolatinis slėgio kritimas rodo galimą pačios padangos arba jos sumontavimo problemą. Reguliariai tikrinkite padangų protektorių, kad sužinotumėte, kada reikia keisti padangas.
Visų keleivinių mašinų ir nedidelių sunkvežimių padangos turi protektoriaus nusidėvėjimo indikatorius, įtaisytus į patį protektorių. Šios juostelės sumontuotos protektoriaus grioveliuose keliose padangos vietose. Kai padanga taip nusidėvi, kad šios juostelės akivaizdžiai susilygina su gretimomis protektoriaus briaunelėmis, laikas keisti padangą. Jei protektorius nusidėvi tik vienoje ar dviejose vietose, tai gali būti, kad padanga netinkamai pripūsta. Dažniausiai tai priekinių padangų problema, nors taip gali būti pažeistos ir galinės. Ar jūsų padangos protektoriaus briaunelės primena pjūklą dantis arba plunksną? Panaikinti tai galima suglaudus arba išskėtus ašis. Tinkamas protektoriaus griovelių gylis yra esminis tinkamai padangos eksploatacijai.
Jei pastebite susilpnėjusį ar pasikeitusį sukibimą su drėgna danga, gali būti, kad jūsų padangų protektorius nusidėvėjo. Kai padangose per didelis slėgis, protektoriaus centriui tenka atlaikyti visą svorį, todėl jis nusidėvi greičiau nei kraštinės dalys. Netolygus nusidėvėjimas sutrumpina naudingą padangos „gyvenimą”. Nuolat tikrinkite, slėgį jūsų automobilio padangose. Jei jūsų padanga atrodo būtent taip, ji gali būti nepakankamai pripūsta. Per mažas slėgis, nulemiantis didesnį padangos nusidėvėjimą išoriniuose kraštuose, sutrumpina padangos eksploatavimo laiką. Šį laiką sutrumpina ir tai, kad padanga labiau įkaista. Galiausiai tai padidina degalų sunaudojimą, nes padidėja pasipriešinimas (minkštos padangos verčia jūsų automobilį dirbti sunkiau).
Esubalansuotos padangos sukelia vibraciją, kuri nulemia vairuotojo nuovargį ir priešlaikinį, neįprastą padangų nusidėvėjimą, taip pat papildomą apkrovą stabdžiams. Jūsų mašinos padangos turėtų būti subalansuotos, kai uždedamos pirmą kartą arba po remonto. Suvedimas yra atliktas tinkamai, kai visi pakabos ir vairavimo sistemos komponentai yra nesugedę ir kai ratai važiuoja tiesiai bei tiksliai. Netolygus protektoriaus nusidėvėjimas gali būti ašių nesutapimo ženklas. Nors dauguma žmonių gali patys pasikeisti padangas, greičiau, lengviau ir saugiau tai gali atlikti profesionalai. Jūsų automobilio žinyne turi būti nurodytas konkretus padangų keitimo būdas ir periodiškumas. Padangas remontuoti turėtų tam pasirengę profesionalai.
Padangos sprogimas kelyje neabejotinai yra viena nemaloniausių situacijų, kuri gali nutikti net ir patyrusiam vairuotojui. Sunku išvengti streso staiga išgirdus neįprastą garsą, automobiliui tapus nestabiliam ir atsiradus būtinybei skubiai sustoti. Ne tik, kad tai kelia stresą, bet ir pavojų. Jei taip jau nutiko Tau, natūraliai kyla klausimas, ar tokia situacija laikoma draudiminiu įvykiu ir, kas padengs nuostolius? Vien tik padangos sprogimas paprastai nelaikomas draudiminiu įvykiu.
Jei padanga sprogo dėl natūralaus nusidėvėjimo, netinkamos priežiūros ar gamybinio broko, draudimas dažniausiai nuostolių nekompensuoja. Padangos laikomos eksploatacine dalimi, už kurios būklę atsakai pats. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas dengia žalą, kurią Tu padarai kitiems eismo dalyviams. Svarbu suprasti, kad šiuo atveju Tavo automobilio remontas ir padangos keitimas nebus kompensuojami. KASKO draudimyje polisų kompensuojamas suteikia gerokai platesnę apsaugą.
