Prieš 20 metų Lietuvoje užregistruotos 293 paukščių rūšys, dabar jų priskaičiuojama iki 340. Kai kurie paukščiai Lietuvoje pastebėti tik kartą, kiti užsuka reguliariai. 207 rūšų paukščiai Lietuvoje peri arba yra perėję. Sėsliai gyvena tik kelių rūšių paukščiai - kurtiniai, tetervinai, jerubės ir jau išnykusiomis laikomos žvyrės.
Išvaizda ir ženklai
Išvaizda: Visas kūnas baltas, tik sparnai juodi. Snapas ir kojos raudonos. Pasmakrė neplunksnuota, raudona. Jauniklių sparnai juodi, rusvo atspalvio. Snapas ir kojos tamsiai rudos. Po dviejų savaičių pasirodo antrasis pūkinis apdaras. Baltasis gandras - agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmonių kaiminystėje. Aktyvūs dieną. Suaugę gandrai tupėdami lizde užvertę galvą kalena snapu. Gandralizdyje deda 3-5 baltus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 31-34 dienas.
Išvaizda: Baltasis gandras - nedidelė visuma baltų spalvinių tonų su juoda akcentais. Kūnas 52-58 cm aukščio, apie 3 kg svorio. Galva, kaklas, pagurklis, viršutinė kūno pusė juodi, žalsvai rausvo metalinio blizgesio. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei žiedas apie akis raudoni. Tai labai atsargus ir žmogaus vengiantis paukštis.
Mityba
Gaudo vabzdžius, kitus bestuburius, žuvytes, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius. Kartais ryja peles, žiurkes, įvairius roplius. Didžiosios anties migracija skiriasi nuo jų gyvenamosios vietos. Jeigu pas mus perinčios antys žiemoti dar skrenda į pietvakarių Europą, tai vidurio Europoje gyvenanti populiacija nerodo jokių migracijos požymių.
Didžiosios anties ir kiti paukščiai
Didžiosios anties turi apie 10.000 pūkinių ir dengiamųjų plunksnų, kurios jas saugo nuo drėgmės ir šalčio. Gyvena vidaus vandenyse, kur būdinga vešli augalija, dideli vandens plotai, meldų, nendrių, švendrų salelės. Atskrenda kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Mėgsta senus tamsius miškus, pelkes, sunkiai prieinamas vietas. Lizdą krauna švendryne, tarp meldų, lūgnių, vandens lelijų iš vandens augalų liekanų. Deda 3-5 elipsiškus, baltus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 25-26 dienas. Išsiritę jaunikliai lizde išbūna apie 65 dienas, kol subręsta ir išmoksta skraidyti.
Gandras balandžio mėn. deda 4-5 žalsvai melsvus kiaušinius. Peri 25-26 dienas. Išveda vieną vadą. Paukštis gana guvus, daug skraido, vartosi ore. Paukštis su ilgais sparnais ir giliai iškirpta uodega. Viršugalvis juodas. Nugarinė pusė ir sparnai šviesiai pilki. Krūtinė ir pilvas pilkšvi. Snapas raudonas, juodu galu. Kojos raudonos. Poilsio apdaras - kakta balta, viršutinė kūno pusė šviesesnė negu vestuvinio apdaro, snapas juosvas, kojos raudonos. Jaunikliai šviesiai rusvi, skersai dryžuoti. Minta vandens bestuburiais. Aptinkama gegužės - rugsėjo mėn. Lizdą suka smėlėtoje pakrantėje, salose. Maždaug varnos dydžio paukštis, turintis tamsiai rudos spalvos galvą ir už akių siaurą baltą juostelę.
