Fasadų šiltinimas Knauf sistemomis: energinis efektyvumas, ilgaamžiškumas ir išvaizda

Pagrindinis fasadų šiltinimo tikslas - sukurti komfortabilų mikroklimatą pastatuose ir sumažinti energijos suvartojimą šildymui bei vėdinimui ištisus metus. Fasado šiltinimas taip pat yra patikimas būdas taupyti - taupoma energija, skirta patalpoms šildyti, pailgėja pastato eksploatacijos trukmė ir padidėja nekilnojamojo turto vertė. Fasado šiltinimas pagerina ir pastatų išvaizdą: apdaila apsaugoma nuo neigiamo oro sąlygų poveikio, fasadas ilgai atrodo naujas ir estetiškas - netrūkinėja, nepelija, nežaliuoja.

Knauf sprendimai fasadų šiltinimui

Knauf tinkuojamos fasadų šiltinimo sistemos yra išbandytos gamintojo ir sudarytos iš tarpusavyje derančių ir aplinkai nekenksmingų medžiagų, užtikrinančių malonų patalpų mikroklimatą ir ilgaamžį fasadą. Knauf fasadų šiltinimo sistemos užtikrina energinio efektyvumo reikalavimus bei padeda taupyti lėšas išleidžiamas pastatų šildymui. Tinkamai izoliuotas fasadas gerokai padidina gyvenimo patogumą net ir vasarą, nes neleidžia per fasadą į pastatą patekti per dideliam šilumos kiekiui.

Knauf Termo Plus M - sertifikuota fasadų šiltinimo sistema su mineraline vata, suteikia pastatui puikią išorinę šilumos izoliaciją ir atitinka aukščiausius garso ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Mineralinės vatos izoliacija sistemai padeda pasiekti A2-s1,d0 degumo klasę (tinkuojant dekoratyviais tinkais Strukturputz, Dekorputz, Kati S, Mak3, Noblo Filz, MineralAktiv), todėl sistema įvardijama kaip „nedegi“. Papildomas šios sistemos pranašumas - geresnė orinio garso izoliacija (iki +16 dB).

Knauf Termo Plus P - sertifikuota fasadų šiltinimo sistema su putų polistirenu. Putų polistireno izoliacija padeda pasiekti B-s1,d0 degumo klasę, kuri atitinka reikalavimus keliamus šio tipo sistemoms. Naujų pastatų statyba ir renovacija.

Knauf Warm Wand Keramik - fasadų šiltinimo sistema su keramine apdailos danga suteikia puikią šilumos izoliaciją ir atitinka aukščiausius reikalavimus. Sistema tinka įvairių tipų šilumos izoliacijai ir sujungia EPS arba mineralinę izoliaciją su keramine danga. Maksimalus izoliacinio sluoksnio storis - 200 mm. Sertifikuota nacionaliniu (Vokietijos) techniniu liudijimu (Z-33.46-424).

Nefonuojant į etalonus, Knauf siūlo sisteminius sprendimus su mineraliniais tinkais, kurie užtikrina ilgaamžišką fasadą, geresnę garso izoliaciją bei malonią gyvenamąją aplinką. Mineraliniai tinkai neturi kenksmingų medžiagų, tad teršalų kiekis aplinkoje yra ypatingai mažas.

Privalumai ir charakteristikos

  • Šilumos izoliacija - geresnis mikroklimatas, mažesnės išlaidos šildymui, sumažėjusi kondensacija, drėgmės ir pelėsių rizika.
  • Priešgaisrinė sauga - mineralinių tinkų sistemos yra nedegios ir apsaugo sienų konstrukcijas nuo galimos išorinio gaisro žalos.
  • Atsparumas mechaniniams pažeidimams - fasadai atsparūs smūgiams ir mechaniniams pažeidimams, o papildomas armavimo sluoksnis užtikrina tvirtą konstrukciją.
  • Apsauga nuo atmosferos poveikio - mineraliniai tinkai reguliuoja vandens įgėrimą ir išskyrimą, mažina vandens kondensacijos riziką.
  • Garso izoliacija - didesnė masė ir tinko sluoksniai pagerina triukšmo slopinimą (iki +16 dB).
  • Estetinės dizaino galimybės - platus dekoratyvinių tinkų struktūrų ir spalvų spektras, suteikiantis individualų fasado įvaizdį.
  • Ilgaamžiškumas ir vertė - patvarus fasado paviršius išlaiko fasado išvaizdą ilgus metus, didina pastato vertę.