Dažniausiai padangos sprogimas nėra visiškas atsitiktinumas. Viena dažniausių priežasčių yra per mažas arba per didelis padangos slėgis. Netinkamai pripūsta padanga kaista, deformuojasi ir gali neatlaikyti apkrovos važiuojant didesniu greičiu. Be to, riziką padidina ir smūgis į duobę, bordiūrą ar aštrų objektą kelyje. Taip padanga gali būti pažeista iš vidaus, nors išoriškai tai iš karto nepastebima. Pirmiausia, saugiai sustok. Laikyk vairą tvirtai, staigiai nestabdyk ir leisk automobiliui palaipsniui sulėtėti. Įvertink situaciją, ar pažeista tik padanga, ar ir kitos automobilio dalys. Jei turi KASKO draudimą, kuo greičiau apie įvykį pranešk draudimo bendrovei.
Senoviniai išradimai, kurie atrodo tarsi iš ateities
Nepamiršk, kad padangų būklė tiesiogiai lemia Tavo saugumą vairuojant. Pavyzdžiui, žiemos metu žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 3 mm, vasaros metu - ne mažesnis nei 1,6 mm. Draudikai įspėja, kad eksploatuojant automobilį su netinkamomis padangomis ir patekus į avariją, gali būti, būsite paprašytas pats atlyginti žalą. Kaip pastebi Susisiekimo ministerijos saugaus eismo ekspertas Vidmantas Pumputis, kartais vairuotojai nori sutaupyti, todėl rizikuoja važiuoti netinkamomis padangomis. Tokiu atveju ta ekonomija taupyti perkant padangas apsisuka prieš pačius vairuotojus ir tenka brangiau sumokėti nei įsigyjant saugias, kokybiškas padangas, - aiškina V. Pumputis.
„Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas sako, kad jeigu vairuotojas eksploatuoja transporto priemonę su vasarinėmis padangomis po lapkričio 10 d., arba su nusidėvėjusiomis ir nebetinkamomis padangomis, ji laikoma techniškai netvarkinga ir tokią transporto priemonę draudžiama eksploatuoti. „Tokiu atveju, įvykus eismo įvykiui, pirmiausia būtų atsižvelgiama į jo priežastis. Dažniausiai eismo įvykio priežastys būna kompleksinės ir neįmanoma nustatyti vienos priežasties, dėl ko kilo eismo įvykis. Tačiau jei avarija įvyksta dėl padangų, tokie įvykiai pripažįstami nedraudžiamaisiais ir žalą kaltininkas privalo atlyginti pats“, - sako G. Petrikas.
Jei buvote nukentėjęs, galite tapti kaltininku. Kaip sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis, patekus į avariją, kur jūs - nukentėjusioji pusė, gali būti užfiksuota, kad važiavote nu padangomis, kurios neatitinka techninių reikalavimų. „Jei po eismo įvykio paaiškėtų, kad pagal pirminius duomenis nukentėjusio asmens vairuojamas automobilis buvo su netinkamomis padangomis, gali būti pakeista atsakomybė. Atsakingas už įvykį vairuotojas nėra pakeičiamas, tiesiog fiksuojame, kad eismo įvykio dalyvio transporto priemonės padangos yra nusidėvėję. Tačiau tai turėtų būti ne visai standartinė situacija, jų nėra daug.“ - priduria A. Žiukelis.
Vertina ne tik protektoriaus gylį. Kaip teigia Gjensidige Transporto žalų administravimo grupės vadovas Donatas Šarakauskas, ne visais atvejais įvykus avarijai, atsižvelgiama į padangų būklę. „Būtinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp to kad padangos neatitiko KET reikalavimų ir įvykusio įvykio, pvz. žiemą stabdant slidžiu keliu nespėjo sustoti“, - sako D. Šarakauskas.
Padangų keitimo periodu sumažėja avaringumas. G. Petrikas pabrėžia, kad spalio-lapkričio mėnesiais fiksuojamas sumažėjęs avaringumas dėl žieminių padangų uso. „Reikėtų įvertinti eismo sąlygas ir važiuoti taip, kad būtų saugu. Prasidėjus šaltajam sezonui, būtina ruoštis keisti vairavimo įpročius - net ir be sniego gali kilti plikledis“, - primena jis.
