Šiame straipsnyje apžvelgiame Lietuvos medienos sektoriaus pelningumo ir eksporto/importo dinamiką, remiantis išsamiais 2023-2024 metų duomenimis apie pjautiną ir apvaliąją medieną bei baldų eksportą.
Iš Lietuvos į užsienį išvežamos apvaliosios medienos tendencijos
2023 metais iš Lietuvos eksportuota 1 506 tūkst. m³ apvaliosios padarinės medienos (malkos į šį kiekį nepatenka), tai buvo 8 proc. daugiau nei 2022 metais. Didžiausias eksportas buvo spygliuočių medienai, sudarančiam 75 proc. viso eksportuoto pjautinės medienos kiekio, o lapuočių medienos dalis sudarė 25 proc. Iš Latvijos įvežta medienos dalis buvo reikšminga, nes Latvija liko viena iš pagrindinių eksportuotojų rinka, o Lenkija - pagrindinis importuotojas.
Metų pabaigoje apvaliosios padarinės medienos eksportas 2023 m. sumenko, tačiau spygliuočių medienos eksportas išliko dominuojantis. Eksportas į Švediją, Vokietiją, Prancūziją ir Australiją laikėsi kaip pagrindinės rinkos, o lapuočių medienos eksporto augimas buvo ribotas.
Apvaliosios medienos importo dinamika
Importas į Lietuvą 2023 m. siekė 335 tūkst. m³, tai 35 proc. daugiau nei 2022 m. Daugiausia importuota iš Lenkijos (198 tūkst. m³, 37 proc. daugiau), Latvijos importas padidėjo 33 proc., o Baltarusijos ir Rusijos neimportavimas papildomai kompensavo didėjantis Švedijos, Ukrainos ir Suomijos srautai. Pagrindiniai tiekėjai teikė spygliuočių rąstus daugiausia, o lapuočių medienos įvežta turėjo nedidelį augimą.
Spygliuočių ir lapuočių pjautinės medienos eksporto kryptys
2023 m. pjautinės medienos eksportas buvo 977 tūkst. m³, t. y. 14 proc. mažiau nei 2022 metais. Spygliuočių medienos eksportas sudarė 75 proc. viso pjautinės medienos eksporto, lapuočių - 25 proc. Didžiausios rinkos buvo Vokietija, Švedija, Prancūzija, Ispanija ir Pietų Korėja. Eksportas į Australiją sumažėjo, o į Nyderlandus, Ispaniją ir Izraelį bei Belgiją augo arba liko stabilus. Lapuočių medienos eksportas stipriau augo į Vokietiją, Belgiją ir Švediją, tačiau šiemečiame kontekste daugiau išryškėja Vokietijos kaip pagrindinės pjautinės lapuočių medienos rinkos vaidmuo.
Importo ir eksporto struktūros 2024 metų H1 (palyginimas su 2023 m.)
2024 m. I pusmetyje Lietuvos eksportas ir importas toliau plėtojosi dinamiškai. Eksportas į didžiąsias rinkas (Vokietiją, Švediją, Jungtinę Karalystę, Norvegiją) išliko svarbiausias veiksnys. Per tris 2024 m. ketvirčius bendra eksporto vertė iš medienos ir jos gaminių sudarė apie 3,12 mlrd. Eur, o importas buvo apie 1,86 mlrd. Eur. Medienos ir jos gaminių dalis eksporte augo, o jų importo dalis sumažėjo atsižvelgiant į veiksnius, tokius kaip Baltarusijos ir Rusijos bendro rinkos statuso pokyčiai.
Pjautinės medienos eksportas 2024 m.