Medžiagos ir sprendimai

Polistireninis putplastis (EPS) fasadams - lengva, lengvai apdorojama medžiaga su gera šilumos izoliacija; β λ dec dažnai siekia 0,039-0,037 W/(m·K) baltos spalvos plokštėms, o pilkasis grafito putplastis gali pasiekti 0,030-0,033 W/(m·K). EPS puikiai tinka įprastoms sąlygoms, tačiau pilkasis putplastis leidžia įgyti geresnį izolacijos rodiklį su plonesniu sluoksniu. Svarbu atskirti deklaruojamą λ dec nuo projektinės λ ds reikšmės.

Akmens vata - atspari aukštoms temperatūroms, puiki garso izoliacija ir nuolatinis stabilumas. FRONTROCK S plokštės naudojamos vėdinamų fasadų šiltinimui su įvairaus tipo fasado dangomis. Akmens vata puikiai tinka šaltose ir triukšmingose zonose, o jos pluoštų struktūra užtikrina kvėpavimą ir ilgaamžiškumą.

Mineraliniai tinkai - skirtingos tekstūros: Mak3 (draskyta), Noblo Filz (velėta) ir SM700 Pro (modeliuojamas), Lietutis (įvairūs paviršiai). Purškiami tinkai (Raumklima Spritzputz) leidžia pasiekti plastiškesnį paviršių. Glotnus tinkas - itin lygi paviršiaus išvaizda, tinka nepriekaištingai lygiems fasadams.

ETICS (išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos) - sistema, kurioje šilumos izoliacija klijuojama prie sienos ir tvirtinama smeigėmis, o išorinė apdaila sukuria dekoratyvinį tinko sluoksnį. Skirtingos tinkų ir medžiagų kombinacijos suteikia vizualų estetinį efektą ir techninį patikimumą. ROCKWOOL sprendimai siūlo akmens vatos plokštes FRONTROCK serijoje su solidžia garso izoliacija ir apsauga nuo ugnies.

Techniniai aspektai: kaip apskaičiuoti storį ir kokybiškai įrengti

  1. Fasado šiltinimo storis nustatomas pagal visos sienos šilumos perdavimo koeficientą U. Kiekvienas sluoksnis turi šiluminę varžą R, kuri lygi d/λ, o bendra varža yra sumų visų sluoksnių ir paviršiaus varžų suma.
  2. Naudojant polistireninio putplasčio λD, skaičiuojama, koks sluoksnis reikia, kad būtų pasiektas norimas U. Jei sienos nėra vienalytės, taikomas struktūrinis koeficientas.
  3. Skirtingos sienų konstrukcijos reikalauja skirtingo papildomo sluoksnio storio: gelžbetonio ar silikato sienos reikalauja didesnės šiltinimo varžos sluoksnio, o akytbetonis ar keramika - mažesnės. Praktikoje dažnai taikomas kompromisas dėl to, kad storis duoda nutraukiamą ekonominę naudą.
  4. Kai šiltinimo sluoksnis viršija apie 10-15 cm, kiekvienas papildomas centimetras duoda vis mažiau naudos šilumos nuostolių sumažėjimui. Nuo 25-30 cm efekto papildomas storis tampa nebeekonomiškas.
  5. Sprendimas parenkant storį dažnai priklauso nuo norimos energinio naudingumo klasės (A, A+, A++, t.y. A++ yra geriausia) ir nuo medžiagos šilumos varžos ypatybių. Pilkojo putplasčio naudojimas gali padidinti efektyvumą su plonesniu sluoksniu.

Prieš klijuojant paviršių, pagrindas turi būti švarus, sausas ir stabilus. Pagrindinės problemos yra drėgnas pagrindas, dulkės, riebalai, pažeisti tinko sluoksniai ar senas dažų sluoksnis. Tinkamai užtaisyti defektai ir užgruntuota paviršiaus paviršius padeda užtikrinti vieningą sukibimą.

