Kaip ir visos statybinės medžiagos, gelžbetonis laikui bėgant sensta. Dėl išorinio poveikio agresijos jame gali prasidėti irimo procesai, todėl ilgainiui gelžbetonio konstrukcijų kokybė prastėja, t. y. Jau statybų metu padarytos projektuotojų ir statybininkų klaidos gali paskatinti greitesnę paviršinių betono sluoksnių eroziją (mechaninį ardymą) dėl vėjo ar kritulių poveikio. Dažnai betono erozija ir jo struktūriniai pokyčiai - korozija - vyksta vienu metu. Betone gali prasidėti mechaninė ir cheminė korozija. Filtruojantis vandeniui per betoną iš cementinio akmens gali būti išplaunamos kalkės (tuomet betono paviršiuje matyti baltos apnašos).
Šių procesų pasekmė - mažėjantis medžiagos stiprumas. Kai kalkių išplaunama daugiau nei 30-35 proc., gniuždomasis betono stipris gali būti lygus nuliui. Kartu su šia korozija priklausomai nuo drėgnų ir sausringų periodų trukmės kaitos vyksta ir betono karbonizacija. Ši korozija yra kalcio hidroksido ir anglies dvideginio, esančio ore, cheminė reakcija. Susidaręs kalcio karbonatas sutankina betono struktūrą ir padidina jo stiprumą. Rečiau pasitaiko sulfatinė betono korozija - cheminė sieros junginių reakcija su cementinio akmens komponentais. Šios reakcijos metu susidarantys produktai (gipsas, etringitas) turi ypatybę plėstis, todėl betono porose gali susidaryti slėgis, kuris gali paskatinti paviršinių sluoksnių aižėjimą.
Šių trumpai aptartų gelžbetonio senėjimo procesų kur kas intensyviau gali vykti nebaigtame statinyje, todėl stabdant statybas reikia imtis skubios apsaugos nuo žalingo aplinkos poveikio - konservuoti statinį ir jo konstrukcijas. Geros gelžbetonio konstrukcijų būklės išlaikymas šiuo laikotarpiu priklauso nuo daugelio veiksnių: gelžbetonio medžiagų stiprinių ir deformacinių ypatybių, statiniostatybos kokybės ir sustabdymo trukmės, tinkamų konstrukcijų konservavimo priemonių parinkimo, techninės konservuoto statinio priežiūros kokybės. Todėl nebaigto statinio gelžbetonio konstrukcijų numatomų konservavimo darbų apimtis ir turinys gali gerokai skirtis. Statinio konservavimo darbų tvarką reglamentuoja STR 1.08.02:2002 (5 priedas).
Priežastys ir būklės įvertinimas
Jeigu antžeminės gelžbetonio konstrukcijos būna apsaugotos nuo tiesioginio kritulių poveikio, t. y. būna pašalinta vandens filtracijos per betoną galimybė, konstrukcijose nėra ertmių, plačiai atsivėrusių plyšių ir paviršių, kuriuose galėtų kauptis vanduo ar drėgmė, specialiai jas konservuoti nereikia. Tokios būklės konstrukcijos gali išbūti ilgą laiką, jei užtikrinamos pirminės (projektinės) apsaugos priemonės: pakankamas apsauginio armatūros betono sluoksnio storis, projektavimo normų rekomenduojama ne žemesnė kaip C30/37 betono klasė, kokybiški betono mišinio tankinimo, technologinių betonavimo siūlių, konstrukcijų jungčių įrengimo darbai ir pan.
Statytojai privalo iš anksto ruoštis konservuoti numatomą nebaigtą statinį. Prieš konservavimą atliekami išsamesni konstrukcijų būklės tyrimai ir įvertinimas, rengiamas statinio konservavimo projektas. Prieš gelžbetonio konstrukcijas padengiant specialia antikorozine danga, svarbu tinkamai paruošti betono paviršių. Gera dangos sukibtis priklauso nuo betono stiprumo (klojant dangą turėtų būti ne žemesnė kaip C20/25 betono klasė), santykinio oro drėgnio (ne daugiau kaip 80 proc.), betono paviršiaus sausumo ir grublėtumo, įvairių planuojamų tvirtumo tyrimų.
Konservavimo darbų turinys
Planuojamas gelžbetoninių konstrukcijų tvirtumo tyrimas apima atsparumo įtrūkimams tyrimą. Tokiu būdu statybininkai turi galimybę išsiaiškinti tiriamos medžiagos atsparumą įvairiems išorės ir vidiniams veiksniams. Šis rodiklis nurodo, per kiek laiko atsiranda pirmieji įtrūkimai. Kuo ilgiau konstrukcija nepraranda vientisumo, tuo aukštesnis medžiagos atsparumas įtrūkimams. Tikslų šio rodiklio įvertinimą gali garantuoti tik betono pavyzdžių ekspertizė. Smulkių pažeidimų atsiradimą ir išsivystymą betone gali išprovokuoti išoriniai veiksniai: drėgmė ir temperatūra, taip pat pačios žaliavos savybės.
Nustatant atsparumą įtrūkimams vertinami duomenys, susiję su medžiagos kokybe, elastingumu, susitraukimu ir kt. Reikia atkreipti dėmesį į cemento gamybos technologiją. Net mažų įtrūkimų betono konstrukcijose atsiradimas yra pakankamai grėsmingas požymis. Smulki destrukcija gali sąlygoti cemento nubyrėjimą ir armatūros apsaugos praradimą - atsiranda korozija, provokuojanti tolesnę destrukciją. Prieš pradedant betoninių konstrukcijų remontą reikia nustatyti įtrūkimų atsiradimo priežastį. Į probleminę zoną įleidžiamas specialus tirpalas.
