Medienos naudojimo apribojimai teisės aktuose: įtaka statyboms, aplinkai ir saugumui

Mums įprasta rūpintis savo bei šeimos saugumu. Vertiname mūsų ilgametę draugystę su jumis ir esame dėkingi už bendradarbiavimą, kad jūsų žemėje ar greta esantis magistralinis dujotiekis būtų saugus. Lengva pastebėti: būkite ypač atsargūs ir elkitės pagal taisykles. Jei pastebėjote geltonus ženklus, aptvertas teritorijas su geltonai dažytais vamzdžiais ar kitą įrangą. Pasitikrinkite: būtina įsitikinti, kad jūsų turimuose ar planuojamuose įsigyti žemės sklypuose nėra jokių veiklos apribojimų, susijusių su dujų perdavimo sistema. Sutikimas dirbti suteikiamas remiantis užpildytu prašymu. Pilną informaciją apie veiklos ribojimus magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje rasite Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Daugiau informacijos - Amber Grid interneto svetainėje arba susisiekus su mumis el. p.

Vienas svarbiausių Lietuvos žaliojo kurso tikslų statybos sektoriui - tvaresnės statybos, naudojant daugiau medienos ir organinių medžiagų. Tai ne tik mediena viešuosiuose pastatuose, bet ir skydinės renovacijos banga. Skaičiuojama, kad statybų sektorius yra vienas taršiausių Europos Sąjungoje, kiekvienoje narėje į atmosferą išmetantis 5-12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jame susidaro apie 35 proc. Tad 2024 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas nutarimas, įpareigojantis statant visuomeninės paskirties pastatus naudoti 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų. Kaip teigiama ministerijos specialistų, naudojant medienos gaminius vietoj betono, statybų sektoriuje per visą pastato etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50-75 proc.

2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs nutarimas nurodo, kad visuomeninės paskirties pastatai turi būti statomi bent iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų. Tačiau kol kas ministerija įvardija tik vieną tokį projektą. Vienas naujausių pavyzdžių - Valstybinių miškų urėdija Elektrėnų rajono savivaldybėje planuoja statyti administracinį pastatą ir lankytojų centrą su medinėmis sienų ir perdangų konstrukcijomis, mediniais langų rėmais, durimis ir grindimis. Statybos prasidės 2024-ųjų pabaigoje ir truks apie dvejus metus. Šis projektas bus pirmasis tokio masto medinės statybos pavyzdys Lietuvoje, o medienos naudojimas sudarys apie 50-55 proc.

Nepriklausomas tvarumo ir surenkamosios medinės statybos ekspertas Paulius Milčius sako, kad kol valstybė tik žada, privatus verslas, kuriam nauji reikalavimai dar negalioja, jau pats rodo pavyzdį. Kai kurie prekybos tinklai Lietuvoje, pavyzdžiui, „Norfa“, LIDL, jau stato pastatus naudodami medines konstrukcijas, kyla nauji biurų pastatai Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. „Nereikia sakyti, kad verslas nepasiruošęs, nežino, nemokės. P. Milčius stebisi, kodėl politikai jau ketverius metus sprendžia, kaip suskaičiuoti, ar visuomeniniame pastate yra 50 proc. medienos: „Dabar kyla rimtas pavojus tuos pažadėtus 50 proc. Atsižvelgti į mokslinius tyrimus, o ne pasenusius vertinimus. Taip pat reikia įvertinti CO2 skaičiavimus, kurie padėtų orientuotis į tikrąjį diagramų rodiklį.“

Anot eksperto, CO2 ir visos šiltnamio dujos vertinamos kilogramais. Dėl lengvesnių pastatų reikia lengvesnių pamatų, o pramonė galėtų taupyti energiją ir laiką gamindama bei transportuodama statybos produktus. Tačiau ne užtenka vien pradėti naudoti žaliąją energiją betonui ar plienui gaminti. Reikia iš esmės mažinti pačios energijos sunaudojimą. Anksčiau planų tokie reglamentavimai įtvirtino, kad skydinės renovacijos gali būti taikomos plačiau nei įprasta, tačiau jų įgyvendinimas susiduria su sertifikavimo problemomis.

Skydinė renovacija - modulinių konstruktijų plėtojimas, kai dalis statybos darbų perkeliama į gamybą. Pasak Statybininkų asociacijos prezidento D. Gedvilo, pagrindinis pranašumas yra greitis. Tačiau šiuo metu tikėtis, kad skydai bus masiškai platinami, nereikėtų: iššūkiai susiję su plokščių degumo ir ugniakros sprendimais. Jei gamintojai ras sprendimus dėl degumo ir sertifikavimo, skydiniai sprendimai galėtų įgyti platesnį taikymą renovacijos projektuose. Taip pat pabrėžiama, kad BIM metodologija gali padėti skaičiuoti CO2 išlakas ir statinio energetinį tvarumą.

Lietuvos statybininkų asociacijos nuomone, reikia užtikrinti skaidrius dujų išmetimo rodiklius ir įtraukti į skaičiavimo metodiką visus etapų CO2 išmetimus. Į projektų konkursus būtina įtraukti CO2 išlaidų skaičiavimus. Verslas jau pasiruošęs taikyti naujus reglamentus ir diegti organines medžiagas visuomeninėje architektūroje. Tačiau kyla klausimų dėl degimo savybių, saugumo reikalavimų ir sertifikavimo aspektų. Turto bankas planuoja naudoti skydinę renovaciją Utenoje ir Vilniuje, o pirmieji trys daugiabučiai bus renovuojami šia technologija.

Skydinę renovaciją turi įgyvendinti įvairūs sektorių profesionalai: projektuotojai turi įvertinti, kurios konstrukcijos bus iš organinių medžiagų, o statybininkai turi vadovautis projektu ir statyti pagal jį. Techninis prižiūrėtojas privalo stebėti, ar medžiagos atitinka teisės aktus, skirtus naujiems viešiesiems pastatams. Reikia išmokti skaičiuoti dujų išlakas ir taikyti žiedinės ekonomikos principus renkant ir perdirbant medžiagas.

Tarp praktinių pavyzdžių - viešųjų ir privačių projektų realūs sprendimai: skydiniai montuojami planuose, kuriuose dalyvauja tiek valstybė, tiek privačios įmonės. Pasak D. Gedvilo, turėtų būti nustatyti aiškūs dujų išlakų skaičiavimo standartai, ir įtraukti į konkursų reikalavimus CO2 išlakas, kad būtų įmanoma realiai įgyvendinti 50 proc. organinių medžiagų reikalavimus visuomeniniuose pastatuose. Taip pat svarbu užtikrinti, kad platus organinių medžiagų naudojimas nesukeltų papildomų saugumo rizikų ir būtų suderintas su ugniagesių reikalavimais ir statybinių medžiagų sertifikavimu.

Šiuo metu užtikrinama, kad naudojama daugiau organinių medžiagų ir medienos turi būti derinama su visoms įstaigoms keliamais saugumo reikalavimais. Lietuvoje skatinama skydinė renovacija - modulinių konstrukcijų plėtra, kuri gali pagreitinti renovaciją, sumažinti darbus statybvietėje ir skatinti žiedinę ekonomiką. Tačiau reikia aiškaus reglamentavimo dėl degimo savybių, griežtų saugumo reikalavimų ir sertifikavimo mechanizmų, kad dizainas ir naudotos medžiagos atitiktų visus teisės aktus.

tags: #medienos #panaudojimo #apribojimai