Drenažo sistema padeda reguliuoti vandens lygį dirvožemyje, pašalina perteklinį lietaus ar gruntinį vandenį, apsaugo nuo užmirkimo. Drenažas įrengiamas įvertinus gruntinio vandens lygį ir grunto pralaidumą, siekiant užtikrinti apsaugą nuo užmirkimo. Perteklinis vanduo kenkia augalams, mažina dirvožemio aeraciją ir gali sukelti šaknų puvimą. Kita svarbi priežastis - permirkęs gruntas gali pažeisti pastatų pamatus, kas ženkliai įtakoja neigiamą pastato būklę. Drenažo sistemų diegimas privačioje valdoje - labai svarbus etapas.
„DAINRANGA“ MB įrengiama drenažinė sistema apsaugo teritoriją nuo telkšančių balų, o požeminę namo dalį nuo perteklinės drėgmės kaupimosi. Drenažas įrengiamas įvertinus sklypo gruntinio vandens lygį ir grunto pralaidumą. Pažymėtina, kad drenažas yra neatsiejama gyvenamosios paskirties pastato, sklypo inžinerinė infrastruktūra, neįsirengus jos gali kilti daug problemų su namo pamatais. Įmonės įrengiamas drenažas yra dviejų tipų: giluminis ir paviršinis. Paskirtis - dirvožemio stabilumo užtikrinimas, erozijos prevencija. Priežastys kyla iš to, kad užmirkusi dirva tampa nestabili, todėl kyla pavojus pastatų, takų ar tvorų konstrukcijoms. Drenažas apsaugo nuo vandens nuplovimų ir dirvožemio erozijos.
Kokį grunto tipą turime sklype?
Kasant drenažą svarbu įvertinti gruntą: molingas gruntas su juodžemio sluoksniu virš molio, ar smėlingas gruntas. Jeigu sklypo gruntas molingas, paviršius gali būti juodžemis, o apačia molis su priemaišomis, todėl lietaus vanduo laikysis juodžemio sluoksnyje ir virš jo žemiau molio sunkiai nusileis. Tokiu atveju juodžemio sluoksnis tampa „liuliuojantis“ ir veja bei dirvos šaknys gali būti pažeidžiamos. Jeigu smėlingas gruntas, lietaus vanduo perėjęs per juodžemio sluoksnį nusileidžia į smėlingąjį sluoksnį ir ten toliau sankauja. Todėl smėlingam gruntui galima naudoti mažesnio skersmens drenažo vamzdžius.
Lietuvoje dažnai dominuoja molis su priemaišomis, todėl reikia parinkti atitinkamus filtrus ir vamzdžius. Jeigu norite nudrenuoti aplink namą, vamzdis turėtų būti ne mažesnis nei 100 mm, kad būtų kokybiškai nudrenuotas lietaus vanduo nuo paviršiaus ir gruntiniai vandenys. Jei planuojate pajungti lietaus nuotekas nuo stogo (lietvamzdžiai), naudoti reikia 125-128 mm vamzdį.
Filtrai ir jų pasirinkimas
Kokį drenažo vamzdžio filtrą pasirinkti - geotekstilė, kokosas ar be filtro? Filtrų pasirinkimas priklauso nuo grunto ir įrengimo būdo. Kokoso pluošto filtras yra natūralus pluoštas, tačiau ilgainiui veikiamas vandens ir deguonies jis supus. Geotekstilė - sintetinis pluoštas, kurio gyvavimo laikas keliasdešimt metų, ir yra įvairių rūšių. Jei gruntas molingas ir tranšėja iškasama, į ją pilama skalda ar žvirgždė, tuomet verta naudoti vamzdį su geotekstilės filtru. Jei drenažas klojamas be skaldos užpildu, reikėtų kokoso filtru. Jei gruntas smėlingas, galima naudoti vamzdį su geotekstilės filtru arba be filtro, bet į tranšėją būtina kloti geotekstilę. Patogiausia tranšėjoms naudoti 2 m pločio geotekstilę ~100 g storio.
Tranšėjų parinkimas ir užpildas
Įrengiant drenažo sistemą tranšėja turi būti apie 50-100 cm gylio, plotis apie 50 cm. Tranšėjos užpildymui naudoti žvirgždas ar skaldą, taip pat galima pridėti smėlį (frakcija 1,5-2). Jei tranšėjos neužpildomos skaldos ir tik įrengiami vamzdžiai, būtina uždėti geotekstilę. Neužpildžius tranšėjos smėliu iš viršaus ir apačios, drenažas bus prastai filtruojamas ir greitai užsikimš. Jo maišyti su pirminiu gruntu nerekomenduojama, nes tai gali pabloginti pralaidumą. Karjero smėlis nerekomenduojamas dėl priemaišų ir greito užsikimšimo.
