Polistireninis putplastis (polistirolas), EPS (sutr. pavadinimas angl. Expanded Polystyrene) - termoizoliacinė medžiaga, sudaryta iš stirolo ir pentano. Šią medžiagą sukūrė vokiečių mokslininkai 1950 m. Polistireninis putplastis (polistirolas) šiandien plačiausiai naudojamas kaip ekonomiškai efektyvi termoizoliacija pastatų šiltinimui, taip pat kelių ir krantinių įrengimui, interjero ar eksterjero dekoravimui ir kt. Polistireninį putplastį (polistirolą) sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos - stirolas ir pentanas - yra angliavandeniliai, gaunami iš naftos.
Nepaprastai svarbios savybės lemia polistireninio putplasčio populiarumą: jis yra lengvas, labai sandarus, turi mažą vandens įgeriamumą ir išlaiko izoliacines savybes per visą naudojimo laikotarpį. Stirolas gamtoje aptinkamas vaisiuose, daržovėse, riešutuose, mėsoje. Dėl išskirtinių savybių polistireninis putplastis (polistirolas) puikiai tinka naudoti tokiose srityse, kur reikalingas didelis patvarumas ar būtina užtikrinti akustinį komfortą. Polistireninio putplasčio (polistirolo) gaminiai išlaiko savo izoliacines savybes per visą naudojimo laikotarpį.
Pagamintas polistireninis putplastis (polistirolas) savo sudėtyje neturi sveikatai kenksmingų medžiagų, dirbant su juo nereikia darbo saugos priemonių. Polistireninis putplastis (polistirolas) yra nedrėkstantis, t. y., hidrofobinis (vanduo nubėga nuo polistireninio putplasčio paviršiaus, neįsiskverbdamas į vidų) jis neįgeria drėgmės iš oro. Su polistireniniu putplasčiu (polistirolu) lengva dirbti - jis lengvai pjaustomas specialiomis staklytėmis, įrankiais, įkaitinta viela ar peiliu. Polistireniniu putplasčiu (polistirolu) šiltinant pastatus pasiekiami geresni sandarumo rezultatai.
Skirtingoms pastato zonoms apšiltinti naudojamos atitinkamos polistireninio putplasčio (polistirolo) rūšys. Pavyzdžiui, polistireninis putplastis (polistirolas) EPS 70 tinkamas išorinėms sienoms šiltinti, EPS 80 - stogams, EPS 100 - pamatams ir cokoliui. Kai kurie specialistai cokolinei daliai šiltinti dėl mažo vandens įgeriamumo rekomenduoja tik polistireninį putplastį (polistirolą). Polistireninis putplastis (polistirolas) dėl savo gerų mechaninių ir termoizoliacinių savybių ilgą laiką naudotas įrengiant būtent tinkuojamąją fasadų šiltinimo sistemą. Polistireninis putplastis (polistirolas) esant įprastoms gamtinėms sąlygoms (iki 100 °C) nekeičia savo matmenų, išlaiko savo nominalų storį, jo nereikia papildomai atstatinėti. Matmenys nekinta esant tam tikroms oro sąlygoms bei po daugelio naudojimo metų. Esant aukštesnei nei 100 °C temperatūrai polistireninis putplastis (polistirolas) pradeda trauktis, gaisro atveju iš jo išeina oras ir padidėja šilumos laidumas pastato atitvarose.
Polistireninis putplastis (polistirolas) laikančiosiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros. Dėl to pastatų laikančiosios konstrukcijos bei atitvarai per gaisrą yra mažiau pažeidžiami, greičiau atvėsta. Polistireninio putplasčio (polistirolo) gaminių užsidegimo bandymai atliekami pagal LST ISO 11925-2 ir įvertinama pagal LST 1533 pateiktus užsidegimo įvertinimo rodiklius. EPS gaminiai, pagaminti su degumą mažinančiais priedais, turi atitikti reikalavimus, keliamus sunkiai užsiliepsnojančioms medžiagoms.
