LTĮgyvendinant socialinio darbo studijų programą, aktualu skatinti studentus savarankiškai spręsti problemas ir universitetinių studijų procese, ir praktinėje veikloje. Socialinio darbo studijų programos studentų mokymosi praktikoje charakteristikos, susijusios su edukacine ir mokymosi aplinka, mokymosi patirtimi ir pasiekimais, bei praktikos vadovo kompetencija, nagrinėjamos straipsnyje. Tyrimo tikslas - įvertinti studentų mokymosi praktikoje aplinką, išnagrinėti socialinio darbo studijų programos studentų ir jų praktikos vadovų požiūrius. Tyrimo problemą sudaro trys klausimai apie tai, kaip mokymąsi praktikoje vertina studentai ir jų vadovai, kokiais būdais vertinama patirtis ir pasiekimai, bei kokias charakteristikų pasižymi socialinio darbuotojo vaidmuo kaip praktikos vadovo.
ENThe characteristics of social work student learning in practice (in organizations providing social services) related to educational and learning environment, evaluation of learning experience and achievements, the competence of practice mentor are discussed in this article. The research was attended by 62 students from Mykolas Romeris University and 46 social workers (students’ practice mentors). The research revealed that despite the students and their practice mentors while implementing social work’s study programme student learning in practice use objectives and tasks of practice programme, there is the significance in development the cooperative learning which involves into process both students and practice mentors. The experience of students’ learning in practice is usually assessed in the end of study practice. Practice mentors assessing students’ achievements in practice usually appeal to the supervision of their practice, rarely use personal interviews, reflections, descriptions of students’ practice. There is a lack of upholding a constant evaluating - reflecting link between the practice mentor and the student.
Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius : Garnelis, 1999. Socialinis darbas 2012, 11, 2, 355-366. Shift in conceptualising student assessment in the process of education paradigm change. Socialiniai mokslai 2008, 4 (62), 51-58. Socialinio darbo kokybės dilema. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2007, 4, 60-65. Socialinio darbo praktikos bendruomenėje organizavimas mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo aspektu: studentų požiūris. „Taip siekiama išvengti situacijos, kai praktikantas gautų didesnį atlygį nei pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas.
Pasak Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų, sudarius daugiau galimybių studentams įsidarbinti praktikos metu ir įgyti realios profesinės patirties, jie galės greičiau integruotis į darbo rinką. Tokiu būdu praktikos metu atliekamas darbas būtų aiškiai kvalifikuojamas kaip atlygintinas. Darbo kodeksą lydinčiais įstatymų pataisų projektais siūloma numatyti socialinio draudimo lengvatą, t. y. naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 m. Šiuo metu darbo teisės aktuose nenumatyta atskiros darbo sutarties rūšies, skirtos studentų praktikai.
Studentų praktikos turinys yra nustatomas aukštųjų mokyklų studijų programose bei trišalėse praktikos sutartyse, sudaromose tarp studento, aukštosios mokyklos ir priimančiosios organizacijos. Pagal galiojantį reguliavimą, jeigu studentas įdarbinamas pagal terminuotą darbo sutartį, jo pajamos apmokestinamos visomis socialinio draudimo įmokomis ir yra įskaitomos į pajamas, vertinant teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Ar įmanoma suderinti darbdavių norą gauti visiškai paruoštą darbui specialistą ir išpildyti universitetams keliamą tikslą ruošti ne siauros srities, kaip kolegijos, o platų išsilavinimą, kūrybiškus, tarpdisciplinines žinias turinčius bei jas pritaikyti gebančius specialistus? „Studijų metais atlikta praktika universitete įgytas žinias padaro daug kokybiškesnėmis. Galėdamas išmoktą teoriją pritaikyti realioje veikloje, studentas atsirenka žinias, kurios reikalingos jo tolimesniam profesiniam tobulėjimui. Jo teigimu, praktika turėtų tęstis galbūt net daugiau nei vienerius metus, o jos intensyvumas derinamas pagal reikalingų įsisavinti modulių skaičių. D. „Iš savo patirties žinome, jog pakankamai pasipraktikavę studentai jaučiasi labiau užtikrinti savo jėgomis, greičiau įsilieja į kolektyvą bei greičiau pradeda gauti didesnį atlyginimą. Visi darbuotojai atlaidžiau žiūri į jauną žmogų, stengiasi pataisyti jo klaidas ir kartu pasiekti puikių rezultatų“, - teigia G.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad šalyse, kurios pasižymi stabilia ekonomika ir mažu nedarbo lygiu, praktinio mokymo dalis aukštojo mokslo sistemoje yra nepalyginamai didesnė už ekonomiškai silpnesnių šalių. Pavyzdžiui, Austrijoje siekia 11 proc., Vokietijoje 33 proc., Šveicarijoje 38 proc., o Olandijoje net 63 proc. Profesorius D. „Naudojantis informacinėmis technologijomis, personalizuojant mokymą per dualines ir jungtines programas bei daugiau į praktiką orientuojant aukštąjį mokslą, pasieksime geresnį įsidarbinimo lygį Lietuvoje. Žinoma, dalis akademinės bendruomenės gali prieštarauti, kad į universitetinį išsilavinimą siekiama įdiegti profesinio mokymo elementus, bet kiekvienas kompetentingas specialistas dalį studijų laiko privalo praleisti realioje darbinėje aplinkoje. Tik taip studentas žinos kam yra ruošiamas ir kas jo lauks pabaigus studijas“, - teigia D.
