Tokius duomenis spaudos konferencijos metu pristatė žurnalas „Reitingai“. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. „Pasitenkinimo mokykla“ reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių.
Taikytas universitetų reitingo metodas vertinant mokyklas nepakito: taškus universitetai rinko pagal 65 skirtingus kriterijus, įskaitant esamą ir ateities akademinį personalą, alumnų pridėtinę vertę, darbdavių nuomones, tarptautinį konkurencingumą, studentų kokybę bei studijų aplinkos parametrus. Tačiau peržiūrėtas modelis taip pat aiškiai rodo, kad aukštasis mokslas neapsiėjo be kritikos dėl kokybės ir tos pačios kokybės, kurią norima pasiekti visuose mokyklose.
Pradinės mokyklos ir progimnazijos: kokie pokyčiai ir kokios problemos?
Garsiausios problemos kyla dėl mokinių nubyrėjimo ir matematikos pasiekimų nuosmukio. „Trečią kartą pristatytas pradinių mokyklų ir progimnazijų palyginimas pagal standartizuotų testų rezultatus bei mokinių nubyrėjimą“ atskleidė, jog kai kurios mokyklos turi akivaizdų nuosmukį, o kai kuriose vietovėse tik nedidelė dalis ketvirtokų ir aštuntokų pasiekia gerus įvertinimus. „Mokyklos nusprendė pramušti dugną ir leistis žemyn“, - konstatavo Gintaras Sarafinas.
Matematikos pasiekimų lygis yra kritiškai žemas daugelyje regionų: „šiose mokyklose dvejetas yra karaliaus pažymys, penketai - reti“. Pasak žurnalo redaktoriaus, Šilutės Jankaus pagrindinė mokykla ir kitos vietovės patiria didelį poreikį keisti mokymo modelius, nes dabartinis lygis yra žemas. Svarbu triūsti, kad mokytojai ne tik turėtų motyvaciją, bet ir galėtų dėstyti kokybiškai; trūkumai dažnai kyla dėl didelių mokytojų krūvių, ribotų resursų ir prastų darbo sąlygų.
Nuo šių metų į sostinės mokyklas priėmimas vyksta pagal gyvenamąją vietą, o savivaldybių požiūris ir finansavimas turi didelės įtakos mokymo kokybei. Sarafinas pabrėžė, kad savivaldybė ne tik moka lėšas, bet ir turi kelti pasiekimų reikalavimus. Taip pat akcentuotas poreikis optimizuoti transporto klausimus, kad nebūtų „kamščių“ ir užtikrinti, jog mokyklos turi vienodas galimybes visoje šalyje.
Geriausios gimnazijos ir jų vertinimas
„Reitingai“ penktą kartą pristatė gimnazijų reitingą, kur pagrindiniai parametrai apima abiturientų pasiekimus, stojimą į universitetus, bei pagal naują kriterijų - nubyrėjimą. Pagrindinėje lentelėje pirmauja Vilniaus licėjus, antrą vietą užima Kauno technologijos universitetas (KTU) gimnazija, trečiosios vietos klausimas - Vilniaus jėzuitų gimnazija, o ketvirtoji - Klaipėdos licėjus. Tarp universitetų, pagal įstojimą į valstybės finansuojamas vietas, išsiskiria Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Be to, nustatyta, kad kai kuriose savivaldybėse konkurencija dėl vietų į prestižines gimnazijas yra ypač didelė: Vilniaus licėjuje taikomas 4,8 pretendentų į vieną vietą rodiklis, Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje - apie 4,21, o Vilniaus M. Biržiaus gimnazijoje - apie 4,81. Kaune taip pat fiksuojami aukšti konkurencijos rodikliai įvairiose gimnazijose.
Kita svarbi išvada - „Reitingai“ pastebi, kad įstoti į prestižines gimnazijas Lietuvoje gali būti sunkiau nei į kai kurias universitetines programas dėl didelio konkurso. Nors universitetuose konkurencija taip pat yra sunki, gimnazijos kartais reikalauja dar didesnio pasiruošimo iš abiturientų.
Gimnazijų profiliai: ką renkasi moksleiviai?
