Prieš dengiant stogo lakštus, būtina pritvirtinti karnizinį lakštą - laštakį, kuris nukreipia vandenį nuo stogo dangos į vandens surinkimo lataką. Prieš prikaldami šią detalę, apatiniame grebėste padarykite iškirtimus latako laikikliams pritvirtinti. Laikikliai pritvirtinami medvaržčiais. „U” formos laikikliai tvirtinami tiesiai prie karnizinės lentos. Stogo dangos lapai tvirtinami tokia tvarka: lapai klojami iš dešinės į kairę. Klojant reikia įsitikinti, kad pirmojo lapo apačia sutampa su karnizo linija, o lapo dešinysis apatinis kampas sutampa su karnizo kampu. Bet kokias kampų nesutapimo klaidas bus sunku ištaisyti, nes lapai negali būti persistūmę. Kai stogo dangos lapų ilgis sutampa su dengiamo stogo šlaito ilgiu, nereikia laikytis anksčiau nurodytos stogo dangos lapų klojimo tvarkos. Tokiu atveju reikia lapus kloti tik iš dešinės į kairę.
Lapus tvirtinti rekomenduojama 4,8 x 35 mm medvaržčiais su neopreninėmis tarpinėmis. Naudokite elektrinį grąžtą, galintį keisti gręžimo greitį ir turintį reversinę funkciją. Prie karnizų ir lakštų persidengimo vietose medvaržčiai sukami į kiekvieną profilio bangos dalį. Pirmiausia uždėkite viršutinę gumos tarpinę, o po to uždėkite paprastą arba apvalų kraigą. Jį pritvirtinkite 4,8 x 20 mm dydžio medvaržčiais. Medvaržčius įsukite į kas antrą dangos profilio išgaubimą abiejose kraigo pusėse šachmatine tvarka.
Grebėstų ir dengimo seka
Ties kairiuoju frontonu, kur paprastai nupjaunami stogo dangos lakštų šonai, gali tekti tai daryti lakšto profilio žemiausioje vietoje. Tais atvejais reikia pridėti papildomą lakšto plotį (maks.) ir užlenkti nupjautus kraštus į viršų apie 25-35 mm. Sandarinimo juostelės (guminės tarpinės) valminių stogų sandūrose nenaudojamos. Vidinių sandūrų lakštai dedami ant ne mažesnio kaip 17 mm storio lentų arba impregnuotos faneros pakloto, dengto hidroizoliacija. Ilgesni lakštai turi būti tvirtinami gnybtais kas 500 mm.
1. Galimi du latakų laikiklių tvirtinimo būdai: „U” formos laikikliai tvirtinami prie karnizinės lentos, taikant sukti medvaržčius per lentą į gegnę; kitas būdas - ilgieji arba vidutinio ilgio laikikliai lenkiami ir tvirtinami įpjaunant prie pirmojo grebėsto. Rekomenduojama laikiklius tvirtinti ne mažiau kaip kas 1 m. Laikikliai tvirtinami su nuolydžiu: 5 mm/m.
2. Priveržkite pirmą ir paskutinį laikiklį maždaug 10 cm atstumu nuo stogo dangos kampų. Jeigu stogo karnizas ilgesnis negu 12 m, prireiks dviejų nutekėjimo žemėn vamzdžių. 3. Latakas sujungiamas su lietvamzdžiu specialia jungtimi, standžiai užspaudžiant jį iš latako vidinės pusės. 4. Latakų aklidangčiai tvirtinami iš vidinės latakų galų pusės, sandūras kruopščiai sutepant silikoniniu neutraliu hermetiku. 5. Latakai pakankamai stipriai pritvirtinami laikikliais. Jei prireikia latakus jungti vieną su kitu, tam naudojamos jungtys su gumine tarpine.
6. Dėmesio! Nepamirškite, kad nusėsti linkusios lietvamzdžių detalės montuojamos iš apačios į viršų. Pasirinkus reikiamų matmenų lietvamzdžių elementus, juos tvirtiname prie mūro ar medinės sienos tam skirtais fiksatoriais. Maksimalus tarpsnis tarp fiksatorių - 1.5-1.9 m. Pritvirtinkite nutekėjimo lietvamzdį prie laikiklio pleištu.
Murlotų tvirtinimas ir pagrindiniai principai
Murlotas yra svarbi stogo konstrukcijos dalis, ant kurios remiasi gegnės. Jo tvirtinimas prie sienų, ypač mūrinio tipo, reikalauja kruopštumo ir tinkamų sprendimų, kad būtų užtikrintas konstrukcijos stabilumas ir ilgaamžiškumas. Optimaliausia ir patvariausia konstrukcija gaunama, kai sumūrytame name prieš murlotą betonuojamas monolitinis žiedas. Paprastai jis būna 15-20 cm aukščio, į kurį įbetonuojami metaliniai varžtai (12-16 mm diametro). Murlotai tvirtinami prie betoninio žiedo naudojant plačias poveržles. Murlotų sujungimas dažniausiai atliekamas naudojant tvirtinimo kampus.