Studentai, turėdami galimybę atlikti išplėstinę praktiką, įgys dar daugiau patirties ir taip pat į studijų procesą atneš tikras žinias, užduotis bei spręs realias problemas. Pasirinkus vieno ar dviejų semestrų išplėstinę praktiką, studentas, kaip ir privalomos praktikos atveju, turės praktikos vadovą Universitete ir praktikos vadovą organizacijoje. Priklausomai nuo siekiamų įgauti žinių ir patirties (gilinti jau įgytas žinias, specializuotis tam tikroje srityje ar įgyti papildomų, su specialybe susijusių, žinių), praktiką studentas galės atlikti ir keliose organizacijose.
Vilniaus verslo ir pramonės asociacijos vadovas Sigitas Besagirskas, teigiamai vertindamas KTU iniciatyvą skirti daugiau dėmesio pilnavertei praktikai, mano, jog studijas baigę absolventai šiandien neretai atsiduria „mirties slėnio“ gyvenimo etape. Tai laikotarpis nuo diplomo gavimo iki pilno ar dalinio atlyginimo atitikimo lūkesčiams. Neturėdami darbinės patirties absolventai patenka į naują darbovietę, kurioje toliau mokosi, todėl jų pridėtinė vertė įmonei yra neigiama. Studentai, įgydami praktinės patirties dar studijuodami universitete, „mirties slėnį“ aplenkia dar prieš paliekant Alma mater. Turėdami žinių ir įgūdžių kraitį, absolventai darbdaviams gali pasiūlyti platų požiūrį ir konkrečius rezultatus, teigia S.
Socialinis darbas - tai profesinė veikla, padedanti asmeniui patenkinti gyvybinius poreikius ir atkurti jo bei visuomenės santykius. Šiame straipsnyje aptariamos socialinio darbo įgūdžiai ir sritys Lietuvoje, pabrėžiant profesinio pasirengimo svarbą ir bendradarbiavimo būtinybę. Socialinio darbo profesija Lietuvoje: pasirengimas ir pagrindiniai iššūkiai. Socialinius darbuotojus Lietuvoje rengia aukštosios universitetinės ir neuniversitetinės mokyklos, tačiau praktinių įgūdžių pritaikymo trūkumai kartais išryškėja. Todėl socialinio darbuotojo profesinis pasirengimas yra itin svarbus.
Šiuolaikinės studijų formos Lietuvoje leidžia derinti studijas su darbu: Šiaulių valstybinė kolegija siūlo derinimo galimybes su nuolatinėmis ar ištęstinėmis studijomis. Nuolatinės studijos - apie 3 metai. Svarbu suprasti, kad profesionalas turi žinoti žmogaus galimybes ir vidinius resursus, kad teikiant pagalbą vienu klausimu negriautų kitų sričių, kurios normaliai funkcionuoja. Taip pat būtina turėti teorinę bazę, kurią reikia derinti su praktiniu darbu.
Istorijos perspektyva profesiniam ugdymui: iki 1920 m. socialinio darbo dėmesio centre buvo mokslinė filantropija ir aplinkos tyrimai, o vėliau daugiau dėmesio skiriama vertybėms, prasmei ir individualiai patirčiai. Po 1975 m. svarstoma bendrosios praktikos konceptualizacija, atsiranda specializacijos tendencijos ir didėja tarptautinės praktikos įtaka. Tarptautinis socialinis darbas suteikia žinių apie įvairias kultūras ir etines grupes, praturtindamas Lietuvos praktikas.
Lietuvoje socialinio darbo kompetencijos apibrėžimas jungia žinias, vertybes ir įgūdžius, kurie leidžia įgyvendinti profesinę veiklą pagal etikos normas. Kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją. Toliau pateikiamos pagrindinės kompetencijų sritys: techninė (dalyko) kompetencija, socialinė kompetencija ir strateginė (planavimo) kompetencija.