Vertinant pagal skirtingas disciplinas, gimnazijų mokiniai dažnai atsirenka pagal stipriąsias puses. Pavyzdžiui, matematikos prioritetai dažnai laikomi aukščiausio lygio, o lietuvių kalbos geriausiai išmoksta LSMU gimnazija, Vilniaus licėjus ir kt. Informacinių technologijų srityje išsiskiria Kaišiadorių rajono Rumšiškių A. Baranausko gimnazija, o geografijos - KTU gimnazija, Vilniaus licėjus ir kt. Tarp chemijos maksimumų - „Saulės“ privataus gimnazija Vilniuje.
Įdomi tendencija - kolegijų reitinguose matoma didesnė dėmesio koncentracija į darbo rinkos poreikius ir į studijų krypčių pasirinkimą. Pirmajame penketuke dominuoja Vilniaus kolegija bei Kauno technikos kolegija, o privačios kolegijos taip pat rodo gerus rezultatus tam tikrose kryptyse. Taip pat pastebimas pokytis dėl kolegijų reformos ir sujungimų, kurių tikslas - sustiprinti pasirenkamų kryptijų įvairovę ir kokybę.
Studijų ekonomika ir kainos vienam mokiniui
Žurnalo autorių teigimu, mokymo kainos vienam mokiniui labai svyruoja - nuo kelių tūkstančių eurų iki daugiau nei dešimties tūkstančių eurų per metus, priklausomai nuo mokyklos ir regiono. Pavyzdžiui, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje vieno mokinio ugdymas kainuoja apie 3 tūkst. eurų, o kai kuriose vietose - daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tokios skirtumai kyla dėl finansavimo prioritetų, infrastruktūros ir darbo užmokesčio skirtumų tarp regionų.
Daugelis aukštųjų mokyklų yra išsiskyrusios tarp privačių ir valstybinių, o kryptingas kolegijų reformos įvedimas keičia studentų pasirinkimus. Pasak Sarafino, svarbu ne tik finansavimas, bet ir kokybės užtikrinimas, o aukštosios mokyklos turi prisiimti didesnę atsakomybę už studijų kokybę bei mokslinių tyrimų lygį.
Glaustas įspūdis apie pokyčius
Reitingai rodo, kad skirtumai tarp gerų ir prastai paruoštų mokyklų auga. Mokyklos dažnai susiduria su mokytojų stygiu ir demografiniais pokyčiais, o kai kuriose savivaldybėse ieškoma inovatyvių sprendimų: nuotolinių pamokų galimybės, tinklų konsolidavimas, sujungimų strategijos. Taip pat įvertinimai rodo, kad gimnazijų ir universitetų kokybės skalė nėra vienareikšmė: kai kuriose srityse universitetai rodo aukštus rezultatus, o kitose - gimnazijos ir licėjai demonstruoja ypatingą konkurencingumą.
„Reitingai“ taip pat pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti mokytojų trūkumui, jų motyvacijai ir aptarti priemones jų pritraukimui. Be to, atsižvelgiama į regioninį neatsakingumą prioritose - vienos savivaldybės gali investuoti į kelias stiprias mokyklas, o kitos neturi vienodų galimybių.
Vilniaus universitetas ir kiti lyderiai: ką rodo reitingai?
Instituciniai universitetų reitingai rodo, kad Vilniaus universitetas išlieka stipriausia institucija (61,7 taško), Kauno technologijos universitetas antrą vietą (61,1 taško), o trečias - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (58,8 taško). Privačių universitetų lyderiai - ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, LCC Tarptautinis universitetas ir kt. Šie duomenys yra sudėtinės dalys, kurios paaiškina, kaip laikui bėgant keičiasi Lietuvos aukštojo mokslo landscape.
Profilio analizė
Apibendrinimas: ką reikėtų tobulinti?
Šalies mokyklos turi kelią į tobulėjimą, kuris apima iššūkius kvalifikacijos, resursų ir didelio regioninio skirtumo įveikimo sferose. Reikia didinti mokytojų patrauklumą, užtikrinti vienodas galimybes visoje šalyje, investuoti į Materialinę bazę ir įtraukti regionų partnerystę. Taip pat svarbu toliau tobulinti ugdymo įstaigų profilinį požiūrį, atsižvelgti į mokinių gabumus bei regioninius poreikius, ir skatinti mokyklų bei universitetų sąveiką, kad jaunimas galėtų sėkmingai pereiti nuo mokyklos prie studijų ar darbo.