Vaiguva - ne tik įprastas upelis, bet ir turistų pamėgta pabraidžiojimo vieta bei gatvė, kuria dar ir dabar važinėja automobiliai. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visuomet švarus ir šaltas, dugnas nusėtas akmenukų. Iki pirmojo pasaulinio karo Plokščiuose Vaiguvos upelyje gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėjosi ir rašė Vincas Kudirka. Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas.
Iš jo Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas sėmenų aliejus. Vėliau aliejinė buvo uždaryta, o girnos surastos ir į miestelį parvežtos tik po kelių dešimtmečių. Plokščių centre jos pastatytos 1970 metais, kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų. Iki šiol jis vadinamas V.
Ši vieta - unikali iš dalies dėl to, kad Vaiguvos upelis miestelyje pereina į natūralią upę-gatvę: veikianti gatvė, kuria gyventojai dar ir dabar naudojasi eidami ar važiuodami per vandentiekio kraštą. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį, o vietiniai sako, kad miestelyje gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Automobilių eismas neseniai buvo uždraustas, siekiant sumažinti taršą.
Tuščia nebuvo ir plkščiai pažinčių istorijos: kai kuriose šaltiniuose minima, jog Kudirka su Vaiguvos upeliu siejo romantiški ryšiai. Kaltais kalno riedulį minint, Tai - prisiminimai apie didelius žmones, kurie lankė Plokščius. Vienas iš jų - Petras Kriaučiūnas, mokytojas ir visuomenės veikėjas, kurio dėka į Plokščius atvyko garsūs asmenys kaip Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Juozas Tumas-Vaižgantas ar Antanas Baranauskas. Pas Kudirką, Plokščių gamta jam buvo tarsi Alpės: Vaiguviškių piliakalnis ir aplinkinės kalvos sudarė kalnų įspūdį, o Vaiguvos upelis virto kalnų upeliu.
Šalia Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Vietovė - išskirtinė: upelis leidžia gyventojams pasiekti namus tik per vandenį smaigstant ar važiuojant. Į upelį suteka šaltiniai, tad vanduo čia švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukų. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį, ir čia galima smagiai pabraidyti ar pasivažinėti dviračiu.
Plokščių pažintinis takas - bene svarbiausia šio krašto idėja. Jis vingiuoja per gyvenvietę ir jos apylinkes, supažindindamas su tuo, kuo garsėja Plokščiai. Informacijos apie taką interneto platybėse nėra daug, todėl kartais reikia pasiklysti ir pačiuose Plokščiuose rasti informacinę lentelę su tako maršrutu. Pasakojama legenda apie Šventaduobės kryptį ir paveikslą, svyravusį tarp šaltinio ir koplyčios kopos - kaip kartojosi, kol žmonės įrengė koplytėlę su altoriumi.
Nuo Šventaduobės pažintinis takas veda į kitą upelio pusę; šlaitu užlipus tenka paklaidžioti ražienomis ir vėl leistis į mišką apaugusiu šlaitu. Ši atkarpa laikoma klaidžiausia ir labiausiai apleista, bet nuotraukų vadovėlinės nuorodos kartais padeda rasti taką. Sausą ir šiltą rudens dieną čia smagu, tačiau po lietaus avalynė ir kelnės permirksta. Žygiuojant vietomis reikia įveikti dilgėlynus, o ženklai kartais vėluoja parodyti tęsinį. Toliau takas veda palei Vaiguvos upę - gatvę ir kaimiškai tvarkytas sodybas iki pagrindinės Plokščių gatvės; ten upelis nusuka į šoną.
Pasakojama, kad viena iš šalia esančių sodybų turi neoficialų muziejų: ant kalno stovi bažnyčia, pirmą kartą pastatyta 1670 metais Plokščių įkūrėjo Kiršpino-Kiršenšteino. Sekantis pažintinio tako sustojimas - Kankinių ir tremtinių memorialas. Ant nepriklausomybės kalvos šlaitų įrengti takeliai veda link kalinimo ir kankinimo rūsių, kur pokario metais kalinti Plokščių ir aplinkinių kaimų gyventojai. Šalia takų išdėstyti akmenys su nelietuviškais vietovardžiais simbolizuoja tremties vietas. Čia stovi ir paminklas savanoriams, žuvusiems 1919-1921 metais kovose už Nepriklausomybę.
Pažintinis takas artėja prie pabaigos: apėjus didįjį ratą dar lieka keletas lankytinų vietų. Maršrutą galima rinktis trumpesnį, jei neapima visas vietas. Taką apibūdina kaip prasmingą projektą, kurio tikslas - supažindinti turistus su gyvenvietės grožiu ir įvairovė. Daugelis Lietuvos miestelių galėtų turėti panašius takus, kurie jungtų lankytinas vietas į vieną maršrutą, skatindami susipažinti su gamta, žmonėmis ir kultūra.
Vargu ar būčiau praleidęs Plokščiuose beveik tris valandas, jei nebūtų šio pažintinio tako. Ir vargu ar būčiau tiek pažinęs šią gyvenvietę, jei nebūčiau sukopęs šešių su puse kilometro pėsčiomis. Vaiguvos upė-gatvė - unikali vieta Lietuvoje: upelis suteikia gyventojams galimybę patekti į namus. Plokščiuose esantis Vaiguvos upelis, atitekantis iš Vaiguviškių piliakalnio, čia pavirsta į važiuojamą vandens vagą, kuria vietiniai iki šiol pasiekia namus eidami ar važiuodami per vandenį. Vietiniai pasakoja, kad dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia gulėjo milžiniškas riedulys, ant kurio ilsėdavosi ir rašė Kudirka. Lankantis šioje vietoje verta užsukti ir prie netoliese esančio Vaiguviškių piliakalnio.
Šalia Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Tai - unikali vieta: upelis leidžia gyventojams pasiekti namus tik per vandenį. Į upelį suteka šaltiniai, todėl vanduo visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukų. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Čia galima smagiai pabraidyti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas uždraustas, siekiant sumažinti taršą.
Jei norėsite daugiau sužinoti apie šią vietą, patikrinkite Plokščių pažintinį taką ir jo maršrutą. Daugelis turistų teigia, kad įdomiausia - galimybė iš arti pažinti gyvenvietę, gamtą, istoriją ir žmones. Ši vieta skatina aplankyti mažus Lietuvos miestelius ir pamatyti, kaip jų kultūra ir gamta susilieja į vieną nuostabų maršrutą.
Apie kraštovaizdį ir taką galima pasakojati ilgam, tačiau svarbu pabrėžti, kad pažintiniai takai suteikia galimybę patirti vietos kultūrą ir gamtą iš arčiau. Visiems keliautojams - priminimas, kad tokios vietos, kaip Vaiguvą su Vaiguvos upeliu gatve, yra ne tik istorijos ar kraštovaizdžio liudijimai, bet ir gyvas kasdienis gyvenimas, kurio poveikis aplinkai ilgai išlieka.
| Statistika | Reikšmė |
|---|---|
| Atstumas pažintiniam takui | ≈ 7 km |
| Praėjimo laikas | ≈ 2 valandos |
| Esminės vietos | Vaiguvos upelis-gatvė, Vaiguviškių piliakalnis, Kankinių memorialas |