Dažniausios klaidos ir sprendimai
Būna, kad drenažo vamzdžiai netinka sklypo grunto tipui. Jei dirvožemį sudaro priemolis arba priesmėlis, drenažui netinka vamzdžiai su geotekstilės filtru. Smėlingam dirvožemiui tinka vidutinio skersmens vamzdžiai su filtru, o be filtro galima tik su geotekstilės plėvele tranšėjoje. Jei įrengimas vyksta iš skirtingų diametrų vamzdžių, naudoti universalias jungtis nuo 72 mm iki 100 mm. Įrengiant drenažo sistemą būtina nuolydžio kryptimi įrengti vamzdžius su nuolydžiu - 3 mm 1 linijinį metrą. Naudojant netikusį nuolydį gali kilti stovinčio vandens sričių formavimasis arba per greitas vandens judėjimas, dėl ko sistema nebus efektyvi. Norint tiksliai išlaikyti nuolydžius, būtina naudoti niveliatorių, o ne paprastą gulsčiuką.
Kas užtikrina tinkamą vandens šalinimą?
Svarbu organizuoti vandens šalinimą šalia sklypo - griovys, tvenkinys ar dauba, į kurią būtų galima išleisti perteklinį vandenį. Vandens negalima leisti į rezervuarus ar nuotekų griovius, nes tai gali sukelti atvirkštinį vandens tekėjimą ir teritorijos užtvindymą per drenažo sistemą. Jei nėra kur nuleisti perteklinio vandens, galima naudoti sugeriamąjį šulinį arba kaupiamąsias talpyklas. Taip pat galima išsiurbti panaudotą vandenį ir naudoti laistymui ar techniniams reikalams. Drenažo galimybes geriau įvertinti sklypo pirkimo etape, kad vėliau surinktų vandenų šalinimas netaptų galvos skausmu.
Praktiniai parametrų rekomendacijos
- Vamzdžių skersmenys: 100 mm - paviršiniam drenažui, 125-128 mm - jei planuojama prijungti lietaus nuotekas nuo stogo.
- Drenažo nuolydis: apie 3 mm nuolydis vienam metrui, vienodas visame drenų ilgyje.
- Tranšėjos gylis: 50-100 cm, plotis apie 50 cm.
- Užpildo medžiagos: žvyras, skalda, frakcijos 8-16 mm ar 16-32 mm, papildomai smėlis 1,5-2 mm.
- Geotekstilė: 2 m pločio, ~100 g/m2, pritaikyta priklausomai nuo gruntų tipų.
Vandens surinkimo ir talpybos sprendimai
Jeigu nėra kur nuleisti perteklinio vandens, galima naudoti sugeriamąjį šulinį ar kaupiamąsias talpyklas. Tai leidžia vėlesnį nuvedamų vandenų išsiurbimą ir utilizavimą, pavyzdžiui, filtruojant ir naudojant surinktą vandenį laistymui arba techniniams reikalams.
Kaip įrengti „Easy Drain“, sujungiant drenažą su spaustukais
Didelė klaida - vien tik išmatuoti vamzdžio pradžios-pabaigos taškų lygius naudojant paprastą statybinį gulsčiuką. Šias sistemas reikia įrenginėti atskirai vieną nuo kitos. Jų negalima sujungti kartu, kitaip nė viena iš jų neveiks efektyviai. Jei į tokį drenažą pateks tirpsmo ar lietaus vanduo, tai išprovokuos persipildymą.
Siekiant sumažinti kasimo kaštus, drenas kartais klojamos nedideliame gylyje (nuo 0,7 m). Drenažo vamzdžiai turi būti įrengiami lygyje, kuris apskaičiuotas projekte. Be stambios frakcijos medžiagų taip pat turi būti naudojamas ir smėlis, ir užtikrintas nuolydis, kad vanduo judėtų tinkama kryptimi. Drenažo filtrų apvalkalai turi būti tiksliai parinkti pagal gruntą, o tranšėjų užpildai turi užtikrinti tinkamą filtravimą ir neleistų uždumblėjimo.
Dažna praktika prieš įrengimą
Didelė dalis žmonių įrenginėdami kiemą susiduria su perteklinio vandens problema. Vandens šaltiniai gali būti gruntiniai, lietaus ar kanalizacijos nebuvimo. Besikaupdami kieme jie sukelia nemažai problemų: skenduojanti veja, augalai, smriegęs gruntas. Drenažinė sistema - tam tikro objekto nusausinimas, kai juo pašalinamas paviršinio ar požeminio vandens perteklius.