Jungiamosios daugiasluoksnio žarnos dalys anatomija histologija funkcijos

Šio straipsnio tikslas - išsamiai apžvelgti šuns virškinimo ir kvėpavimo traktų anatomiją, histologiją ir funkcijas, remiantis pateiktu grindžiamu tekstu. Pateikta medžiaga sudaro nuoseklų daugiaplanį šuns organų sistemų vaizdinį - nuo burnos ertmės iki plaučių ir kvėpavimo takų, taip pat įtraukiama nervų sistema bei šlapimo organai, suteikiantys platesnį supratimą apie jų sąveiką.

Burnos ertmė, liežuvis ir dantys

Šuns burnos ertmėje yra liežuvis ir dantys. Burnos plyšys yra tarp viršutinės ir apatinės lūpos, žandikaulių ir dantų. Viršutinė lūpa jungiasi su nosies veidrodėliu, kuris esant normaliai kūno būklei yra šaltas ir drėgnas; kai kūno temperatūra pakyla, nosies veidrodėlis tampa karštas ir sausas. Paslankus minkštasis gomurys atskiria nosiaryklę nuo ryklės burninės dalies. Šuns liežuvis ilgas, platus, su išilgine vaga per vidurį; jis prisitvirtinęs prie dugno raumenų, padeda išgirsti skonį ir reguliuoti kūno temperatūrą.

Žandikaulių ir dantų sandara

Šuns žandikaulių priešakyje yra kalto formos kapliai (po 6 kiekviename žandikaulyje), o už jų - stambios iltys. Burnos gilumoje yra krūminiai dantys. Suaugęs šuo privalo turėti 42 dantis: viršutiniame žandikaulyje - 20, apatiname - 22 dantys. Dantys atlieka skirtingas funkcijas: didelius mėsos gabalus šuo sudrasko aštriais krūminiais kraštais, o pačių galinių krūminių dantų viršūnės yra bukos, kurios sutrina augalinį pašarą. Iš viso dantys nulemia maisto skaidymą pradiniame etape burnoje.

Virškinimo traktas: nuo burnos plyšio iki storosios žarnos

Virškinimo organai prasideda burnos plyšiu, pereina į burnos ertmę, ryklę, stemplę ir baigiasi skrandžiu. Paslankus minkštasis gomurys atskiria nosiaryklę nuo ryklės burninės dalies; ryklė - piltuvo formos kanalas, jungiantis nosies ir burnos ertmes su gerklomis viršuje ir stemple apačioje. Į ryklę patenka pašaras; ryklę supa stiprus raumenų sluoksnis ir gleivinė. Iš ryklės pašaras patenka į stemplę, kurioje vyksta peristaltiniai judesiai, skatinantys pašarą slinkti į skrandį.

Skrandalas, plonas ir storosios žarnos dalys

Šuns skrandis yra vienkamerinis ir neturi išklotų daugiasluoksnio plokščiojo epitelio įprastinių požymių, jo sieną sudaro gleivinė, pogleivinė, raumeninis ir serozinis dangalai. Vidutinio dydžio šuns skrandis talpina apie 2-3 litrus. Plonosios žarnos dalys - dvylikapirštė žarna, tuščioji ir klubinė žarna, šios dalys įterptos į kasos sultis ir kepenų latakus. Tuščioji žarna yra ilgiausia, joje gausu limfinių folikulų. Klubinė žarna yra trumpiausia ir tiesiausia plonosios žarnos dalis. Toliau plona žarna pereina į akląją žarną ir storąją žarną, kuri susideda iš aklosios, gaubtinės ir tiesiosios žarnos. Akloji žarna yra dešinėje pilvo pusėje; gaubtinė žarna sudaro skirtingas atkarpas: kylančiąją, skersinę, nusileidžiančią ir riestinę.

Kvėpavimo sistema

Nesvarbu, koks yra plaučių dydis, kvėpavimo takai išlieka atviri dėl kremzlinių griaučių. Šuns nosis prisitaikiusi užuosti, sušildyti, sudrėkinti ir išvalyti įkvepiamą orą. Nosies pagrindą sudaro nosikauliai ir kremzlės; į nosies ertmę įveda šnervės, kurias gali išplėsti judantys raumenys. Gerklos - kvėpavimo takų dalis, esanti priekinėje kaklo dalyje; jose yra balso klostės, o viršuje gerklos raiščiai prisitvirtinę prie poliežuvinio kaulo. Trachėja yra vamzdžio pavidalo organas, jungiantis gerklas su bronchais, išklota gleivine su liaukomis. Plaučiai yra krūtinės ertmėje, skirti plaučių šaknies, bronchų medžio ir alveolių formavimui. Alveolėse vyksta dujų apykaita tarp įkvepiamo oro ir kraujo.

