Vertindamų pamатinių demokratinių principų atkūrimas ir jų svarba Lietuvos bei Europos ateičiai

Europos ateitis susiskaldžiusiame pasaulyje priklausys nuo stiprios demokratijos ir gebėjimo apginti vertybes, kurios suteikia europiečiams tokių brangių laisvių ir teisių. Remdamasi tuo, kas jau pasiekta, per šią naująją kadenciją ES dės daugiau pastangų demokratijai ir savo piliečiams nuo vidaus ir užsienio subjektų keliamų grėsmių apsaugoti, kartu stiprindama teisinę valstybę, kuri yra jos pagrindas ir yra be galo svarbi klestėjimui, konkurencingumui ir gerai veikiančiai bendrajai rinkai užtikrinti.

86 proc. europiečių sutinka, kad spartus dezinformacijos plitimas yra didelė problema demokratijai. 81 proc. europiečių mano, kad užsienio šalių kišimasis į mūsų demokratines sistemas yra rimta problema, kurią reikia spręsti. 90 proc. - tai įprasmėta nuostata: demokratijos ir savo teisių negalime laikyti savaime suprantamais dalykais; juos reikia stiprinti ir ginti kasdien. Be to, demokratiniuose procesuose piliečiams turi tekti pagrindinis vaidmuo, juos būtina įtraukti į institucijų, kuriomis jie pasitiki, veikimą.

Pamatinių principų atkūrimas: teisėtvarka, lygybė ir piliečių įtrauktis

Naujos žmonių su negalia gyvenimo gerinimo priemonės: devyniasdešimt milijonų europiečių turi negalią, todėl būtina užtikrinti visapusišką įtrauktį, ne tik siekiant gerbti jų teises, bet ir įtraukti į ekonominę ir politinę europiečių sampratą. Teisinė valstybė leidžia užtikrinti, kad mūsų visuomenė bei ekonomika veiktų ir būtų apsaugotos pagrindinės teisės, kovojama su korupcija ir sutartys būtų vykdomos.

Dasiguntos diskusijos apie demokratinės santvarkos prasmę įvairinamią: pirmiausia būtina sieti demokratiją su aiškiomis sąvokomis. Demokratija - tai valdžia, kylanti iš visuomenės ar bet kurios bendruomenės daugumos valios. Pagrindinė suvereniteto įgyvendinimo priemonė - rinkimai. Pirmoji demokratija buvo įkurta Atėnuose; demokratijos idėja pergalė buvo vėliau plėtojama Europoje, įkvėpė daugelio laikotarpių revoliucijas ir naujas politines tradicijas.

Kairės ir darbo klasės vaidmuo istorijoje - būtinas renkantis kelias į masinę demokratiją. Eley pabrėžia, kad masinių demokratinių judėjimų iššūkiai kilo ten, kur buvo mažai parlamentariškos tradicijos ir kur valstybiniai aparatai slopino kairiuosius judėjimus. Tačiau reformizmas dažnai laimėdavo ten, kur tradiciniai parlamentariniai procesai buvo stiprūs ir kur valstybė rėmė pilietines teises. Taigi demokratija vystėsi per nuolatinę kovą už platesnę teisę balsuoti ir dalyvauti politikoje.

Suomių, norvegų ir skandinavų pavyzdžiai rodo, kad universalus balsavimo teisės plėtimas dažnai įgyvendinamas per socialinį judėjimą ir feministinį kontekstą. Tai lėmė, kad moterų balsavimo teisė išsivystė gana anksti ir įtvirtino lyčių lygybės principus politikoje. Lietuvai ir kaimynams svarbu suvokti, kad įtraukus visas visuomenės dalis į demokratinį procesą, stiprėja ir politinio ir ekonominio gyvenimo kokybė.

Klaidos ir iššūkiai: demokratijos dorybė, nusivylimas ir (ne)pakankamumas

Klaidos, tokios kaip politicianų šou kultūra, žiniasklaidos įtaka ir viešųjų ryšių grožis, kartais kenkia realiam sprendimų priėmimui. Demokratijai ypač svarbu įtvirtinti įstatymo valdžios principą: valdžia yra visuomenės kontrolėje, visi žmonės yra lygūs prieš įstatymus, nepaisant pareigų ar politinių įtakų. Tačiau šalia teisinės kontrolės reikalinga ir aktyvi piliečių įtrauktis į dialogą, kuris gali kartais konfliktuoti su atskirų institucijų rinkimų ar populiarumo interesais.