Kukutis - kukutinių šeimos žvaigždė
Kukutis arba uputis, kukucis, luputis, tutlys (Upupa epops) - kukutinių šeimos ragasnapis paukštis. Kukutis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal IUCN, kukutis priskirtas NT kategorijai. Jo kūno ilgis 26-32 cm, sparnų plotis 42-46 cm, svoris 47-89 g. Skrydis lėtas, banguotas. Išvaizda - rusvai gelsva, juoda ir balta spalvos, sparnai margi, uodega juoda su baltu skersiniu dryželiu. Žmonėms artimas kraštovaizdis - miškai, sodybos, laukai, kur tinkama mityba - ganyklos, dirvonai, sausos pievos, arimai, smėlynai ar kirtavietės. Lizdą krauna drevėse, uoksuose, inkiluose. Deda 5-6, kartais 12 baltų kiaušinių. Perėjimas trunka 16-18 dienų, patinas ją maitina. Jaunikliai maitinami abiejų tėvų 22-25 dienas. Lizdai dažnai nešvarūs, nes tėvai neišneša jauniklių išmatų. Kartais kukutis peri 2 kartus per metus.
Kukutis gyvena plačiai Europoje ir Azijoje, žiemoms migruodamas į Afriką ir Azijos atogrąžas. Lietuvoje kukutis paplitęs plačiai, bet netolygiai. Anksčiau jo populiacija mažėjo XX a. pabaigoje, tačiau pastaraisiais metais vėl didėja. Kukutis rekomenduojama saugoti kaip retą ir įsimintiną rūšį. Apsaugos būklė dažnai apima PD I priedą, o nuolatinė rizika kyla dėl tinkamų lizdų trūkumo ir žemės ūkio praktikos.
Kitos žinomos paukščių rūšys Lietuvoje
Šio teksto rinktinės duomenimis taip pat į Lietuvą aptariamos įvairios kitos paukščių rūšys: didžiosios antis, barsukai, šelmeninės ilgosios ir kiti paukščiai, įtraukti į ilgą sąrašą su skirtingais laikotarpiais, migracijos kryptimis ir buveinių ypatybėmis. Aprašomos jų išvaizdos, elgesio ypatybės, lizdavietės ir daugelis kitų aspektų, kaip pavyzdžiui: lizdų vietos ant vandens, medžių viršūnėse, upėse ir pelkėse, taip pat migracijos laikai ir kiaušinių skaičius. Taip pat pateikti duomenys apie jų skaičių kitimą, išsaugojimo būklę ir regioninius pasikeitimus.
Panevėžyje – nerimas dėl kritusių paukščių: baiminamasi gripo
- Žygio pobūdžio tyrimai rodo populiacijos dinamiką, migracijų kryptis ir buveinių pasirinkimus.
- Lietuvoje retiausiai stebimos rūšys dažnai pasirodo tik keliuose regionuose, o kai kurios peri turistiniu laikotarpiu ar ypatingose buveinėse.
- Statistiniai duomenys apie kiaušinių skaičių, periacijos trukmę ir jaunų paukščių išsivystymą suteikia įrankius apsaugos priemonių planavimui.
Table: pagrindiniai faktai apie select paukščius
| Rūšis | Išvaizda | Gyvenamoji vieta | Perėjimas / migracija | Kiaušiniai |
|---|---|---|---|---|
| Baltasis gandras | Baltas kūnas, juodas viršus, raudonos snapas ir kojos | Pastatai, medžiai, stulpai | 3-5 kiaušinių, 31-34 dienos | 3-5 |
| Juodojo gandro giminiškumas | Pilkas, balta apačia, juoda juosta aplink akis | Vandens telkiniai, miškai | 31-34 dienos | 4-5 |
| Kukutis | Rusvai gelsvas, juodi-baltai margin | Miškai, sodybos, laukai | 5-12 kiaušinių, 16-18 dienų | 5-12 |
Išvados ir svarba Lietuvoje
Baltasis gandras - nuo seno artimiausia žmogui paukščių rūšis, nacionalinis Lietuvos ir Lenkijos paukštis. Kukutis Lietuvoje menkai paplitusios, bet pastaraisiais metais gausumas auga. Didžiosioms ančioms ir kitiems paukščiams svarbu išlaikyti intensyvų, bet atsakingą žemės ūkio praktiką, kuri užtikrintų tinkamas lizdų vietas bei maisto šaltinius. Lietuvoje paukščiai dažnai peri žmogaus kaimynystėje, tačiau kai kurios rūšys reikalauja ypatingos apsaugos dėl jų migruojančių kelių ir buveinių pokyčių.