Vairuotojui nėra nieko blogiau, kaip sėdant prie vairo suprasti, kad automobilio padanga yra nuleista. Laimei, nuo 6-ojo dešimtmečio mes nuėjome ilgą kelią. Dabar padangos nebe sprogsta kaip balionai, o modernios technologijos, pavyzdžiui, runflat ar tubeless, padeda išvengti didelių nepatogumų. Svetimkūniai įsiveržus į protektorių ir nuimtas oras gali būti išeina. Netinkamas slėgis yra pavojingesnis nei per didelis slėgis. Iš tiesų, važiuojant su per mažai pripūstomis padangomis gali būti pažeista vidinė padangos struktūra ir padidėti pasipriešinimas riedėjimui.
Pritariu, kad reikia patikrinti padangų būklę prieš kelionę ir matuoti slėgį dar šaltomis padangomis. Prieš kelionę reikia patikrinti padangų būklę ir vizualiai. Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje). Sprogus priekinio rato padangai, pajusite stiprų trūkčiojimą, o vairas suksis link sugedusio rato. Galinės padangos sprogimas bus juntamas sėdynėje. Sprogus padangai automobilis gali tapti visiškai nevaldomas.
Galiausiai, svarbu žinoti, kad turite laikytis saugaus greičio ir naudotis atsarginėmis priemonėmis. Sprogus padangai, svarbiausia išlikti ramiems: neišsigąskite ir imkitės tam tikrų priemonių. Patariama lėtai nukelti koją nuo akceleratoriaus. Nespauskite stabdžių pedalo. Pajutę, kad vėl galite valdyti automobilį, po truputį mažinkite greitį. Reguliariai tikrinkite oro slėgį - rekomenduojama kartą per savaitę ir prieš ilgesnę kelionę. Slėgį taip pat turėtumėte patikrinti, staiga stipriai nukritus temperatūrai. Taip pat labai svarbu teisingai sureguliuoti padangų slėgį. Nebandykite pildyti padangos oro iš karto sustoję, nes oras padangoje yra įkaitęs. Pučiant, manometro parodymai gali būti klaidingai, todėl galite pripūsti per daug oro.
Galite pildyti padangas azotu. Labai svarbu, kad automobiliui būtų teisingai parinktos kokybiškos padangos. Atidžiai patikrinkite keičiamas padangas, kurios eksploatuotos jau ne pirmą sezoną. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos. Padangos atsitrenkimo į bordiūrą ar įvažiavimo į duobę pasekmės neigiamai atsiliepia jūsų kišenei: tenka pirkti naują padangą.
Kyla klausimas: ką daryti, jei jūsų automobilio padangos nebėra naujos, o vietoj jų perkamos padangos protektorius yra didesnis nei kitos tos pačios ašies padangos? Padangos pažeidimas? Nieko paprasčiau! Tereikia per stipriai ar netinkamu kampu užvažiuoti ant bordiūro arba įvažiuoti į asfalto duobę. Tuomet iškyla problema, nes jei padanga sugadinama atsitrenkus į kliūtį, jos beveik neabejotinai neįmanoma pataisyti. Tenka pirkti bent vieną naują padangą.
Techniniu požiūriu tai yra problema, nes automobiliui gali būti sunku išlaikyti tiesią važiavimo kryptį. Taip gali nutikti nepriklausomai nuo to, ar ant galinės, ar ant priekinės ašies sumontuotos nevienodai susidėvėjusios padangos. Praktiškai tai, kaip automobilis elgiasi ir ar ant tos pačios ašies sumontotos netolygiai nudilusios padangos labai trukdo automobilio valdymui, priklauso nuo konkretaus modelio ir net pavyzdžio. Nespėjama sustoti, nesuvaldoma transporto priemonė, išslystama į priešpriešinę eismo juostą ir t.t.
Padangos pažeidimo rizika didėja, kai garaže padangos sukraunamos ant alyva užlietoje vietoje. Jei garaže padangos suveiktų ten, kur buvo išlieta alyva, gali deformuotis šoninės padangos sienelės. Todėl nuolat tikrinkite padangų slėgį ir įvertinkite jų būklę.
tags: #padanga #atsitrenke #i #bordiura