Širdies ir kraujotakos sistema

Širdis - kūgio formos tuščiaviduris raumeninis organas. Jo sienelė būtų trijų sluoksnių: vidinis endokardas, raumeninis miokardas ir išorinis serozinis epikardas. Širdį gaubia širdiplėvė (perikardas). Išilginė pertvara dalija širdies ertmę į dvi nesusisiekiančias puses. Kiekvieną pusę pertvarėlė dalija į prieširdį ir skilvelį. Kraujagyslės yra vamzdelio formos: arterijos, kapiliarai ir venos. Didžiojo kraujotakos rate arterinis kraujas teka iš širdies į kūno audinius, o mažojo rate - į plaučius prisotinti deguonimi, vėliau venomis grįžta į širdį. Širdies susitraukimų dažnis šunims vidutiniškai siekia 80-120 kartų per minutę; pilną kraujotakos ratą kraujas atlieka per 15-20 sekundžių. Nervų sistema reguliuoja širdies darbą ir kraujotakos tonusą, o centrai yra nugaros pailgųjų smegenų, hipotalamo ir smegenų žievėje.

Inkstai, šlapimo pūslė ir šlapimo sutekėjimas

Inkstai - svarbiausi šlapimo organai, šalina iš kraujo medžiagų apykaitos liekanas. Šuns inkstai yra lygieji vienaspeniai su speneliu į inksto geldelę ir pupelės formos; jie išsidėstę tarp 1-4 juosmens slankstelių. Inksto vartai leidžia išeiti šlapimtakčiui ir inksto venai, o įeiti - inksto arterijai. Iš geldelės šlapimas patenka į šlapimtakį, kuris jungia inksto geldelę su šlapimo pūslę. Šlapimo pūslė - kriaušės pavidalo organas dubens ertmėse; jos sienelė stora ir susideda iš gleivinės, raumeninio sluoksnio ir serozinio dangalo. Per parą vidutinio ūgio šuo išskiria apie 2 litrus šlapimo. Pūslė turi gebėjimą kisti dydžiu, todėl šlapinimasis dažnai pasitaiko mažais kiekiais.

Nervų sistema

Nervų sistema skirstoma į centrinę ir periferinę. Centrinė nervų sistema reguliuoja ir koordinuoja visų organų bei sistemų veiklą. Iš galvos smegenų išveda 12 galvinių nervų porų; smegenys susideda iš pilkosios ir baltosios medžiagos. Pilkoji medžiaga sudaro neuronų kūnus, o baltoji - nervų skaidulos. Smegenų pusrutulius jungia didžioji smegenų jungtis, o išorėje matoma smegenų žievė, kurioje yra skiltys: kaktinė, pakaušinė, smilkininė ir labai svarbi - viršugalvinė. Viršugalvinės skiltyies centrinė vaga atspindi priėjimą prie motorinės ir somatosensorinės žievės. Smegenų žievėje analizuojami ir sintetizuojami iš aplinkos patenkantys dirgikliai, ji valdo visų nervinių centrų darbą. Nugaros smegenys - centrinės nervų sistemos apatinė dalis; jose yra pilkoji medžiaga aplink centrą ir baltoji medžiaga išorėje, sujungta nervų pluoštų laidais.

Išvada: organų sąveika ir funkcijų visuma

Šuns anatomija išskirtinai optimizuota: burnos ertmės ir dantų struktūra leidžia greitai priimti ir pradėti mechaninį virškinimą, o virškinimo traktas, platus plaučių ir kvėpavimo sistema užtikrina energijos tiekimą gyvybiškai svarbioms funkcijoms; nervų sistema koordinuoja šių procesų pradmenis ir adaptacijas. Inkstai, šlapimo pūslė ir šlapimo takai garantuoja medžiagų apykaitos liekanų šalinimą, o kraujotakos sistema tiekia deguonį, maisto medžiagas ir pašalina medžiagų apykaitos produktus. Visų šių sistemų pakankama integracija užtikrina šuns gyvybingumą, judrumą ir gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos.

Paveikslai ir iliustracijos

1 pav. Virškinimo traktas; 2 pav. Kaklo ir galvos anatominė sandara; 3 pav. Krūtinės ląstos struktūra; 4 pav. Inkstai ir šlapimo pūslė; 5 pav. Širdies ir kraujotakos sistema; 6 pav. Kvėpavimo sistema; 7 pav. Sutrikimų centrai ir nervų sistema; 8 pav. Smegenų skyriai ir jų funkcijos.

tags: #jungiamosios #daugiasluoksniu #zarnu #dalys