Kaip atrodo tobulas pasimatymas? Tokį klausimą sau uždavė trys draugai prieš leisdamiesi į „medžioklę“. Trijulė svajoja apie santykius su moterimis, tad pradeda regzti planą, kurio dėka įgyvendintų savo norus. Jie sukuria pažinčių portalą ir nusprendžia leistis į pasimatymą su trimis jame užsiregistravusiomis moterimis - gražuole Andželika, išsiblaškiusia Lėja ir pareigūne Džiuli. Trims draugams nėra nieko neįmanomo. Jie leidžiasi į labiausiai nurautą nuotykį kokį tik galima įsivaizduoti. Visa tai greitai virsta didžiausia beprotybe, iš kurios gali būti tik viena išeitis.
Tačiau tekste perkelkime žvilgsnį į realų pasaulį: demografijos klausimai Lietuvoje kelia gilius kultūrinius, ekonominius ir politinius iššūkius. Jei valstybės emigracijos politika iš esmės nepakis, 2060 m. Lietuvoje negyvens nė 2 mln. lietuvių. Ir ši liūdna prognozė realybe virsti gali net ir tuo atveju, jei Lietuvoje gerokai padidėtų gimstamumas. Tai Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime sakė Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis. B. Gruževskis pabrėžė, kad demografija yra socialinės ekonomikos pasekmė, tad atsakymų, kaip gerinti demografinę situaciją, reikėtų ieškoti ne pačioje demografijoje, o tame, kokie socialinės ekonomikos sprendimai buvo priimti anksčiau.
Jei iki nepriklausomybės atkūrimo vaikų per metus gimdavo apie 830 tūkst., tai pastaruoju metu jų gimsta apie 450 tūkst., o 2040 metais, pagal prognozes, jų gimti turėtų apie 270 tūkst. Tačiau netgi jei vaikų Lietuvoje gimtų daugiau, tai nebūtinai būtų demografinės padėties Lietuvoje gerinimo garantas. Pasak Darbo rinkos tyrimų instituto direktoriaus, tokioje atviroje socialinėje sistemoje, kokia yra Europos Sąjunga, apskritai labai sunku daryti įtaką demografiniams procesams. „Vaikų gims daugiau, bet jie neliks Lietuvoje. O mes sumokėsime“, - iliustravo B.
Kaip esminę šiandienos demografijos problemą profesorius įvardijo kvalifikuoto darbo pasiūlą ir paklausą: „Tai, ką mes jaučiame, - globali kvalifikuotos darbo pasiūlos ir paklausos krizė. Iš vienos pusės - trūksta specialistų, iš kitos - auga jaunimo nedarbas. Dėl natūralios kaitos, t.y. mažo gimstamumo ir mirčių, per metus šalis praranda maždaug apie 10 tūkst. gyventojų. O dėl emigracijos jų prarandama maždaug po 20 tūkst.“
„Aišku, kad emigracija yra natūralus gyventojų judėjimas, bet šiuo atveju tai - perteklinis judėjimas. Dažniausiai skundžiamasi lenkais, kurių esą daugiausiai emigruoja, bet pažiūrėkime, koks yra jų emigracijos intensyvumas - jis yra 7 kartus mažesnis nei iš Lietuvos.“ Pasak B. Gruževskio, 39 proc. dabartinių bedarbių, registruotų Darbo biržoje, yra be profesinio pasirengimo. Iš visų bedarbių jaunuolių, kurie gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje, net 43 profesinio pasirengimo neturi ir jo nesiekia. Tai šiuo metu sudaro apie 100 tūkst.