Tiesiogiai įtakoja šiuolaikinės demokratijos krizę žiniasklaidos sklaidos intensyvumas ir finansavimo modeliai. Daug kartų žiniasklaidos kuriamų įvaizdžių kovos reikalauja didelių resursų, o tai gali skatinti rėmėjų įtaką politikų sprendimams. Tai kelia klausimą, ar politika išliks tiksliai orientuota į visuomenės interesus, ar taps šou, kur svarbiausia - žiūrovų dėmesys ir populiarumas.

Istorinės įžvalgos: iš pradžių - darbininkų balsai ir masėms atstovaujančios partijos

Lietuvai ir platesnei regioninei erdvei svarbu suprasti, kad demokratijos plėtra per istoriją buvo susijusi su masių įtraukiamuoju procesu, kurio laikotarpiu augo socialistinių bei socialdemokratinių partijų vaidmuo. SPD ir kitos šios krypties organizacijos išaugo kartu su profesinėmis sąjungomis, tapdamos masinėmis politinėmis jėgomis. Nacionalinės partijos išsikovojo teisę dalyvauti valdymo procesuose ir taip plėtojo demokratiją remiantis piliečių dalyvavimo principais. Tačiau svarbu prisiminti - kartais liberalizmas kenkė plačiai masei, nes buvo nustatytos aukštos kvalifikacijos, turto ir išsilavinimo kartelės, kurios ribojo piliečių dalyvavimą.

Vokietijos kelias parodė, kad reformizmas gali būti sėkmingas, kai buvo įsisąmoninta, jog piliečių teisės turi būti plačiai įtrauktos į politinę praktiką. Tačiau iki XX a. pradžios klausimas, kas yra dauguma, liko aktualus: kur moterys, kur socialiai skirtos grupės? Suomija, Norvegija, Danija ir kitos šalys įgalino universalias balsavimo teises ankstesniais laikotarpiais, o Suomija 1906 m. suteikė teisę balsuoti visiems piliečiams nuo 24 metų amžiaus. Priešingumo tradicijoms konstatavimas rinkimų teisės plėtrą skatino masinį įsijungimą į politinį procesą, o tai formavo ateities demokratinių institucijų pamatą.

Dorovinė gramatika: konstitucija ir moralė kaip demokratijos pagrindas

Kartu su teisinės valstybės gramatika turi būti ir dorovinė gramatika. Konstitucija - teisinės valstybės gyvenimo gramatika, tačiau be dorovinės gramatikos demokratija gali prarasti universalų tikslą. Dabartinis iššūkis Lietuvoje ir plačiau yra pažymimas tuo, kad reikia įsisąmoninti, jog esame viena politinė bendruomenė ir teisės bei moralės sprendimai turi būti suderinti su bendruoju gėriu. Demokratija turi būti suvokiama kaip procesas, kuriame kiekvienas ribojasi su savimi, siekdamas atstovauti bendrąjį interesą, o ne tik populiarius arba asmeninius išskirtinumus.

Plėtojant demokraciją, vienas iš kertinių klausimų yra, kaip subalansuoti politinę įtaką tarp piliečių ir institucijų. Demokratijos bruožai nusako, kad visuomenė turi būti formuojama pagal bendrąjį gėrį, o ne įtvirtinant vieno asmens ar grupės interesus. Tai įgyvendinama per nuoseklią įtrauktį į institucijų veiklą, nuolatinę kovą su korupcija ir skaidrų viešųjų reikalų valdymą.

Išvada: ką reiškia pamatus laikyti vertybėmis

Apsispręsti dėl vertybių yra būtina visiems. Tyrimai rodo, kad demokratija yra gyvas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo to, ar sugebame išlaikyti lygybę, piliečių įsitraukimą ir teisinės valstybės principų laikymąsi. Demokratijos istorija Europos žemėje ir Lietuvoje rodo - tik derinant reformų siekį su tvirta dorovine gramatika, galima kurti stabilų, atsparų ir teisiniu pagrindu pagrįstą politinį gyvenimą. Ir tai turi būti nuolatinis tikslas, kurį reiškia demokratijos spindesys ir jos iššūkiai - tiek praeityje, tiek dabar ir ateityje.

Pridėtinės lentelės ar duomenų pavyzdžiai

tags: #vertindamos #pamatinius #demokratines