Kieran O’Hagan (1997) išskyrė schema, į kurią dėmesys sutelktas į žinias, vertybes ir įgūdžius - esmei, turiniui ir reikšmei. Tokia schema padeda suprasti, kaip kompetencijos formuojasi per žinias, etikos principus ir praktinę patirtį. Efektyvūs bendravimo įgūdžiai darbo vietoje yra esminiai, nes socialinis darbas reikalauja gebėjimo reaguoti į įvairias klientų reakcijas, įskaitant neadekvatas situacijas. Mokymai skirti išaiškinti neadekvačių reakcijų priežastis, psichikos veikimo mechanizmus ir efektyvius bendravimo būdus, taip pat praktiniais pratimais stiprinti įgūdžius ateityje.
Socialinio darbo metodai, etika ir praktikos kontekstas. Socialinio darbo metodai apima plataus pobūdžio veiklos būdus: nuo ekonominių, juridinių ir politinių priemonių iki socialinių-psichologinių, pedagoginių, medicininių, administracinių ir vadybinių komponentų. Praktika remiasi sistemine teorija ir etikos kodeksais, todėl siekia užtikrinti saugias ir efektyvias pagalbos formas. Bendradarbiavimas socialiniame darbe: koalicijos, koordinavimas ir kokybės užtikrinimas. Socialinis darbas siekia teikti pagalbą asmeniui ar šeimai, nepažeidžiant žmogaus orumo ir didinant atsakomybę, pagrįstą bendradarbiavimu su asmenimis, šeima ir visuomene. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006) pabrėžia bendradarbiavimą kaip svarbų principą, skatinantį koordinuotą teikiamų paslaugų plėtotę.
Koalicijos - dviejų ar daugiau organizacijų susivienijimas siekiant bendro tikslo. Viena organizacija be partnerių nėra pajėgi įgyvendinti tikslų; nebendradarbiaujanti institucija gali sukelti paslaugų dubliavimą ar jų trūkumą. Dalyvavimas bendradarbiavimo procesuose skatina patirties, informacijos ir atsakomybės pasidalijimą bei tinkamiausio sprendimo priėmimą. Kokybės užtikrinimas socialiniame darbe reikalauja nuolatinio profesinio pasirengimo - teorinių ir praktinių įgūdžių tobulinimo, supervizijos ir dalyvavimo mokymuose. Lietuvos kontekste svarbus yra ir etikos laikymasis: pagarba klientui, jo orumui ir teisėms laisvai apsispręsti, santykių su klientu pagrindimas nuosaurumu ir empata.
Profesinio ugdymo metu svarbu formuoti vertybines orientacijas bei įgyti žinias, mokėjimus ir įgūdžius, kuriuos įprasmina profesinė kvalifikacija. Praktinėje Lietuvoje šis modelis grindžiamas Socialinio darbuotojo profesinio rengimo standartu ir etikos normomis. Socialinių paslaugų srityje svarbu užtikrinti, kad formuojamos kompetencijos atitiktų realias klientų būtis ir teisėtus poreikius. 3 paveikslas rodo, kad socialinio darbuotojo kompetencijoje dominuoja strateginė dalis, o 2 paveikslas - žinių ir vertybių integracijos svarba: žinios - pagrindas, kuriant kompetentingą profesionalą, o vertybės - įsipareigojimai, kurie padeda surasti etinį sprendimą sudėtingose situacijose. Efektyvūs bendravimo įgūdžiai ir gebėjimas suvaldyti klientų poreikius yra esminiai socialiniame darbe. Profesinių įgūdžių tobulinimas vyksta per mokymus, superviziją ir praktinę veiklą, kuri užtikrina, kad socialinis darbuotojas galėtų įvertinti problemas, atstatyti socialinį funkcionavimą ir padėti klientams įsitraukti į visuomenę.
Taiigi, socialinio darbuotojo profesinis pasirengimas yra etapinis procesas, kuriame žinios, vertybės ir įgūdžiai derinami į konkrečias profesines funkcijas ir jų realizaciją. Darbo tikslas - atskleisti šių komponentų sąsajas, analizuoti jų įgyvendinimą praktikoje ir parodyti, kaip edukacinės institucijos Lietuvoje formuoja profesionalą, galinčį užtikrinti kokybišką pagalbą. Apibendrinimas: Profesinės kompetencijos apima dalyko, socialinę ir strateginę dalis; jas formuoja žinios, įgūdžiai ir vertybės, įtvirtintos etikos normose. Bendradarbiavimas ir kooperacija su įvairiomis institucijomis yra būtinas siekiant teikti kokybiškas socialines paslaugas, atsižvelgiant į individualius klientų poreikius ir visuomenės interesus.
tags: #praktinio #darbo #patirtis #pagal #akademinio #padalinio