Injekcijos ir remonto sprendimai
Optimaliu įtrūkimų pašalinimo metodu būtų injekcijų metodas. „URETEK“ kompanijos specialistai turi visą įrangą, reikalingą betoninėms konstrukcijoms analizuoti, remontuoti ir atstatyti. Monolitinių, gelžbetoninių mūrinių konstrukcijų fizinių savybių atstatymas ir stiprinimas.
Atsparumas aplinkos poveikiui ir apsauga
Betonas ir gelžbetonis senėja ir praranda savo savybes dėl jį supančios aplinkos įtakos. Eksploatacijos metu betono ir gelžbetonio konstrukcijas veikia įvairūs fizikiniai - mechaniniai ir cheminiai veiksniai. Betono atsparumas agresyvios aplinkos poveikiams lemia konstrukcijų ilgaamžiškumą. Paviršinių betono sluoksnių eroziją (mechaninį ardymą) dėl vėjo ar kritulių gali sukelti pavojingą betono pleišėjimą. Dažnai betono erozija ir jo struktūriniai pokyčiai - korozija - vyksta vienu metu.
Betone gali prasidėti mechaninė ir cheminė korozija. Filtruojantis vandeniui per betoną iš cementinio akmens gali būti išplaunamos kalkės. Šios mechaninės betono korozijos padarinys - mažėjantis medžiagos stiprumas. Kartu su šia korozija priklausomai nuo drėgnų ir sausringų periodų trukmės kaitos vyksta ir betono karbonizacija. Ši karbonizacija spartėja didėjant oro temperatūrai. Betono karbonizacija yra lėtas procesas, jo greitis gali siekti iki 1 mm per metus. Mechaninio stiprumo požiūriu tai nėra tiesiogiai kenksminga, bet didina traukimąsi ir mažina karbonizuoto sluoksnio šarmingumą.
Apsaugos priemonės ir dangos
Priklausomai nuo objekto paskirties, grindys gali būti poliruojamos, kad paviršius taptų lygus, atsparus trinčiai ir lengvai prižiūrimas. Lietuvoje grindų įrengimą reglamentuoja STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“. Gamybos ir pramonės, komercinės, transporto, garažų, sandėliavimo paskirties pastatų grindų dangos tipas nustatomas atsižvelgiant į mechaninių apkrovų, skysčių, biologinių ir šiluminių poveikių intensyvumą bei pobūdį.
Betono paviršiaus apdailai ir apsaugai naudojamos įvairios technologijos: neapdorotos, poliruotos, impregnuotos, dekoratyvinės ir kt. Impregnantai padeda išlaikyti paviršiaus švarų ir atsparų dėmėms; akriliniai dažai suteikia spalvą ir papildomą apsaugą nuo CO2, druskų ir UV spindulių. Hidroizoliacijos svarba - apsauga nuo vandens ir agresyvių cheminių medžiagų pralaidumo, taip pat užkerta kelią armatūros korozijai. Inovatyvios kristalinės hidroizoliacijos technologijos sukuria netirpią struktūrą, blokavimą kapiliariniams takams ir mikroįtrūkimams.
Eksponuotas betonas ir defektai
Eksponuojamo betono paviršiumi dažnai siekiama išreikšti architektūros idėjas, tačiau dažnai atsiranda defektų dėl netinkamos klojinių, projektavimo klaidų ar neteisingos technologijos laikymo. Pagrindiniai defektai - poros, spalvos netolygumas, nelygumai ir blogas sutankinimas. Sprendimai - PLANITOP FINE FINISH poroms glaistyti, COLORITE BETON pusiau skaidrūs akriliniai dažai apsaugai ir spalvos išlyginimui. Taip galima išsaugoti eksponuojamo betono išvaizdą ir pašalinti defektus.
Šiuo metu betono grindų įrengimas reikalauja ne tik žinių, bet ir ilgametės patirties bei specializuotos įrangos. Pagrindinės atsparumo dėmėms priklausomybės ir gebėjimas išlaikyti estetinę išvaizdą užtikrinamos per tinkamą paviršiaus užpildymą, apdailą ir daugelio sluoksnių apsaugą. Net mažų įtrūkimų atsiradimas yra grėsmingas; būtina nustatyti priežastis ir naudoti injekcinius metodus probleminei zonai gydyti.
Repelentai ir rekonstrukcinės medžiagos gali užsibūti betono viduje ilgą laiką: jie sutankina paviršių, sumažina porotumą ir suteikia hidroizoliaciją. Tokios medžiagos didina atsparumą šalčio-šilumos ciklams ir apsaugo nuo vandens pralaidumo. Pagrindiniai įtrūkimų atsiradimo tyrimo rodikliai ir jų įvertinimas gali būti patikėti ekspertams, kurie naudoja pavyzdžių analizę.
Betono konstrukcijų apsauga nuo aplinkos poveikio apima: hidroizoliacines sistemas, impregnatus, dengiamąsias dangas, pluošto ar CFRP stiprinimo sistemas ir kt. Pagrindiniai žalingi veiksniai - temperatūrų svyravimai, šalčiai, UV spinduliai, agresyvios cheminės medžiagos. Siekiant ilgaamžiškumo svarbu taikyti konstruktyvius sprendimus ir laikytis projektavimo bei technologijų nuostatų.