Viešojoje erdvėje sklanda nesusikalbėjimai apie tai, kas yra biomasė, biokuras ir kokia jų nauda. Neretai kraupstame nuo nusišnekėjimų, kad biomasė - tai nafta, o reklaminėse skrajutėse dažnai net agituojama: jei pirksi akmens anglį, išsaugosi miškus. Šiuos mitus reikėtų išsklaidyti. Biomasė - tai organinės medžiagos, greitai arba nuolat atsinaujinantis tvarus energijos šaltinis. Biomasė gali būti įvairių formų, įskaitant medieną, augalinės ar gyvūninės kilmės atliekas.
Tuo tarpu biokuras - vienas iš biomasės panaudojimo būdų. Jis gaminamas iš biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių pramonės šakų žaliavų ir atliekų. Sąlygos plėsti biokuro gamybą Lietuvoje puikios - šakų, viršūnių, perbrendusios medienos turime dešimtmečiams į priekį. Ruošiant biokurą, kartu išvaloma aplinka, mažėja patogenų, išsaugomos gamtinės buveinės, mažėja šiltnamio efektas. Biokurui taip pat sėkmingai panaudojamos komunalinės, gamybinės, žemės ūkio atliekos. 75 proc. centralizuotos šilumos energijos jau dabar pagaminame iš biokuro, iš jo energiją gamina trečdalis pramonės įmonių.
Ar gaminant biokurą nebus iškirsti miškai - šis mitas vis dar gajus dalyje visuomenės. Svarbu suprasti, kad biokurui gaminti naudojamos miško kirtimo atliekos - šakos ar viršūnės, bei medienos apdirbimo pramonės liekanos - pjuvenos. Be to, miško mediena - malkos, miško kirtimo atliekos, jaunuolynų ugdymo metu susidaranti mediena, kelmai - Lietuvoje sudaro tik apie trečdalį viso biokuro potencialo. Biokuro paklausa artimiausiais metais tik didės. Tai bene vienintelis būdas pasigaminti šilumą ir generuoti elektros energiją.
„Litbiomos“ duomenimis, 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminama vos 2 proc. centralizuotos šilumos, o 2015 m. - jau 61 procentas.
Kodėl Lietuvoje reikia suteikti prioritetą būtent biokuro energetikai?
Priešingai nei iškreipti mitai, Lietuvoje turime didelius biokuro išteklius. Antra priežastis - Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio kitų Europos Sąjungos valstybių, išplėtotas centralizuotas šilumos tiekimas. Mitas nr. 1: biokuras sudegdamas irgi išmeta anglies dvideginį į atmosferą. Reikia skirti iškastinį kurą nuo biologinės kilmės kuro. Iškastinis kuras Žemės gelmėse formavosi milijonus metų; augaluose sukauptam anglies dvideginui virstant angliavandeniliams. Akivaizdu, kad tai padidino CO2 koncentraciją atmosferoje. Tačiau biomasės deginimas ir augimas vyksta CO2 neutralumo cikle, kuris neprideda ilgalaikio anglies balanso pažeidimo.
Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos taisyklėse bei Stebėsenos mechanizme pripažinta, kad deginant biomasę vyrauja neutralus anglies balansas. Europoje biokuro tvarumą dažnai kvestionuoja šalys su mažesniais miškais ir švelniu klimu. Mitas nr. 2: gaminant biokurą ir jį transportuojant sudeginama daugiau iškastinio kuro negu sutaupoma. Įgyvendinant direktyvas, Lietuvoje diegiama teisinė sistema, vertinanti tvarumo kriterijus biokurui, naudojamam didesnės galios katilinėse ir elektrinėse.
Smulkintos medienos gamybos ir pervežimo metu CO2 išlakos sudaro nedidelę dalį sutaupomo emisijų. Nuo 2027 metų ES planuoja įvesti biomasės tvarumo dėl CO2 neutralumo kriterijus, daugiausiai priklausys nuo atstumo, kurį reikia atvežti kurą. Lietuvoje daugiausiai naudojama vietinė smulkinta mediena, todėl transportavimas yra trumpesnis ir mažiau energijos reikalaujantis.
Mitas nr. 3: gelbėkit, naikina mūsų miškus!