„Ne tai, kad mums trūksta žmonių - mums trūksta kvalifikuotų žmonių ir sistema negeneruoja to, ko mums labiausiai reikia. Pavyzdžiui, šiuo metu kvalifikuotų darbuotojų dėl mažo darbo patrauklumo ir mažų pajamų labiausiai trūksta tekstilės pramonėje.“
Gegužės ir birželio mėnesiais, pasak B., „Vartotojų skaičiaus augimas didina tikimybę, kad čia kursis verslai ir darbo vietos, nes kai yra mažai gyventojų, nebėra prasmės kurti įmonių ir verslų, nes nėra vartotojų“. Su juo nesutiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis: „Jei mes pagimdysime daugiau vaikų, tikimybė, kad išspręsime socialines problemas, yra minimali dėl to, kad mūsų vaikai vyresnėse klasėse - tai niekam ne paslaptis - svajoja apie išvažiavimą iš Lietuvos.“
Premjeras, Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad reikalinga glaudesnė verslo, politikų bei ugdymo institucijų komunikacija. „Tekstilės įmonių vadovai skundžiasi, kad neturi specialistų. „Marijampolės profesinio rengimo centras per metus paruošia 40 šokių mokytojų. Kaip manote, kiek Marijampolei per metus reikia šokių mokytojų? Nulio. Ką veikia tie, kurie neįsidarbina? Perka bilietą ir išvažiuoja“, - dar vieną pavyzdį apie neracionalų specialybės pasirinkimą pateikė ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, jaunimas tiesiog nėra informuotas ir renkasi tai, kas yra arčiausiai.
„Mokykla nėra suinteresuota žmogaus įsidarbinimu.“ „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Valentinas Mazuronis antrino G. B. Kaip pabrėžė Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius, 3-4 metus Lietuvoje ekonomika yra stipriausia Baltijos šalių ir Lenkijos regione. „Mes esame stipresni nei lenkai, vengrai, kroatai. Bet pažiūrėkime, kaip jie atrodo pagal darbo užmokestį? Jie visi mus lenkia. Koks skirtumas, kad aš dirbu su kirviu, jei aš nudirbu daugiau nei kitas, dirbdamas prie staklių? Tai kodėl jūs nemokat - tik todėl, kad aš su kirviu?“ - retoriškai klausė B. Pasak jo, palyginus ekonomikos potencialą su darbo užmokesčiu, aiškiai matoma, kad lietuviai gauna mažiausią atlyginimą.
Darbo mokesčio dydžių statistikoje Bulgarija ir Rumunija įrašytos kaip šalys, kuriose atlyginimai dar mažesni nei Lietuvoje. Tačiau šiose šalyse ekonominis potencialas yra žymiai mažesnis. Taip pat jis atkreipė dėmesį į darbo užmokesčio didėjimo dinamiką 2005-2012 m. Iš vienos pusės vidutinio darbo užmokesčio prieaugis yra spartesnis negu vidutiniškai ES šalyse. Bet, kita vertus, palyginus vidutinių pajamų ES šalyse ir Lietuvoje skirtumą, paaiškėja, kad jis didėja. „Mes atitolstame nuo vidurkio. To negalima leisti. Dėl to bus poreikis išvykti.“
Profesorio teigimu, 2060 metais Lietuvoje neliks nė 2 mln. žmonių, jei esamos tendencijos išliks. „Konferencijos organizatorių teigimu, dėl mažo gimstamumo ir mirčių per metus šalis netenka maždaug apie 10 tūkst. gyventojų. Dėl emigracijos Lietuva praranda maždaug po 20 tūkst. gyventojų.“ Naisių gimstamumo rekordai, regioniniai pavyzdžiai ir emigracijos kontekstas rodo, kad socialinės inovacijos ir regionų politika gali keisti situaciją, tačiau tik su aiškiu prioritetu švietimo reformoms ir darbo rinkos prisitaikymui.
Mokslininkas taip pat pabrėžė, kad gimstamumo rodikliai atskleidžia ne tik mokyklų ir universitetų poreikį, bet ekonominius rodiklius. „Per metus prarandame dešimt tūkst. gyventojų dėl natūralios kaitos ir apie dvidešimt tūkstančių emigruoja, tad kasmet Lietuva praranda po trisdešimt tūkstančių žmonių. Šie žmonės galėtų stabilizuoti ekonomikos sistemą, bet atvirkščiai - jie stumia mus į minusą, nes didina pagyvenusių žmonių skaičių.“ Anot jo, bendras gyventojų skaičius šalyje mažėja netolygiai ir „tarp tų, kuriems blogiau, yra tokių, kuriems blogai mažiau“.