Polistireninio putplasčio žaliava aprūpinama ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje, atsparus hidrolizei. Polistireninis putplastis su degumą slopinančiais priedais, trumpai veikiamas liepsnos, traukiasi neužsidegdamas. Ilgiau veikiamas liepsnos, jis užsidega, tačiau liepsna paviršiumi sklinda itin lėtai. Pašalinus liepsnos šaltinį, polistireninis putplastis su degumą slopinančiais priedais liaujasi degęs. Nelieka ir jokio rusenimo. Polistireninis putplastis (polistirolas) uždengiamas armavimo mišiniu, tinku, gipso kartonu, fasadinėmis plytelėmis. Naudojant apšiltinimo darbuose polistireninį putplastį (polistirolą), patiriamos mažesnės laiko sąnaudos. Klijai neįsigeria į polistireninį putplastį (polistirolą), dėl to greičiau vyksta džiūvimo procesas.
Polistirenio putplasčio gamybos atliekos bei senas, panaudotas polistireninis putplastis (polistirolas) lengvai perdirbamas, iš jo gaminamas naujas putplastis. Polistireniniame putplastyje oras uždarytas į 0,2-0,5 mm skersmens akeles, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. Polistireninio putplasčio struktūrą sudaro uždaros oru užpildytos poros, į kurias nepatenka drėgmė ir teršalai. Polistireninio putplasčio elgsena ugnyje priklauso nuo panaudojimo sąlygų bei medžiagos savybių. Lietuvoje polistireninis putplastis naudojamas su degimą slopinančiais priedais.
Pilkos spalvos pilkasis polistireninis putplastis, dažnai vadinamas neoporu (žymimas N arba NEO), yra polistireninio putplasčio atmaina, turinti grafito. Grafitas nulemia pilką spalvą ir ženkliai padidina termoizoliacines savybes. Polistireninis putplastis pagal kietumą, tvirtumą ir šilumos savybes skirtomas į kelias skirtingas markes: EPS50, EPS60, EPS70, EPS80, EPS100, EPS150, EPS200. Gamybos procese grafitas suteikia daugiau kaip 20% geresnes izoliacines savybes nei baltasis polistirenas.
Pilkojo EPS naudotoje versijoje, pvz., EPS NEO, fasadinė šiluminė varža dažnai leidžia naudoti plonesnį sluoksnį, išlaikant panašų rezultatą. Tačiau visos kitos savybės (atsparumas gniuždymui, lenkimui, įgeriamumas, degumas ir kt.) yra tokios pat kaip ir baltojo polistireno. Pilkasis polistireninis putplastis (neoporas) ilgiau veikiamas tiesioginių saulės spindulių gali įkaisti ir deformuotis, todėl reikalinga tinkama stogo ar fasado apsauga nuo UV spindulių.
Polistireno montavimas dažnai apima skirtingus tipus ir storį, atsižvelgiant į uždavinio paskirtį. EPS markės skiriasi tankio ir gniuždymo stiprio klasėmis: EPS50, EPS60, EPS70, EPS80, EPS100, EPS150, EPS200. EPS70 dažnai naudojamas fasadams šiltinti, EPS80 ar EPS100 - grindims ar stogams, o EPS150-EPS200 skiriama didelėms apkrovoms, pvz., grindims su dideliu apkrovos reikalavimu. XPS (ekstruzinis polistirenas) pasižymi dar mažesniu vandens įgeriamumu ir tvirtesne struktūra, todėl rekomenduojamas pamatų, cokolių bei kitų drėgnų vietų šiltinimui.
Grindims bei plokščių stogų šiltinimo atvejais dažnai pasirenkama EPS150 ar EPS200, kad apsaugotų grindų konstrukcijas nuo nuolatinių apkrovų deformacijų. Tuo tarpu EPS70-EPS80 dažnai naudojami išorinių sienų fasadų šiltinimui. Vienas iš didžiausių polistireno pliusų - lengvas montavimas, galimybė pjauti norimu storu, bei tai, kad šilumos izoliacijos efektyvumas išlieka ilgą laiką. Tačiau svarbu laikytis teisingos montavimo technologijos, kad būtų išvengta probleminių situacijų, tokių kaip šilumos tiltų formavimasis ar medžiagos pažeidimai.
Aušų ir platus naudojimas: faktai apie aplinką ir saugumą
Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai-it netirpsta vandenyje, nepūva, nekeičia savo tūrio, ir gali būti perdirbamas. Gamybos metu suvartojamos energijos sąnaudos yra mažos palyginti su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Polistireninio putplasčio gamybai energijos sąnaudos yra mažos, o atliekos gali būti perdirbamos į naują putplastį. Su degumą slopinančiais priedais, polistireninis putplastis laikomas saugiu naudoti statyboje; degimo metu išsiskiria mažiau kenksmingų garų, o esant laikymui tinkamomis sąlygomis gali būti uždengtas ir apsaugotas.