Klijai, smeigės ir armavimas

Plokštės klijavimas priklauso nuo pasirinktų klijų: cementiniai klijai sukuria ištisinį kontaktą visame plokštės paviršiuje, o poliuretaniniai klijai dažnai purškiami perimetru su papildomomis juostomis plokštės viduje. Cementiniai klijai laikui bėgant gali būti patvaresni nelygiuose paviršiuose, tuo tarpu poliuretanas greitai sukuria sandarumą per visą plokštės plotą. Smeigės atlieka būtino tvirtinimo funkciją - jų skaičių ir vietų reikėtų laikytis pagal pastato aukštį ir dizainą: 5-6 smeigės per 1 m² mažesnėse konstrukcijose, o daugiaaukščiuose pastatuose - 8-12 smeigių ar daugiau, ypač dedant į išorinius kampus. Smegės turi būti kokybiškos, tvirtos ir įsiskverbti į pagrindą bent 3,5 cm.

Aukštesnės klasės armavimo mišiniai su sintetiniu pluoštu ir elastomerinėmis medžiagomis užtikrina atsparumą karščio ir šalčio ciklams. Modeliuojant tinkus, galima naudoti ir klijavimo suarmavimą kartu su piešiniais ar dekoru.

Venkite dažniausiai pasitaikančių klaidų

  • Paviršiaus paruošimas - švarus, sausas ir stabilus pagrindas; netinkamas pagrindas silpnina sukibimą, o tarpai tarp plokščių sumažina šilumos efektyvumą.
  • Per plonas izoliacijos sluoksnis - gali lemti didesnes šildymo išlaidas žiemą. Optimalus storis priklauso nuo medžiagos, klimato ir pastato tipo, todėl reikalingas tikslus skaičiavimas.
  • Neteisingas klijų bandymas - plokščių priklijavimas turi būti vientisas: vertikalios siūlės neturi sutapti, kraštai turi būti užklojti per visą plokštės plotą, kad būtų vientisas klijavimo žiedas. Tokiu būdu išvengiama „kamino efekto“ ir pagerėja atsparumas gaisro atveju.
  • Smeigių trūkumas ar netinkamo ilgio pasirinkimas - gali lemti šilumos nuostolius ir mechaninį fasado nestabilumą.
  • Neteisingas fasado sprendimo pasirinkimas atsižvelgiant į aplinką - užterštas aplinkos oras reikalauja atsparių tinkų ir tinkamo garso izoliacijos sprendimo.

Išvada dėl pasirinkimo ir įrengimo

Fasado šiltinimas - tai procesas, kuriame svarbu ne tik naudoti kokybiškas medžiagas, bet ir suprasti jų sąveiką tarpusavyje, kokiu būdu montuojamos sistemos ir kaip apsaugoti apšiltintą fasadą nuo aplinkos poveikio. Vengiant dažniausiai pasitaikančių klaidų ir pasirenkant tinkamas medžiagas pagal konkrečius poreikius, galima pasiekti ne tik puikų energinį efektyvumą, bet ir išvengti papildomų išlaidų ateityje. Oppo sistemos, dengtos mineraliniais tinkais, užtikrina ilgaamžiškumą, mikroklimatą ir estetinį fasado vaizdą net ir esant sudėtingoms oro sąlygoms.

Infografika: KNauf fasadų šiltinimo sistema komponentai ir jų funkcijos

Priedas: praktinė informacija ir patarimai

Profesionalus požiūris į fasado šiltinimą gali būti išreikštas per kelias esmines kryptis: tinkama pasirinkta medžiaga (EPS, akmens vata arba fenolio putos), tinkamas storis, atsakingas klijų ir smeigių parinkimas, bei kruopštus paviršiaus paruošimas. Taip pat svarbu laikytis įstatymų ir reglamentų - STR ir ETĮ/NTĮ reikalavimų. Tam tikrais atvejais būtina konsultuotis su specialistais, kurie padeda parinkti optimaliausią sprendimą atsižvelgiant į namo konstrukciją, klimato sąlygas ir norimą uždangos tipą.

Ką verta žinoti apie medžiagų pasirinkimą

  • EPS plokštės - dažnai pasirenkamas sprendimas dėl kainos ir lengvumo; atkreipkite dėmesį į galimą degumą ir garų pralaidumą.
  • Akmens vata - puiki garso izoliacija, didelė atsparumas ugniai ir aukštoms temperatūroms; tinka vėdinamoms fasadų sistemoms.
  • Fenolio putos - galimybė įrengti plonesnį sluoksnį, išlaikant reikiamą varžą; naudinga senamiestyje ar ribotose vietose.

tags: #fasado #siltinimo #str