Svarbu užtikrinti, kad murlotas būtų sumontuotas su nedideliu nuolydžiu į lauką, kad nesušlaptų siena. Dėl medienos drėgnumo, svarbu atsižvelgti į jos paruošimą. Nors kai kurie naudoja ir drėgną medieną, rekomenduojama ją šiek tiek padžiovinti, ypač jei stogas bus dengiamas greitai ir vyrauja lietingi orai. Tai padeda išvengti medienos raitymosi ir deformacijos.
Priešpriešinant stogo dangai - kitų svarbių aspektų apžvalga
Gegnės matmenys ir jų išdėstymo atstumas turi užtikrinti konstrukcijos tvirtumą ir atsparumą apkrovoms. Dalinis ar viso ilgio murlotų tvirtinimas priklauso nuo statybos tipo (blokelių ar plytų sienos). Konsultacija su projektuotoju ar patyrusiu statybininku padės priimti geriausius sprendimus dėl tvirtinimo vietos ir medžiagų.
Geografinės sąlygos ir klimato įtaka taip pat svarbios. Sniego svoris gali sudaryti didelę dalį stogo apkrovos, vėjo ir dangos svoris papildomai stiprina konstruktiją. Todėl gegnių žingsnio ir matmenų pasirinkimas turi atitikti dangos tipo ir klimato ypatybes.
Izoliacija ir plėvelės klojimas
Po gegnėmis klojama izoliacinė plėvelė: difuzinė plėvelė šiltinamosiose konstrukcijose arba priešvėjinė plėvelė šaltose perdangose. Plėvelės tarpusavyje sujungiamos 10-15 cm užlaidomis ir užklijuojamos dvipuse lipnia juosta, kad sukurtų sandarumą. Palikite pakankamą vėdinimo tarpą. Difuzinė plėvelė turi būti klota su šilumos laidumi puse į išorę, o jų storis ir kiti rodikliai turi atitikti gamintojo rekomendacijas.
Grebėstų įrengimas ir vėdinimas
Tolesnis veiksmas - išilginių grebėstų montavimas. Jie tvirtinami išilgai stogo ant gegnių ir yra būtini dėl oroCirculacijos po stogo danga ir kondensato nutekėjimo. Minimalus oro tarpas pagal techninius reikalavimus - 20 mm, plotis - 50-70 mm. Ant išilginių grebėstų montuojami skersiniai grebėstai, ant kurių klojama pati stogo danga. Ilgesnės gegnės gali linkti, todėl naudojamos horizontalios stygos.
Stogo dangos pasirinkimas ir nuolydžio įtaka
Stogo dangos tipą pasirinkite atsižvelgdami į aplinką, stogo konfigūraciją ir apkrovos sąlygas. Dangų įvairovė: skarda, čerpės, beasbestis šiferis, šiaudai ir kt. Verta atsižvelgti į eksploatacijos laiką bei ekonomines sąlygas. Svarbiausia - pasirinkti kokybiškas medžiagas ir tinkamą montavimo seką, kad stogo konstrukcija būtų patvari ilgam.
Kiti svarbūs aspektai dėl murlotų ir stogo konstrukcijos
Murlotai paprastai laikomi monolitinio žiedo sasajos dalimi, o jų tvirtinimas - būtina sąlyga stogo stabilumui. Optimaliausias variantas - sumūrytas monolitas su žiedu ir platus varžtų įtvirtinimas, užtikrinantis tvirtą jungtį su sienomis. Jei stogo danga keičiasi, reikia įvertinti senosios konstrukcijos būklę, patikrinti gegnių patvarumą ir atlikti atnaujinimus ten, kur reikia.
Be to, būtina atsižvelgti į saugumo reikalavimus dėl kaminų, įtaisų ventiliacijos ir sandarinimo priemonių. Kamino nuleidimas iki tam tikro aukščio užtikrina gerą trauką, o tinkamai įrengta vėdinimas ir sandarinimas apsaugo nuo kondensato ir gaisro rizikos.
Vaidas prisikabino prie murloto
Renovuojant stogą, svarbu įvertinti gegnių būklę, hidroizoliaciją ir ventiliaciją. Jei gegnės pažeistos, jas reikia sutvirtinti ar pakeisti, o stogo plėvelė - užkloti nauja, užklijuoti siūlės ir sujungti elementus. Šios priemonės užtikrina ilgaamžiškumą ir stogo sandarumą.
Prieš dengiant stogo dangą, rekomenduojama iš anksto numatyti stogo langus, kaminus ir kitus angų elementus, laikytis projekto ir montavimo instrukcijų. Taip pat svarbu, kad stogo dangos pasirinkimas atitiktų pastato architektūrinę konfigūraciją ir klimato sąlygas.
Gegnių matmenys ir išdėstymas parenkami pagal dangos tipą, nuolydį ir apkrovą. Jei planuojama beasbestinė arba plieninė danga, būtina įvertinti plokščių storį, hidroizoliaciją ir garų izoliaciją. Plokščių pjaustymas turi būti atliekamas naudojant specializuotus įrankius, o pjovimo metu saugiai pašalinti likučiai turi būti nuvalomi nuo paviršiaus.
tags: #kaip #tvirtinamas #murlotas