Siekiant užkirsti kelią UV pažeidimams, pilkusis EPS NEO dažnai naudojamas fasadams dėl geresnių šilumos izoliacinių savybių ir efektyvesnio plono sluoksnio. Tačiau taip pat svarbu akcentuoti, kad saulės poveikis ilgainiui gali pagelsti ir sumenkinti mechanines ypatybes, todėl būtina apsauga nuo UV spindulių ar tinkamas dengimas, dažymas ar laminavimas.
Polistireninis putplastis naudojamas įvairių tipų sienoms, stogams, grindims ir pamatams šiltinimo. Visoms šiltinimo sistemoms svarbiausia yra kruopšti sienų paruošimo procedūra: nuo senų dažų šalinimas, tikslios nuvalytos paviršiaus vietos bei tinkamai paruoštos gruntavimo darbo. Klijai turi būti tinkami polistirolei, o tvirtinimo elementai - „grybai“ - turi būti skaičiuojami pagal dengiamą plotą.
Kiekviena konstrukcija turi specifinius reikalavimus: fasadams dažnai tinka EPS70-EPS80, o grindims - EPS150 ar EPS200, atsižvelgiant į apkrovas. Taip pat svarbu, kad šiltinimo plokštės su pilkųjų (neoporo) priedais neklijuojamos ant saulėje įkaitusių pagrindų, nes įkaitusios pagrindų klijai gali ištraukti drėgmę ir nespėja užfiksuoti plokščių. Šios problemos gali lemti deformacijas ar net sistemos gedimus, todėl reikalinga apsauga nuo saulės spindulių bei tinkama montavimo praktyka.
Stiprumas, gniuždymas ir eksploatacija
Polistirenas turi puikų stiprumą ir gniuždymą, plokštės gali būti naudojamos įvairiose vietose: grindims, plokštiesiems stogams, pamatams, cokoliams, fasadams. Didelis pasirinkimas pagal klasę užtikrina tinkamą sprendimą įvairiais apkrovų lygiais. Polistireninis putplastis EPS yra lengvas, todėl neturi didelės įtakos laikančiųjų konstrukcijų apkrovoms. Jo šilumos laidumo koeficientas (λ) svyruoja tarp 0,028-0,043 W/(m·K), o vandens įgeriamumas yra žymiai mažesnis nei daugelio kitų šilumos izoliatorių.
Gamyboje naudojami degimą slopinantys priedai taip pat prisideda prie atsparumo ugniai lygiu. Degimo temperatūra su priedais gali būti apie 374°C, o terminio irimo metu išsiskiriančios dujos neturi būti besiliejantys. Esant trumputi veikiant ugniai, medžiaga užsidengia ir nebesausina, o esant ilgalaikiam poveikiui liepsnos paviršiuje ji dega lėtai. Polistiro ilgameamžio naudojimo atveju laikoma, kad po liepsnos šaltinio pašalinimo medžiaga liaujasi degusi ir nepalieka pelenų ar rusenimo.
Polistirenas nėra pelėsinių grybų ar kitų mikroorganizmų mitybos terpė. Dėl to šiltinimo sistemos su EPS yra praktiškai nekreivios, nereikalauja intensyvių priežiūros ir ilgainiui išlaiko savo šilumines bei mechanines savybes. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į saulės poveikį: tiesioginiai ultravioletiniai spinduliai pagels, o plokščių lenta gali tapti trapia - todėl būtina apsauga su dažais, tinkavimu ar laminavimu.
Taikymo gairės ir praktiniai patarimai
Polistireninio putplasčio montavimas priklauso nuo skirtingų konstrukcijų poreikių. Renkantis storį ir klasę, būtina atsižvelgti į planuojamą šilumos varžos koeficiento tikslą, energinį naudingumą ir apkrovos dydį. Pavyzdžiui, fasadai dažnai nekliudoma naudoja EPS70 arba EPS80; pilkasis EPS NEO - vis populiaresnis sprendimas dėl geresnių šilumos izoliacinių savybių trumpuoju sluoksniu. Grindims rekomenduojamas didesnis storis, siekiantis EPS150 ar EPS200, kai būtina užtikrinti ilgesnį laiką nesideformuojant.