Pasaulio Lietuviai lieka pasaulyje. „Sakoma, kad visa Lietuva aukojama dėl Vilniaus, nes čia susirenka viskas, ką turime geriausio kalbant apie žmogiškąjį kapitalą. Išorinė ir vidinė emigracija Vilniuje yra žymiai mažesnė nei kituose regionuose“, - kalbėjo pašnekovas. „Lietuva - nelabai patraukli ir pasaulio lietuviai lieka pasaulyje“, - taip lakoniškai situaciją apibūdino profesorius. Į šiuos pastebėjimus savo replikomis reagavo ir diskusijoje dalyvavę didžiausių politinių partijų politikai.
Po krizės - lėtas atsigavimas. Premjeras Algirdas Butkevičius pripažino, kad po ekonominio sunkmečio Lietuva atsigavo daug lėtesniu tempu. „Lietuva turi būti orientuota į eksportą, turime pasauliui paskleisti informaciją apie sukurtą palankią verslo aplinką“, - kalbėjo jis. Eugenijus Gentvilas pripažino, kad gimstamumo mažėjimas yra didelė problema ir ją būtina kuo greičiau spręsti. „Jei neskatinsime gimstamumo - mūsų laukai pesimistiškiausias scenarijus“, - sakė E. Gentvilas.
Naisių gimstamumo rekordai parodo, kad regioninės programos gali turėti teigiamą poveikį: „Naisių kaime per penkerius metus padidinome gimstamumą septynis kartus, kai išsprendėme socialines gyvenvietės problemas“, - sakė Ramūnas Karbauskis. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvą gali išgelbėti tik švietimo pertvarka. „Apie emigraciją jau svajoja vyresnių klasių moksleiviai, o į Lietuvą emigrantai negrįžta, kad jų priimti ši nepasiruošusi.“
Gabrielius Landsbergis teigė, kad Lietuva padarė nemažai skatindama gimstamumą, o galimas potencialas - grįžtantys žmonės ir kaimyninės valstybės jau sėkmingai tai daro. „Štai Estijoje pernai sugrįžo daugiau nei išvyko. Pernai į Lietuvą grįžo 16 tūkst. žmonių, parsivežusių 6 tūkst. vaikų - jei šiuos skaičius padvigubintume - jau neblogai.“
Valentinas Mazuronis pabrėžė regionų politikos ir žmonių dvasinio komforto svarbą: „Jei ant šunis pasakysi dvidešimt kartų, kad jis gaidys, tai galiausiai jis užgiedos. Mes dvidešimt metų tik galvojame, kas blogai.“
„Mokslas suprantamai“: Prof. Karoblis apie demografijos krizę: pensijų neliks
Kaip veikia demografinė krizė Lietuvos kontekste?
Demografijos problemos yra integruotos į socialinę-ekonominę realybę: mažas gimstamumas, didėjanti emigracija, jaunimo nedarbas ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas plečia spaudimą verslui bei mažina vidaus vartojimą. Ši tai rodo, kad vien gimstamumo didinimas nepakankamas sprendimas - būtinos kompleksinės priemonės socialinei apsaugai, švietimui, regioninei plėtrai ir darbo rinkos reformoms.
Investicijos į regionus, verslo aplinkos gerinimas, kvalifikacijos kėlimo programos ir informacijos sklaidos kampanijos gali paskatinti jaunimą rinktis darbu ir studijas Lietuvoje, o ne svajoti apie išvykimą. Taip pat svarbu siekti, kad gimę vaikai liktų Lietuvos teritorijoje ir prisidėtų prie jos ekonomikos augimo, o ne tik trumpalaikio vartojimo.
| Rodiklis | Pradinė būklė | Tolesnė prognozė |
|---|---|---|
| Gimstamumas (metai) | iki nepriklausomybės - apie 830 tūkst. gimimų per metus | prognozės: apie 270 tūkst. gimimų 2040 m. |
| Gegėjiškai prarandama gyventojų | natūrali kaitos nuosmukis ~10 tūkst./metai | emigracija ~20 tūkst./metai |
| Darbo rinkos problema | 39% bedarbių be profesinio pasirengimo | didėjantis poreikis kvalifikacijai |
Parako lygiai: teko girdėti pareiškimai apie regionalizaciją ir švietimo reformą. Pasak politikų, svarbiausia - skatinti gimstamumą, gerinti regionų sąlygas ir užtikrinti jaunimui galimybes mokytis ir dirbti Lietuvoje. Tačiau įvertinimai rodo, kad be nuoseklių priemonių šios kryptys gali būti nepilnos arba neveiksmingos.