Per tris 2024 m. ketvirčius pjautinės medienos eksportuota 832 tūkst. m³, tai 14% daugiau nei 2023 m. Spygliuočių medienos eksportas padidėjo 32% iki 1001 tūkst. m³, o lapuočių - sumažėjo 11% iki 347 tūkst. m³. Pagrindinė pjautinės medienos eksporto rinka išliko Vokietija (70 tūkst. m³, 10% augimas), o antrąja pagal svarbą rinka tapo Lenkija (164 tūkst. m³, 26% mažiau nei 2023 m.). Lietuvos eksportas į Kiniją išaugo iki 93 tūkst. m³, o į Švediją - iki 246 tūkst. m³, kurios augimas buvo dvigubas palyginti su 2023 m. Pirmąjį pusmetį stipriai išaugęs eksportas į Izraelį, Belgiją, Saudo Arabiją ir Nyderlandus tęsiasi, tačiau trečiajame ketvirtyje dalis šių rinkų buvo sumažėjusi.
Lapuočių pjautinės medienos eksportas
Lapuočių pjautinės medienos eksporto kryptys išlieka Vokietija kaip pagrindinė rinka (64 tūkst. m³, 37% viso lapuočių pjautinės medienos kiekio). Eksportas į Belgiją augo trečiajame ketvirtyje, o Ispanija ir Pietų Korėja išliko stabilios, su šiek tiek mažėjusiais biurų kiekiais. Eksportas į Ispaniją per tris ketvirčius siekė 53 tūkst. m³, o į Prancūziją - 59 tūkst. m³. Tačiau eksportas į Švediją ir Nyderlandus patyrė svyravimų, atspindinčių rinkos dinamiką.
Importas ir eksporto balansas 2024 m. III ketvirtis
Per tris 2024 m. ketvirčius importas pjautinei medienai buvo 434 tūkst. m³, spygliuočių - 345 tūkst. m³, o lapuočių - 89 tūkst. m³. Importas iš Latvijos didėjo 67% (iki 168 tūkst. m³), iš Ukrainos - žymiai (įspėjamai apie 7-28 tūkst. m³ lapuočių medienos). Lietuvos eksportas medienos ir jos gaminių išaugo 18% iki 1,86 mlrd. Eur per trečius metus ketvirčius, o sandorio balansas išliko teigiamas, nors šiek tiek sumažėjo dėl baldų sektoriaus svyravimų.
Apžvalga apie baldų eksportą ir importą
2024 m. I-III ketvirčiais iš Lietuvos baldų eksportuota už 1 735 mln. Eur, o importuota už 266 mln. Eur. Pagrindinė baldų rinka išliko Vokietija (12% viso baldų eksporto), o Stiprios pozicijos turėjo Švedija (11%), Jungtinė Karalystė (11%) ir Norvegija (8%). Medinių baldų eksportas sudarė 66% visų baldų eksporto, o jų eksportas per metus sumažėjo apie 3%. Importas iš Lenkijos ir Vokietijos buvo didžiausias tarp šalies partnerių, o Kinijos vaidmuo kaip baldų tiekėjo išaugo laikui bėgant, tapdamas antrąja pagal svarbą šaltiniu po Lenkijos. Medinių baldų importas iš Lenkijos ir Vokietijos pateikė didžiausią dalį, o Latvijos įtaka importui ryškiai sumažėjo 2024 m.
Api mažinimo įžvalgos ir ateities perspektyvos
Teigiama prekybos balanso dinamika išlieka dėl aukštos Lietuvos medienos sektoriaus pridėtinės vertės ir ilgalaikių partnerystių su užsienio užsakovais. Nors sektorius demonstruoja augimą ir nuolatinį investicijų poreikį, ateityje svarbu išlaikyti užsienio rinkų diversifikaciją, investuoti į pajėgumų plėtrą ir užtikrinti tiekimo grandinės stabilumą, ypač balanso tarp eksporto ir importo kontekste.
| Rinkos kryptis | Spygliuočių m³ | Lapuočių m³ | Pjautinės medienos eksporto m³ |
|---|---|---|---|
| Vokietija | 49 000 | 44 000 | - |
| Švedija | - | - | 158 000 |
| Prancūzija | 46 000 | - | 81 000 |
| Australija | 44 000 | - | - |