Prieš montavimą būtina paruošti sienos paviršių: nuvalyti nešvarumus, išvalyti seną tinką, užtikrinti iki galo sausą pagrindą, naudoti giluminį gruntą ir patikrinti, ar paviršius tinka prisiklijuoti. Klijai POLISTIRENO turi būti įsigyjami tinkamos sudėties, o armavimo tinklelis turi būti atitinkamas dengiamam plotui. Pagrindiniai įrankiai - geležinis šepetys, glaistyklės, šluotos, maišai, teptukai, grąžtas ir kt. Klijai naudojami tiek plokštėms priklijuoti, tiek armavimo tinkleliui laikyti; standartiniai kiekiai dažnai siekia apie 10 kg sauso mišinio vienam dengiamam plotui.
Triotherm profiliai ir vitrinų montavimas - specifiniai atvejai, kai taikomi klijai su teigiamomis darbinėmis temperatūromis. Triotherm profilis yra kietas ir tvirtas, festuojamas prie vitrininių langų išorėje, naudojant atitinkamus sujungimo kampus ir plėtinio siūlų. Šiuo atveju, langų įrengimas vyksta pagal specifiką, o profilių paviršiai dažnai yra tie patys, tačiau laikomi estetiniu principu.
Ekstiškai svarbu atsižvelgti į normas ir techninius reglamentus dėl energinio naudingumo klasifikavimo Lietuvoje (E, D, C, B, A, A+, A++). Visos šiltinamos atitvaros turi atitikti esminius statinių reikalavimus, įskaitant atsparumą drėgmei, graužikams, korozijai ir ultravioletei spinduliuotėjai. Taip pat svarbu tinkamai uždengti šiltinimo sistemas ir naudoti tinklinius elementus su mažesniu atsparumu degumui, ir laikytis saugos priemonių darbe su EPS.
Polistireno montavimas dažnai tampa ekonomiškai palankus sprendimu tiek naujoms, tiek renovuojamoms konstrukcijoms: jis leidžia sumažinti energijos sąnaudas, pagerina pastato energinį naudingumą ir apsaugo sienų konstrukcijas nuo temperatūros svyravimų. Tiesa, būtina laikytis visų tiksliai nurodtų technologijų žingsnių, kad užtikrinti ilgaamžiškumą ir saugumą.
Taip pat verta paminėti ekologiškai atsakingas praktikas: pilnų atliekų perdirbimas į naują putplastį, švaresnė gamyba, mažesnės energijos sąnaudos gamybos metu ir dėmesys recirkuliacijai. Polistireninis putplastis gali būti perdirbamas iki septynių kartų, o įmonės Lietuvoje siekia gaminti be atraižų ir atliekų, užtikrinant efektyvią medžiagų panaudojimą.
Santrauka techninių charakteristikų atskyrimas
- Šilumos laidumo koeficientas: λ ~ 0,028-0,043 W/(m·K) priklausomai nuo markės ir storio.
- Tūrinis tankis: dažnai 10-35 kg/m³.
- Struktūra: uždaros oro poros, oras iki 98 %, stirolas ir pentanas - 2 %.
- Aplinkos poveikis: ultravioleto spinduliavimo ir temperatūros įtaka - pilkasis neoporas deformuojasi be apsaugos.
- Ugniraščių bandymai: LST ISO 11925-2; degumo rodikliai, degimas slopinant su priedais.
- Perdirbamumas: lengvai perdirbamas į naujas plokštes ar formas, mažos energijos sąnaudos gamybos metu.
Rekomendacijos vartotojams
- Konsultuokitės su statybos specialistu dėl optimalios EPS markės pasirinkimo pagal apkrovas ir klimato sąlygas.
- Laikykitės teisingos montavimo technologijos, naudokite tinkamus klijus ir armavimo tinklelius.
- Apsaugokite pilkąjį neoporą nuo tiesioginių UV spindulių dengiant tinką ar dažant fasadą.
- Rinkitės pilkąją (NEO) EPS versiją, kai reikia didesnio šilumos sulaikymo efekto plonesniame sluoksnyje.
- Atkreipkite dėmesį į pamatų ir grindų šiltinimo reikalavimus: didesnėms apkrovoms - EPS150/200, o lengvesnėms konstrukcijoms - EPS70-EPS80.
- Užtikrinkite atsparumą drėgmei ir mikroorganizmams, kai šiltinimo sistema įrengiama šlaitiniams stogams ir išorėms.
tags: #labai #kietas #polistirolas