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, miškingumas Lietuvoje didėja, o potencialios žaliavos biokurui, tokios kaip menkaverčiai krūmynai, miščių likučiai, liekanos nėra panaudojamos. Miškai kertami tik dėl vertingos rąstinės medienos. Prieš investuodami į biokuro energetiką, valdžios ir mokslo įstaigos išanalizavo augimo ir kirtimo apimtis, atliekų susidarymą ir jų panaudojimą. Tyrimai parodė, kad biokurui tinkamos žaliavos metinis prieaugis didesnis už poreikį. Nepanaudojus menkaverčios medienos, liekanos supus ir išskirs šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Eksportuojant neapdirbtą medieną - rąstus - iškeliauja ir jų perdirbimo liekanos, kurių svarba biokuro gamybai didelė.
Medienos atliekų panaudojimas šalyse be didelių kitų energetikos išteklių yra prasmingas. Lietuvoje klimatas palankus medžių augimui, derlingas dirvožemis, todėl miškininkystė turi būti tvari. Tikslas - ne tik gausinti miškus, bet ir racionaliai panaudoti miško dovanas. ES politika siekia sinergijos su kitomis kryptimis, atsižvelgiant į regioninius veiksnius.
Kaip tai susiję su miškų saugojimu? Lietuvoje daugiausiai energijos suvartojama patalpų šildymui. Pastatų renovacija ir energijos taupymas - esminė strategija. Todėl priklausomybė yra paprasta: mažėjant šilumos poreikiams, mažėja biokuro panaudojimas. Lietuvai, neturinčiai kitų reikšmingų energijos išteklių, biokuras vėl tapo svarbiausia kuro rūšimi, kuri šildo būstus.
Mitas nr. 4: yra tvaresnių šildymo alternatyvų už biokurą
Lietuva turi plačiai išplėtotas centralizuoto šildymo sistemas, kurios sudaro prielaidas efektyviam biokuro panaudojimui miestų šildymui ar karšto vandens ruošimui bei elektros gamybai. Žiemą saulės kolektoriai ar šilumos siurbliai nėra alternatyva, kai šalčiai dideli - šilumos siurbliai tampa elektriniais šildytuvais, o saulės nepakanka. Tad šiaurinėms šalims biokuras yra artimiausias tvarus šildymo šaltinis, kol bus sukurtos konkurencingos alternatyvos.
Mitas nr. 5: medienos liekanas galima panaudoti prasmingiau negu sudeginti. Dažnai sakoma, kad smulkinta mediena turėtų būti pramonėje, o ne energetikoje. Biokuras dažniausiai ruošiamas iš miško ir apleistų teritorijų liekanų, perdirbimo liekanų ir medienos pramonės atliekoms. Tobulėjant biotechnologijoms ateityje gali būti gaminami biodegalai, biometanas ar kitos energnešio rūšys. Tačiau dabar tiesioginis biokuro deginimas yra pigiausias ir efektyviausias būdas, kuris tiekią miestus šiluma per vamzdynų sistemas.
Tuo tarpu Lietuvos siekis - naudoti biokurą kartu su centralizuotu šildymu, leidžiant efektyviai panaudoti vietinius išteklius, o sprendimai siekia stabilesnių kainų gyventojams. „Priimtas sprendimas dėl nepavojingos naudotos medienos panaudojimo biokuro gamyboje leidžia spręsti kelis klausimus: didinti biokuro pasiūlą, geriau panaudoti antrinius išteklius ir mažinti spaudimą tradicinei medienos skiedros rinkai“, - teigė Ž. Pasak ministerijos. Seimas taip pat įtvirtino šildymo sezono pradžią ir pabaigą - nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos.
Rinkos ir tyrimų įtaka biokuro plėtrai
- Biokuro augimo ciklas - CO2 neutralus dėl fotosintezės proceso ir greitos apykaitos mechanizmo.
- Transportavimas ir atstumas - svarbiausi veiksniai įvertinant biomasės tvarumą nuo 2027 metų ES reglamentavime.
- Europos ir Lietuvos kontekstas - centralizuotas šildymas Lietuvoje suteikia pagrindą efektyviam biokuro panaudojimui.
Esminiai duomenys rodo, kad biokuras prisideda prie šilumos tiekimo stabilumo, mažina iškastinio kuro poreikį ir skatina vietinių išteklių panaudojimą. Lietuvoje pastebima, kad biokuras užima reikšmingą dalį centralizuotame šilumos energetikos sektoriuje, o miškų augimas ir medienos naudojimo efektyvumas turi būti laikomi prioritetiniais argumentais planuojant energetinę politiką.
Baigiant, biokuras yra vienas iš pagrindinių šilumos bei elektros gamybos šaltinių Lietuvoje, turintis ilgalaikį potencialą plėtrai, o jo tvarumas priklauso nuo išteklių naudojimo efektyvumo, transportavimo atstumo ir regioninių energetikos poreikių.
tags: #medienos #atlieku #panaudojimas #biokurui